Kodėl mintys virsta kūnu ir 12 teiginių, kurie suteikia energijos

Atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį į savęs pažinimą ir pasiekti tą ribą, už kurios mes jau galėsime išgydyti bet kokią savo ligą minčių pagalba…

Tai ne joks pramanas, o realus dalykas, retkarčiais taikomas net medicinoje — tyčia arba atsitiktinai.

Placebas — tai vaisto analogas, neturintis jokio cheminio poveikio ligoniui. Ligoniai dažnai pasveiksta naudodami placebą, nes galvoja, jog tai tikri vaistai. Šis reiškinys visame pasaulyje vadinamas placebo efektu.

Placebo efektą tyrinėjo ir vis dar tyrinėja daugybė mokslininkų. Vaistų pramonėje placebas dažnai naudojamas siekiant ištirti tikrąjį vaistų poveikį prieš išleidžiant naują gaminį į prekybą.

Šis reiškinys įdomus tuo, kad skatina mokslininkus gilintis į tikrąsias žmogaus kūno galimybes, nes stebuklingi pasveikimai nuo nepagydomų ligų, nenaudojant jokių tikrų vaistų, tiesiog įvyksta, jeigu pacientas tiki įvyksiančiu pokyčiu.

Tačiau placebo efektas įdomus ne tik vaistų pramonei, bet ir kiekvienam iš mūsų asmeniškai. Vien todėl, kad jo pagalba galima ne tik padėti kūnui išgyti nuo įvairių ligų, bet ir pažinti savo milžiniškas psichologines galias, kurias galima pritaikyti ir panaudoti bet kurioje kitoje gyvenimo srityje: moksluose, darbuose, versle, santykiuose su žmonėmis ir t.t. Placebo efektas pritaikomas labai plačiai. Ir vis dėlto, pats svarbiausias jo pritaikymas — tai kūno atstatymas po ligų ir traumų.

Garsi gydytojo Bruno Klopfer istorija puikiai parodo, kaip placebas veikia.

Kaip Bruno Klopfer išgydė vėžį be vaistų

1950 m. buvo išrastas naujas vaistas krebiozenas, kuris susilaukė neįtikėtinai didelio žmonių susidomėjimo kaip ilgai ieškotas vaistas nuo vėžio. Šis naujas preparatas buvo tyrinėjamas Amerikos medikų asociacijos (angl. American Medical Association) ir Amerikos maisto ir vaistų administracijos (angl. American Food And Drug Administration). Vienas iš tyrime dalyvavusių gydytojų buvo fiziologas Bruno Klopfer.

Vienas iš Bruno Klopfer pacientų, paskutine limfos vėžio stadija sergantis vyras pavarde Wright, sužinojo apie vykdomus bandymus su nauju vaistu ir pats pasiprašė būti eksperimento dalyviu. Po nesėkmingo ligos gydymo visais tuo metu žinomais būdais, ligoniui buvo likę gyventi visai nedaug. Jo kakle, pažastyse, krūtinėje, pilve ir kirkšnyse slėpėsi beveik apelsino dydžio piktybinio vėžio navikai, jau nekalbant apie tai, kokie baisūs dalykai dėjosi šio vyro kepenyse ir blužnyje.

Nors krebiozenas tuo metu dar nebuvo gerai ištirtas vaistas ir galėjo turėti pragaištingas pasekmes, Bruno Klopfer suleido vieną injekciją savo pacientui, nerimaudamas, kad būtent šis medikamentas taps mirties priežastimi.

Tačiau įvyko stebuklas: po kelių dienų Wright pats išlipo iš lovos ir galėjo vaikščioti. Jo vėžiniai navikai buvo sumažėję dvigubai — daug labiau, negu galėjo sumažėti nuo gydymo stipriausiu įmanomu švitinimu taikant spindulinę terapiją. Kai pacientas buvo atvežtas į ligononę iš pradžių, jis negaljo išgyventi be deguonies kaukės. Tačiau praėjus 10 dienų po krebiozeno injekcijos, vyras buvo išrašytas iš ligoninės kaip sveikas žmogus, kurio organizme vėžinių navikų neliko nė žeklo. Wright grįžo namo ir nieko nelaukdamas sėkmingai pilotavo savo nuosavą lėktuvą daugiau kaip 3 km aukštyje.

Wright buvo visiškai sveikas maždaug 2 mėnesius, bet tada spaudoje atsirado straipsnių, teigiančių, kad krebiozenas nėra veiksmingas vaistas ir vėžio išgydyti neįmanoma. Logiškai mąstantį ir į mokslą linkusį vyrą apėmė depresija. Greitai jis vėl pateko į ligoninę dėl atsinaujinančios ligos.

Šį kartą Bruno Klopfer sugalvojo atlikti psichologinį eksperimentą. Jis pasakė pacientui, kad spaudoje pasirodę straipsniai buvo paremti nesėkmingai pagaminta vaisto serija, tačiau jis turi labai kokybišką krebiozeno siuntą, kuri koncentruota ir labai efektyvi. Wright apsidžiaugė ir ilgai nelaukus jam buvo suleista dar viena injekcija, tik šįkart tai buvo tikras placebas — distiliuotas vanduo.

Rezultatai ir vėl buvo stulbinantys — paciento organizme neliko nė ženklo ligos pėdsakų ir šis buvo paleistas namo visiškai sveikas.

Tačiau po dviejų mėnesių spaudoje pasirodė oficialus Amerikos medikų asociacijos straipsnis, kuris teigė, jog galutiniai tyrimai įrodė krebiozeno neveiksmingumą ir šis vaistas neturi jokio poveikio gydant vėžį. Ši informacija plačiai nuskambėjo per visą šalį, ir tai buvo paskutinis smūgis pasveikusiam ligoniui. Per dvi dienas vėžys atsinaujino ir Wright mirė.

Kas vyksta fiziniame lygmenyje: hipofizė ir neuropeptidai

Mūsų emocijos yra tiesiogiai susietos su endokrinine sistema. Pavyzdžiui, baimės jausmas susijęs su adrenalinu. Kai mes ko nors bijome arba dėl ko nors nerimaujame, į mūsų kraują išsiskiria adrenalinas. Ir atvirkščiai, jeigu mes esame ramūs ir nieko nebijome, adrenalino tiesiog nėra. Emocijos ir hormonai dirba išvien.

Ką bepagalvotume, mintys visada virsta cheminėmis reakcijomis.

Už tai atsakingas pogumburis (lot. hypothalamus) — tarpinių smegenų dalis, esanti po gumburu. Pogumburio nervinių ląstelių branduoliuose susidaro liberinai — medžiagos, reguliuojančios hormonų gonadotropinų* išsiskyrimą hipofizėje (lot. hypophysis) — vienoje svarbiausių žmogaus organizme esančių liaukų. Pogumburio nervinės ląstelės veikia kaip imtuvas neuropeptidams* — mažoms į baltymus panašioms molekulėms, kurių pagalba nervinės ląstelės bendrauja vienos su kitomis.

Tokiu būdu gavęs signalą iš kitų smegenų dalių neuropeptidų pagalba, pogumburis akimirksniu keičia hormonų sekreciją hipofizėje ir tokiu būdu reguliuoja tokius žmogaus organizmo parametrus kaip cukraus kiekis kraujyje, apetitas, kūno temperatūra ir kt. Dar daugiau, pogumburis tiesiogiai keičia ne tik hipofizės, bet ir antinksčių liaukos veiklą, veikia plaučių ir širdies darbinį režimą, tiesiogiai įtakoja virškinimo ir kraujo apytakos sistemas.

Neuropeptidai yra toji grandis, kuri tiesiogiai jungia mintis ir organizmą. Jų pagalba žmogus tampa vieninga ir tobula sistema, galinčia save harmonizuoti, išgydyti ir netgi regeneruoti.

Ir atvirkščiai, ši tobula sistema padeda susirgti vėžiu ir kitomis ligomis kiekvienam žmogui, kuris gali sau leisti mąstyti neigiamai apie save arba kitus. Kartais atrodo, kad gamta tobulai rūpinasi žmonijos gerove, netgi tokiais brutaliais metodais, ir dovanoja ligas kiekvienam žmogui, kuris nesidžiaugia gyvenimu. Tam, kad išmoktų džiaugtis, arba pasitrauktų iš žaidimo ir pradėtų viską iš naujo.

12 teiginių, kurie išlaisvina ir suteikia energijos veržtis į priekį

1. Aš esu tobula ir nepaprastai sudėtinga struktūra, kurios protas negali suvokti.
2. Man nieko netrūksta. Aš gyvenu pertekliuje, net jeigu jo dažnai tiesiog nesuprantu.
3. Aš žinau, kad mano mintys virsta kūnu, todėl mąstau pozityviai visą laiką.
4. Aš esu turtingas. Į mane plaukia viskas, ko reikia. Tiek, kiek man dabar reikia.
5. Visi žmonės savo gelmėje yra nuostabios švytinčios būtybės, ir aš jais tikiu.
6. Man niekas nepriklauso, todėl aš neturiu ką prarasti.
7. Aš esu dėkingas už viską, kas vyksta. Nes tai padeda man tapti savimi.
8. Kiekvieną dieną aš esu vis stipresnis ir stipresnis, nes toks Visatos dėsnis.
9. Aš viską sau leidžiu. Viską, kas man svarbu. Nes tik taip galiu augti.
10. Aš viską leidžiu kitiems, net jeigu man tai nepatinka. Nes tik taip jie gali augti.
11. Aš esu laimingas. Nes suprantu proto iliuziją ir moku gyventi už jos ribų.
12. Aš esu savimi. Nes taip pasirinkau.

Straipsnio autorius: Martynas Jocius, virsmai.lt