Smegenų evoliucija baigėsi – prasideda degradacija

Tyrinėdami žmogaus smegenų struktūras, Kembridžo universiteto mokslininkai padarė šokiruojančią išvadą: intelektualių gebėjimų evoliucija, trukusi milijonus metų, šiandien pasiekė kulminaciją! Kas toliau - degradacija?

Artimiausioje ateityje žmonės jau negalės tapti protingesni – tai neįmanoma fiziškai. Tyrimo autorius neurobiologijos profesorius Saimonas Loglinas (Simon Logleen) teigia, kad dabartinė informacinė aplinka yra neįtikėtinai koncentruota ir greitai išsiplės iki niekada anksčiau neregėto lygio. Internetu, kuris tapo mūsų gyvenimo dalimi, mes kasdien gauname tiek žinių, kiek mūsų seneliai negaudavo per dešimt metų. Duomenų srautas kompiuteryje ir kartu smegenys, palyginti su ikiskaitmenine era, gerokai padidėjo.

Žemės planetoje saugomos informacijos mastas per 20 metų išaugo apie 10 kartų. Ir visa tai smegenys turi sugebėti greitai apdoroti! Bet žmogaus smegenys gali vystytis tik gaudamos papildomų energijos ir deguonies atsargų. O tuo pasirūpinti mes nesugebame. Pasak mokslininko, smegenys sudaro vos 2 proc. visos žmogaus kūno masės, tačiau jų darbui reikia 20 proc. žmogaus energijos. Tai riba.

Jeigu žmogaus smegenys pradės apdoroti informaciją iš daugybės šaltinių, jos „suvalgys“ gerokai daugiau energijos, o tai alins organizmą ir išsekęs jis žus. Todėl smegenys gali ribotu greičiu apdoroti ribotą duomenų kiekį. O dabar ši riba pasiekta.

Be to, puikiai dirbantis neuronų tinklas yra tiesiogiai susijęs su aukštu intelekto lygiu, su kolega sutinka psichiatrijos profesorius iš Kembridžo Edas Balmoras (Ed Bullmore). Norint tapti protingesniam, reikia, kad šis neuronų tinklas – smegenų ląstelių jungtys – didėtų, t.y. gautų papildomos erdvės. Kitaip tariant, turi didėti smegenų apimtis. Bet kaukolė ne guminė, ir smegenys turi tenkintis gamtos duotu galvos dydžiu. Todėl smegenų evoliucija baigėsi.

Evoliucija „pagal pareikalavimą“

Vadinasi, daugiau negims antrasis Leonardas da Vinčis (Leonardo Da Vinci) arba Einšteinas (Einstein)? Iškart atsiranda ginančiųjų garbingą homo sapiens („protingasis žmogus“) vardą. „Netiesa! Žmogaus smegenys vystosi greičiau, nei galime įsivaizduoti, – nesutinka su ramybės drumstėjais prof. Kevinas Lalandas (Kevin Laland) iš Šv.Andriejaus universiteto (Anglija). – Žmogus iš prigimties yra labai lankstus, todėl lengvai prisitaiko prie besikeičiančio pasaulio.

Mūsų smegenys visada pasirengusios greitai evoliucijai „pagal pareikalavimą“. Optimistai tvirtina, kad ankstesnis mokslo postulatas – smegenys kaip automatas užprogramuotos vieną kartą ir visam laikui - buvo klaidingas. Prieš pusšimtį metų buvo populiari teorija, kad žmogaus prigimtis per tūkstančius metų nė kiek nepasikeitė. Kad mus, kaip ir mūsų tolimus protėvius, gamta užprogramavo atlikti paprastas užduotis: uoliai ieškoti maisto, susijaudinti pamačius tinkamą lytinį partnerį ir kariauti su panašiais į save už geresnę vietą po saule.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo: smegenys – tai kolekcija instrumentų, laukiančių improvizacijos. Šis lankstumas greičiausiai ir padėjo mūsų protėviams išlikti besikeičiančiame pasaulyje ir pritaikyti jį savo reikmėms. Žmogus, kitaip nei tradiciškai įsivaizduojama, ne tik prisitaiko prie aplinkos, bet ir pritaiko ją sau. Ne tik žiloje senovėje, bet ir šiandien mes gyvename arba siekiame gyventi tokioje aplinkoje, kuri yra komfortiškiausia mūsų biologinei prigimčiai.

Mažiau, bet geriau

Garsus amerikiečių psichiatras, Los Andželo universiteto profesorius ir Gerontologijos centro direktorius Garis Smolas (Gary Small), bestselerio „Smegenys online“ autorius, mano, kad XX a. laikraščiai, elektros energija, telefonai, automobiliai ir lėktuvai, taip pat neįtikėtini medicinos laimėjimai pastebimai pakeitė mūsų gyvenimą, o kartu ir mūsų intelektą.

O dabartinė XXI amžiaus pažanga skaitmeninių technologijų srityje verčia smegenis keistis anksčiau neįmanomu greičiu. „Kad ir ką teigtų biologija apie mūsų nervų sistemos darbo neefektyvumą, žmogaus smegenys - ir vaikų, ir suaugusiųjų - pasižymi stebėtina savybe prisiderinti prie naujovių, - gina savo požiūrį dr. G.Smolas. - Tai įrodo vienintelis faktas: technikos prietaisai tampa vis greitesni, atsiranda vis naujų, bet prie kiekvieno smegenys spėja prisitaikyti.

Net pati evoliucija liudija mūsų neribotas galimybes. Pavyzdžiui, mūsų protėvių smegenų apimtis prieš 20 000 metų buvo apie 1500 kubinių centimetrų. Šiuolaikinio žmogaus smegenys sumažėjo iki 1350 kub.cm, t.y. jos susitraukė vos ne iki teniso kamuoliuko dydžio. Bet juk mes netapome kvailesni! Tiesiog išmokome geriau naudotis savo ištekliais.

Tai galima palyginti su kompiuterių procesorių evoliucija: jie vis mažėjo, bet jų sparta išaugo tūkstančius kartų. Pasak G.Smolo, kiekvieną sekundę didėjanti informacijos apimtis privers mūsų smegenis greičiau prisitaikyti prie naujų egzistavimo sąlygų. Kaip prieš dešimtis tūkstančių metų padidėjo žmonių kaktos skiltys ir pradėjo vystytis kalba bei mąstymas. Tuomet mūsų protėviams prireikė pagalbinių priemonių maistui gauti ir perdirbti. Ir šiandien smegenys turi patirti tam tikrą transformaciją, nes technologijų pažanga keičia joms įprastą informacinę aplinką.

Damos lenkia kavalierius

Mokslininkams karštai ginčijantis paaiškėjo dar vienas pribloškiantis faktas: sparčiau vystosi moterų smegenys. Net stipriai padidėjo jų kaukolės apimtis. Tokią išvadą daro Šiaurės Karolinos (JAV) universiteto mokslininkai. Jie ištyrinėjo du abiejų lyčių ispanų ir portugalų, gyvenusių XVII ir XX a., kaukolių rinkinius.

Paaiškėjo, kad per 300 metų gerokai padidėjo moterų kaukolės. O vyrų ir moterų nervų ląstelių skaičiaus skirtumas sparčiai mažėja. Specialistai įsitikinę, kad damos pasivys kavalierius per artimiausius 10 metų. Netikėto šuolio priežastis – ne tik pakitęs racionas, gyvenimo sąlygos ir genų poveikis.

Svarbiausia, kad moterų smegenys pasirodė esančios daug plastiškesnės ir pasirengusios pokyčiams XXI amžiuje. Nors gali būti, kad postūmį tokiai sparčiai evoliucijai davė vyrai. Mokslininkai pastebėjo: žmogus tapo protingesnis, kad sėkmingiau konkuruotų su kaimynais. O moterys šiandien konkuruoja su vyrais, galbūt todėl ir prabudo smegenų augimo jėga.

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Julius/Brigita”