Gyvūnai ir ramina, ir stebuklingai gydo

Žmonių gebėjimus suvokti ar parduoti informaciją nenaudojant jutimo organų arba savo energija veikti ir negyvus objektus vadiname paranormaliais. Tačiau stebuklus daryti, pasirodo, moka ir mūsų mažieji broliai.

Nuo praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio vidurio Vakaruose populiarėja animaloterapija, tai yra gydymas gyvūnais. Nors daugelio faunos atstovų gydomosios galimybės žinomos nuo seno, kai kuriuose įdomius faktus pavyko nustatyti gana neseniai. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai tyrimai užsienyje parodė, kad kačių ir šunų savininkai gyvena vidutiniškai 3-5 metais ilgiau nei žmonės, pripažįstantys tik žmonių draugiją.

Jodinėjimas padeda sutrikusios psichikos žmonėms, banguotosios papūgėlės palengvina širdies skausmus, katės padeda mažinti arterinį spaudimą, ramina nervus, praskaidrina vienatvę.

Kaip matome, gydovų vaidmeniui tiktų daugelis gyvūnėlių, bet vis dėlto gabiausi iš jų – katės. Jų biolaukas stabilizuoja širdies darbą, padeda greičiau gyti žaizdoms. Vos susirgus kuriam šeimos nariui, katė pati „nustato diagnozę“ ir neklysdama įsitaiso būtent ant skaudamos vietos.

Žinoma, skeptikai bemat pareikš, kad katė tik pašildo skaudamą vietą, sukeldama skausmo malšinimo ir gijimo iliuziją. Beje, tokios pat nuomonės laikosi ir daugelis medikų. Tačiau taip nėra. Netikite? Pakeiskite katę karšta pūsle ir įsitikinsite, kad tai ne tas pats.

Šie minkštakailiai gyvūnėliai sugeba stimuliuoti organizmo gyvybinę veiklą labai plačiu diapazonu, įskaitant ir psichiką. Kad daugelis gyvūnų, ypač katės ir šunys, daro psichoterapinį poveikį žmonėms, buvo akcentuota ir Ženevoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje.

O kol mokslininkai atlieka tyrimus ir rengia rekomendacijas, apsukrūs žmonės tuo naudojasi praktiškai. Tarkim, kiekviename padoriame Tuniso viešbutyje laikomos katės, kurias nuolatos stebi veterinaras, todėl galima nesibaiminant jas paimti ir glausti prie peties ar guldytis į lovą.

Prancūzijoje katės padeda sukurti jaukią psichologinę aplinką biuruose ir parduotuvėse. Ir, kaip nustatė specialistai, tose firmose, kur ši naujovė praktikuojama, tarnautojai dažniau šypsosi, pardavėjai ne tokie šiurkštūs. O MTV kompanijos darbuotojams net leidžiama atsivesti į darbą šunis, jei šie „išauklėti“.

Pastaruoju metu sparčiai plėtojama nauja medicinos kryptis – informacinė bangų terapija, naudojanti nepaprastai aukšto dažnio ir itin mažo intensyvumo elektromagnetines bangas. Tokios atitinka sveikų žmogaus organų skleidžiamus spindulius ir gydo susirgus įvairiomis ligomis. Koreguojamų spindulių šaltinio vaidmenį atlieka speciali aparatūra, tačiau ne kiekviena medicinos įstaiga gali sau leisti tokį „technikos stebuklą“.

Na ką gi, tuomet ją sėkmingai galima pakeisti tais pačiais gyvūnais – juk kiekvienas jų skleidžia elektromagnetines bangas. Tai patvirtina neįprastas tokios sunkios ligos kaip cerebrinis paralyžius gydymas Kuboje. Specialiame medicinos centre vaikus gydo delfinai. Ir įvyksta stebuklas – prie invalido vežimėlio prikaustyti vaikai ima judėti!

Panašiai gydoma ir kita rimta psichikos liga – autizmas. Nuo pasaulio aklina siena atsitvėręs vaikas, kuris į nieką nereaguoja ir primena gyvą statulą, keletą kartų pasitaškęs baseine su delfinais, pradeda pamažu grįžti į pasaulį.

Egzistuoja hipotezė, kad elektromagnetiniai spinduliai, būdingi bet kokiai materijai, leidžia žmogui ir gyvūnams daryti poveikį kitiems biologiniams objektams. Ir čia pagrindinį vaidmenį vaidina ne spindulių galia, bet juose glūdinti informacija, tai yra jų dažnio spektras. Po ilgų bandymų mokslininkai nustatė, kad didinant įprastos aplinkos elektromagnetinių spindulių svyravimų dažnį žmonės ima nervintis, jausti skausmą, o galiausiai net patiria kai ką panašaus į epilepsijos priepuolį.

Laimė, sukonstruoti tokio baimės generatoriaus žmogus negali. Užtat daugeliui gyvūnų – tai nė motais.

Lėtapėdis smauglys neskubėdamas artėja prie grėsmingai atrodančios aukos, o ši – nė krust. Toks pat keistas stingulys apima ir tarantulą, kai jam ant nugaros nutupia žemėje gyvenanti vapsva, kurią voras galėtų nesunkiai nužudyti. Bet ne, jis lyg pasmerktasis laukia, kol vapsva išraus gilų, apie ketvirtadalį metro, urvą, užlips ant tarantulo ir įgels į nervų centrą. Paralyžiuotas, bet gyvas, jis įsispraus į tą urvą, kad taptų gyvais konservais vapsvos lervoms.

Matyt, ir smauglys, ir vapsva spinduliuoja tokio dažnio bangas, kurios blokuoja aukos judamuosius centrus.

Visi esame girdėję įvairių istorijų, kaip naminiai gyvūnai rasdavo kelią namo – įveikdavo dešimtis ir šimtus kilometrų. Visus šiuos faktus galima paaiškinti tik taip: gyvūnai gauna jiems reikalingų žinių iš globalinio informacijos lauko. Iš kur toks gyvūnų sugebėjimas, galima tik spėlioti. Bet pažymėtina, kad tai visada vykdavo ekstremaliomis sąlygomis. Gali būti, kad šio fenomeno priežastis – stresas, kuris ir mobilizuodavo rezervines ekstrasensorines jų smegenų galimybes.

Parengta pagal dienraštį “Vakaro žinios”, respublika.lt