Intuicijos vaidmuo mūsų gyvenime

Intuicija yra logikos priešingybė. Ją labai sunku apibūdinti ir išmatuoti, nes žmonija kol kas neišrado specialių prietaisų. Bet juk fizikos dėsniai taip pat egzistavo ir veikė prieš juos suformuluojant.

Kai kas bando intuiciją apibūdinti kaip reiškinį, atsirandantį patirties pagrindu, bet juk net netiesiogiai remdamiesi patirtimi mes vadovaujamės logika, o ne intuicija. Paprastai tariant, intuicija yra tai, kas padeda gauti tiesioginį, teisingą ir kartu logika arba patirtimi nepaaiškinamą atsakymą į klausimą.

Intuicija kaip ginklas

Mūsų smegenys dirba kaip antena: informacijos jos negeneruoja, tik priima ją iš išorės, iš pirminio šaltinio. Kiekvienam iš mūsų yra tekę rasti sprendimą, kurio nebuvo galima paaiškinti logiškai, bet kuris galiausiai pasirodė esąs vienintelis teisingas. Kiekvienas bent kartą yra sapnavęs pranašišką sapną. Visa tai ir yra intuicijos pasireiškimas.

Be to, intuicija yra senesnė už logiką – ji žmogui buvo duota užtikrinti asmeniniam saugumui, kuris priklauso nuo teisingų sprendimų, teisingo pasirinkimo, gebėjimo reikiamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje. Kito būdo apsiginti, kitokio ginklo mūsų tolimiausi protėviai neturėjo – intuicija tikrąja žodžio prasme padėdavo jiems išgyventi.

Vos tik atsirado ginklų, tegu ir primityviausių, žmogaus intuicija ėmė silpnėti, mat ji nebebuvo tokia būtina. O pats žmogus tapo aukštesnis ir stipresnis – dideliam ir fiziškai tvirtam apsiginti lengviau negu mažam ir silpnam, bet paprastai pirmojo intuicija būna mažiau išlavėjusi. Ginklai, o su jais ir agresija plačiausia prasme silpnina intuiciją. Ne veltui moterys visada pasižymi geresne intuicija už vyrus, nes iš esmės yra ne tokios agresyvios, fiziškai silpnesnės ir rečiau naudoja ginklus.

Būtent todėl ir vaikų intuicija yra stipresnė už suaugusiųjų, be to, jie neturi patirties, kuria galėtų remtis. Ir, beje, gamtai yra tas pats, dėl ko atsirado dideli gabaritai – dėl ištreniruotų raumenų ar dėl antsvorio: tu didelis, vadinasi, tau nereikia papildomos apsaugos, t.y. stiprios intuicijos. O štai, tarkime, prastai matančių žmonių intuicija dažniausiai būna išlavėjusi, juk jiems reikia kompensuoti fizinius trūkumus.

Mes visi – skirtingi

Tačiau tai nereiškia, kad treniruoti ir gerai matantys žmonės visiškai neturi intuicijos. Kasdieniniame gyvenime, buityje, mes – ir moksleiviai, ir pensininkai, ir viršininkai – nuolatos priimame sprendimus. Nevienoda būna tik šių sprendimų kaina ir padariniai.

Bet be intuicijos žmogus net gatvės nepereis ir duonos nenusipirks – juk būtent tokiose kasdieniškose situacijose mes esame mažiausiai linkę analizuoti ir elgiamės intuityviai, negalvodami. Ką jau kalbėti apie intuicijos svarbą sprendžiant tokius globalius klausimus kaip, pavyzdžiui, profesijos arba partnerio pasirinkimas.

Žmogus, pasižymintis gera intuicija, visada teisingai pasirinks kryptį, kuria reikia judėti. Tai pasakytina tiek apie geografinę vietą, tiek apie veiklos krypties pasirinkimą. Jis intuityviai žino: čia man seksis, čia būsiu laimingas. Kas kita, kad gyvendamas visuomenėje, žmogus dažnai patiria jos įtaką, socialinę madą ir nustoja paisyti intuicijos, nebeįsiklauso į save.

Tarkime, intuityviai jis nori tapti mokytoju ir turi visas tam reikalingas prielaidas, bet mada verčia būtinai tapti teisininku arba ekonomistu. Taigi jis juda „prieš vėją“ ir siekdamas tikslo deda didžiules pastangas.

Toks žmogus net gali praturtėti, užimti aukštas pareigas, bet dėl to laimingas nebus, nes gimė tam, kad siektų kitokio tikslo, eitų kita kryptimi. Grožinėje literatūroje tai dažnai vadinama „paskirtimi“, „misija“. Tai galima vertinti kaip žmogui duotus gebėjimus, būtinai atitinkančius tam tikrą veiklos sritį, kurioje jie kaip tik yra būtini.

Klausydamas intuicijos žmogus, aišku, galės maksimaliai išreikšti save būtent toje srityje. Vienas pasižymi intuicija inžinerijoje, kitas – finansų srityje, o dar kitas yra auksarankis akmenskaldys. Ir inžinieriumi, ir finansininku, ir akmenskaldžiu reikia gimti. Būtina tiesiog nustoti matuoti save socialiniais matais ir su kuo nors lygintis. Mes visi esame visiškai skirtingi, ir tai, kas yra gerai vienam, kitam gali būti net žalinga.

Pavyzdžiui, yra manoma, kad žalioji arbata yra nepaprastai naudinga, bet daugybė žmonių jos kategoriškai atsisako. Jiems nuo jos būna fiziškai bloga, tad jie turi drąsos įsiklausyti į savo pojūčius, suprasti, kad žalioji arbata jiems kenkia, ir nesilaikyti socialinės mados. Kai kurie labai turtingi ir sėkmės lydimi žmonės seniai suprato, kad aukštos pareigos ir turtai, kad ir kaip banaliai tai skambėtų, patys savaime laimės nesuteikia. Jei žmogus yra savo vietoje, jis bus ne tik laimingas, bet ir jį lydės sėkmė – tiesiog viskam yra savas laikas.

Iš kartos į kartą

Kaip nustatyti intuicijos lygį ir vystymosi kryptį? Pirma, reikia suprasti, kad šimtaprocentinės intuicijos nebūna iš principo. Nes tai yra absoliutus visko žinojimas, o žemiškajame gyvenime žmogui tai yra nepasiekiama. Tačiau esama žmonių, kurių intuicija yra labai gera.

Tokius žmones visada lengva atskirti – jie tiesiog yra laimingi. Jie teisingai pasirenka profesiją, gyvenimo draugą, juos supa geri ir padorūs žmonės, jie ir patys patinka aplinkiniams. Verta tiesiog stebėti savo veiksmus ir jų padarinius, aplinką, sveikatą, sėkmę pasirinktoje profesijoje ir net tai, kokį maistą ir drabužius renkamės. Jei visa tai (arba didžioji dalis) nėra harmoninga, vadinasi, intuicija yra silpnoka. Žmonių, turinčių visiškai menką intuiciją, mažai, bet yra.

Intuicijos lygis priklauso nuo žmogaus gimimo datos ir vietos. Stiprios intuicijos žmonių keliose giminės kartose nebuvo netikėtų didelių nelaimių, sukrėtimų, katastrofų, skausmo, pavydo, sėkmingai klostėsi šeimos ir profesinis gyvenimas. Juk bet kokio agresijos pasireiškimo, pavyzdžiui, piktnaudžiavimo valdžia, juolab kito gyvybės atėmimo pasekmė yra intuicijos silpnėjimas – ne tik asmeninės, bet ir palikuonių intuicijos.

Visiems žinomas energijos tvarumo dėsnis šią agresiją grąžina silpnesnės intuicijos pavidalu. O kai ant žmonių pradeda griūti viena nelaimė po kitos, jie labai dažnai stebisi: už ką? Atsakymo visada reikia ieškoti praeityje. Ir kartu nepamiršti, kad savo elgesiu mes lygiai taip pat veikiame palikuonių gyvenimą, net netiesioginių.

Ar galima intuiciją ištobulinti?

Jei kalbėsime apie grynai buitinius praktinius patarimus intuicijai pagerinti, į valgiaraštį būtina įtraukti žuvies ir jūros gėrybių ir dažniau būti prie bet kokių vandens telkinių. Net dušas namuose turi didelės reikšmės.

Ne veltui ir vandenynų supamos arba turinčios priėjimą prie jūros šalys yra labiau išsivysčiusios, jų gyventojai apskritai turi geresnę intuiciją, vadinasi, yra laimingesni už, pavyzdžiui, Afrikos dykumų gyventojus. Dykvietės, žemė ir ypač požemiai, tarp jų metro, labai silpnina intuiciją. Todėl po žeme žmonės tampa agresyvūs.

Beje, bendravimas ar net tiesiog pažintis su išlavėjusios intuicijos žmogumi taip pat gerina intuiciją, nes mes vieni kitus veikiame labiau, negu įsivaizduojame. Todėl nuomonė, kad žmogų formuoja aplinka, didžia dalimi yra teisinga. Būdai, kaip sustiprinti intuiciją, yra seniai aprašyti, kad ir kaip būtų keista, šventuosiuose raštuose – Biblijoje, Korane, Toroje, Vedose. Juk visi mokymai vienaip ar kitaip siekia sumažinti agresiją aplinkinių atžvilgiu.

Stiprinti intuiciją yra ir visų dvasinių praktikų kaip joga ar meditacija tikslas. Tiesa, tokie būdai taip pat ne visiems tinka ir ne visiems yra veiksmingi. Bet iš esmės jie visi skatina nuolankumą, nesipriešinimą, ramybę, neagresyvumą. Jų galutinis tikslas – sąmonės nušvitimas, tai yra gebėjimas suvokti pasaulį, gauti atsakymą iš niekur, o tai ir yra intuicijos pasireiškimas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“, Milda Kunskaitė – respublika.lt