Mirties bausmė: nuo injekcijos iki nudiriamos odos

Sušaudymas

Tai Senųjų Vakarų stiliaus mirties bausmės vykdymo metodas, datuojamas sulig šaunamųjų ginklų išradimu. Tipiškas scenarijus: kalinys pasodinamas į kėdę, penki anoniminiai šauliai stovi už 20 metrų nuo jo ir bando nusitaikyti tiesiai į nuteistojo širdį.

Dėl tam tikrų moralinių aspektų, vienas iš ginklų yra užtaisomas tuščiais šoviniais.

Giljotina

XVIII amžiaus pabaigoje Prancūzijos revoliucijos metu išrasta giljotina buvo sukurta siekiant įgyvendinti visuomenės lygybės idėjas. Ji gyvybę atima greičiau ir efektyviau nei nukertant galvą kirviu.

Vilkimas, pakorimas ir ketvirčiavimas

„Vilkimo, pakorimo ir ketvirčiavimo“ bausmė vyrams, nuteistiems už išdavystę, buvo taikoma Anglijoje XIII-XIX amžiuje. Nusikaltėliai buvo tempiami arkliais, tada pakariami, išskrodžiami ir sukapojami ar suplėšomi į keturias dalis.

Lėtas pjaustymas

Dar vadinamas „tūkstančio gabalų mirtimi“, šis egzekucijos metodas buvo naudojamas Kinijoje maždaug nuo 900 metų, kol jį uždraudė 1905-aisiais. Paprastai, pjaustymas trukdavo daugiau nei tris dienas. Jis buvo naudojamas, kaip bausmė už išdavystę ar savo tėvų nužudymą.

Gyvo virinimas

Mirties bausmė virinant buvo taikoma jau pirmajame mūsų eros amžiuje ir dar XVI amžiuje egzistavo Anglijoje, kaip atpildas už išdavystę. Šio proceso metu, asmuo patalpinamas į didelį katilą su įkaitintu skysčiu (aliejumi ar vandeniu) ir verdamas kol numiršta.

Nukryžiavimas

Nukryžiavimas paplito maždaug VI amžiuje prieš mūsų erą. Šiandien jis vis dar naudojamas Sudane. Taikant šį metodą, asmuo yra pririšamas arba prikalamas prie kryžiaus bei paliekamas kaboti. Mirtis ateina lėtai ir skausmingai, procesas tęsiasi nuo poros valandų iki kelių dienų.

Gyvo sudeginimas

Pirmieji įrašai apie gyvų nusikaltėlių deginimą buvo rasti Hamurabio kodekse, sukurtame dar XVIII amžiuje prieš mūsų erą Babilonijoje.

Šis metodas buvo naudojamas, kaip bausmė už seksualinius nukrypimus, raganavimą, išdavystę ir ereziją.

Gyvo palaidojimas

Egzekucija, kurios metu baudžiamasis užkasamas gyvas, egzistuoja nuo 260 metų prieš mūsų erą. Pagal turimas žinias, senovės Kinijos Čin dinastija palaidojo 400 000 dar gyvų pasmerktųjų.

Priklausomai nuo karsto dydžio (jei toks yra), uždusimo procesas trukdavo nuo 10 minučių iki kelių valandų.

Užmėtymas akmenimis

Tai senovinis mirties bausmės vykdymo metodas. Šiomis dienomis jis vis dar taikomas islamiškose šalyse, kaip atpildas už svetimavimą.

Dramblių sutrypimas

Šiuo būdu Pietų ir Pietryčių Azijos regione neteistieji buvo pasmerkiami myriop daugelį šimtmečių. Dramblys akimirksniu išdavyste kaltinamą žmogų sutraiškydavo bei suplėšydavo į gabalus.

Odos nudyrimas

Senoviniai įrašai atskleidžia, kad odos nudyrimo gyvam žmogui bausmė, buvo paplitusi maždaug IX amžiuje prieš mūsų erą.

Perdūrimas

Ši egzekucijos forma yra viena seniausių. Ją praktikavo maždaug prieš 4 tūkstančius metų. Nusikaltusio asmens centrinė kūno dalis būdavo perduriamas ietimi arba kuolu.