7 įžvalgos mažytei žmogaus sąmonės revoliucijai

Viskas prasidėjo iš naujo, kai savo kūnu ir protu patyriau, jog esama akimirka yra iki galo išbaigta, ir viskas, kas vyksta čia ir dabar — tai tobula egzistencija, kurios netrukdomas patyrimas ir yra visų ieškoma pilnatvė.

Tačiau mąstymo keliu prieiti iki suvokimo pernelyg sudėtinga, nes mintys veda prie minčių, o tai yra kita dimensija. Supratau, kad suvokimas visada ateina pats, kai atsiranda pakankamas kiekis laisvos energijos. Todėl noriu pateikti paprastą sąrašą įžvalgų, kurias sugavau vidinės tylos būsenose. Jaučiu, kad jos gali būti svarbios visiems veikliems ir kuriantiems žmonėms, kurių darbas priklauso nuo produktyvaus mąstymo ir kurie jaučia, jog mintys niekada jų nepaleidžia.

Mąstymas ir suvokimas yra du atskiri dalykai. Gali atrodyti, kad sustabdžius minčių tėkmę išnyks ir sąmoningumas, tačiau taip nėra. Kai tyčia nustoji galvoti, lieka švarus suvokimas. Sunku užrašyti, kas tai yra, bet kiekvienas žmogus gali jį patirti, sustabdęs vidinį dialogą. Aplinkos ir savęs suvokimas iš vidinės tylos yra nuostabus išgyvenimas. Tuo metu patiriama pilnatvė, kuri netrukdo toliau siekti užsibrėžtų tikslų ir aktyviai veikti.

Geriausia meditacija ir dvasinė praktika — natūraliai būti čia ir dabar. Man teko kažkiek praktikuoti įvairias meditacijas, kartoti mantras, šiek tiek tyrinėti šventraščių mokymus, tačiau supratimas, kad tobula meditacija yra sąmoningas buvimas čia ir dabar, tikiu, tapo galimas tik išbandžius anuos takus. Vis dėlto įprastos meditacijos rūšys irgi vertingos, jos turi savo unikalų poveikį.

Mąstymas degina energiją. Tai nėra nei gerai, nei blogai, tačiau šį faktą svarbu įsisąmoninti ir panaudoti. Mąstymas sekina žmogų. Jis lyg automobilio variklis mentaliniame kontekste. Neatleidus sankabos, variklis beprasmiškai degina kurą, bet automobilis nejuda tikslo link. Taigi, norint produktyviai dirbti, spręsti uždavinius ir kurti inovacijas, mąstyti neužtenka. Reikalingi papildomi veiksmai.

Mintys nusineša, jos pasiima mus sau. Šis pasakymas skamba gal kiek paslaptingai ir keistai, bet toks jis ir turi būti. Nesigilinant į skirtingus mąstymo proceso modelius galima teigti, jog mintys pagrobia dėmesį ir nusineša mus į savo iliuzinius pasaulius. Štai kodėl mąstymas yra labai atsakingas veiksmas. Manau, kad turime leisti tik tam tikroms mintims mus pasiimti, ir tik ribotam laiko tarpui. Nes kuro bakas ne begalinio tūrio, o mąstymo procesas kuria ir stiprina nebūtinai naudingas neuroasociacijas, jau nekalbant apie kitus aspektus.

Bandymas suprasti, kaip viskas veikia ir kokia to prasmė, klaidina ir išderina žmogų. Visa tai galima tik suvokti būnant plačios sąmonės, kai ateis toks laikas, bet ne išmąstyti naudojant įprastą, mentalinėmis programomis paremtą mąstymą. Taip pat prasmę galima susikurti pačiam ir sėkmingai ja naudotis.

Vidinė tyla stiprina. Natūralu, kad aktyviai nedirbančios smegenys taupo organizmo energiją, todėl kūnas gali ją panaudoti kitiems tikslams: kaupti ateinančioms valandoms, gydyti save arba pagerinti atskirų organų funkcijas. Tai vyksta. Net vakare jautiesi puikiai, jeigu per dieną protas nedirba be reikalo.

Mąstymas būna kokybiškiausias, kai vyksta bangomis. Tai labai svarbus atradimas. Jeigu mąstai visą laiką, tada mąstymo gylis yra vidutiniškas arba mažas, nes kūno energija paskirstoma tolygiai. Tačiau jeigu dvi valandas išbūsi vidinėje tyloje, ateinančią valandą kūnas galės atiduoti trigubai daugiau energijos neuronų tinklams smegenyse, todėl mąstymas bus trigubai gilesnis ir efektyvesnis, generuojantis daug įžvalgų. Vadinasi, gilaus, kokybiško ir įžvalgaus mąstymo priežastis yra vidinė tyla.

Eureka!

Straipsnio autorius: Martynas Jocius, virsmai.lt