Ar organizmo mutacija tikrai tėra tik atsitiktinumas?

genetic_mutationNors mokslas nuolatos ieško būdų kaip įrodyti vienus ar kitus reiškinius ir juokiasi iš bet kokio bandymo juos paaiškinti nesiremiant vadovėlinėmis tiesomis. Vis dėlto net ir mokslo kalboje dažnai mums akį rėžia toks žodis kaip atsitiktinumas.

 

Ypatingai dažnai jis sutinkamas tuomet, kai kalba pakrypsta apie genetiką ar genetinius palikuonių rinkinius. Vien mejozės (lytinių ląstelių dauginimosi būdas) metu mes susiduriame su net trimis procesais, kurių galutiniai rezultatai yra nulemti paprasčių paprasčiausio atsitiktinumo.

 

Evoliucijos eiga, o tuo pačiu ir pačios gyvybės atsiradimas bei vystymasis yra niekaip neatsiejami nuo žodžio mutacija. Mutacija, tai genetinio rinkinio pokyčiai, kurie paprastai būna žalingi organizmui, bet kai kuriais atvejais pasitaiko ir naudingų mutacijų, kurios yra viena iš evoliucijos eigos priežasčių, lemiančių mūsų pokyčius.

 

Ir nepaisant to, kad tai yra viena iš didžiausių mokslo paslapčių, galinčių paaiškinti gyvybės raidą, mutacijos yra traktuojamos kaip atsitiktiniai genomo pokyčiai.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Tačiau tiesa tokia, kad tai tėra dar viena mokslo dogma, kuri neturi itin tvirto pagrindo. Atsitiktinių mutacijų teorija yra prilygstanti begalinio beždžionių skaičiaus teoremai, kuri mums teigia, jog jei prie spausdinimo mašinėlių pasodintume begalinį skaičių beždžionių, anksčiau ar vėliau viena jų parašys kokį nors Šekspyro kūrinį.

 

Dar iki Darvino laikų, kuomet evoliucijos mechanizmai nebuvo iki galo žinomi, Žanas Baptistas Lamarkas suformulavo savąją evoliucijos versiją, kuri iki šiol yra smarkiai kritikuojama.
Pagrindinis Lamarko teiginys buvo toks: organizmo įgytos savybės perduodamos palikuonims. Pvz., žirafų palikuonys paveldi ilgesnius kaklus, kurie jų tėvams pasidaro dėl nuolat į viršų ištempto kaklo.

 

Vėliau „juokais“ atliekami eksperimentai paliudijo Lamarko klaidas. Augustinas Vaismanas suporavo pelės patiną ir patelę, kuriems prieš tai buvo pašalines uodegas. Vaismas pasakė, kad jeigu Lamarko teorija teisinga, tai šių pelių palikuonys bus taip pat beuodegiai. Pirmoji eksperimentinių pelių karta gimė su uodegomis. Vėliau jis išveisė dar 21 pelių kartą. Per penkerius metus trukusį eksperimentą negimė nė viena beuodegė pelė.

 

Vis dėlto šis eksperimentas turėjo keletą esminių trūkumų. Pirmiausia, pašalintos uodegos nepadidino pelių galimybės išgyventi, o taip pat Lamarkas teigė, kad evoliuciniai pokyčiai gali trukti neparėpiamai ilgus periodus.

 

1943 metais biologai Salvadoras Lurija ir Maksas Delbriukas, atrodytų visiems laikams patvirtino, kad mutacijos tik padrikas reiškinys. Pradėję nuo genetiškai identiškų bakterijų populiacijos, maisto medžiagų prisotintame tirpale, jie išaugino gausybę šių bakterijų kolonijų ir jų palikuonių. Paskui tokį patį kiekį bakterijų įterpė į gausybę biologiniams bandymams skirtų Petri lėkštelių su bakteriofagais – bakterijas užkrečiančiais ir galiausiai užmušančiais virusais. Nors beveik visos bakterijos žūdavo, kai kurios jų išgyvendavo ir išsivystydavo į kolonijas.

 

Kad išsiaiškintų, ar tokios išgyvenimą užtikrinančios mutacijos atsirado atsitiktinai, ar ląstelėms kryptingai reaguojant į grėsmingą aplinką, Lurija ir Delbriukas suskaičiavo visų bandymų lėkštelėse išgyvenusių bakterijų kolonijų pasiskirstymą. Jie argumentavo, kad jei šias mutacijas sukėlė bakterijų gebėjimas adaptuotis prie aplinkos, tuomet išgyvenusių kolonijų kiekis visose lėkštelėse turėtų būti panašus. Tačiau, jeigu mutacijos buvo visiškai atsitiktinių procesų rezultatas, tuomet išgyvenusių kolonijų kiekis kiekvienoje lėkštelėje turėtų skirtis, kas ir paaiškėjo jų bandymų metu.
Taigi apsikaustęs šiais ir panašiais eksperimentais, mokslas priėmė naują „įstatymą“: genų mutacijos – visiškai atsitiktinės, neprognozuojamos ir su dabartiniais organizmo poreikiais neturi nieko bendro.

 

Vis dėlto 1988 metais žinomas genetikas Džonas Kernsas ryžosi mesti iššūki tokiam mąstymui ir atliko tyrimą kurį patalpino britų žurnale Nature, pavadinimu „Mutantų atsiradimas“.

 

Jis pasirinko bakterijas su defektuotu genu, kuris gamino neveiksnią laktazęs – fermento, reikalingo pieno cukrui laktozei virškinti, atmainą. Šias laktazės nepakankamumą turinčias bakterijas Kernsas įterpė į aplinką, kurioje vienintelė maisto medžiaga buvo laktozė. Kadangi negalėdamos pasisavinti šios maisto medžiagos bakterijos negalėjo nei augti nei daugintis, tai buvo galima tikėtis, kad kolonijų jos nesuformuos.

 

Tačiau daugelis bakterijų pasėlių, netikėtai išaugo į bakterijų kolonijas. Ištyręs bakterijų, su kuriomis jis pradėjo eksperimentus, pavyzdžius, Kernsas įsitikino, kad mutavusių bakterijų pradiniame pasėlyje nebuvo. Todėl jis padarė išvadą, kad bakterijos matavo veikiamos eksperimento aplinkos. Lurijos ir Delbriuko eksperimentuose virusai sunaikindavo bakterijas beveik akimirksniu, o Kernso eksperimentuose bakterijos badu marinamos buvo lėtai. Kitaip tariant, Kernsas sunkumų ištiktoms bakterijoms davė pakankamai laiko, kad šios spėtų pasinaudoti vidiniais mutacijas sukeliančiais mechanizmais.

 

Pagrindiniai Lamarko teiginiai buvo šiek tiek iškraipyti. Iš tikrųjų jis rašė: „evoliucija pagrįsta bendru organizmų informaciniu sąveikavimu, kuris leidžia gyvybės formoms prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir taip išlikti“ ir „evoliucija yra organizmų iš kartos į kartą perduodamos aplinkos paskatintos adaptacijos, kurios reikalingos, idant organizmai išliktų nuolatos besikeičiančiame pasaulyje“. Tai yra jis tiesiogiai apie tokį dalyką kaip organizmo „troškimas“ turėti vienokį ar kitokį požymį neužsiminė.

 

Genetikos mokslas tyrinėdamas Kernso atliktus tyrimus padarė išvadas, jog patekusios į nepalankią aplinką, bakterijos sugeba pagreitinti atsitiktines mutacijas ir susikurti daug mutavusių genų kopijų. Tai yra vadinamoji – somatinė hipermutacija.

 

Realybė yra tokia – organizmai ne tik adaptuojasi prie aplinkos, bet ir specialiai keičia savo genus, kad pagreitintų ateities kartų prisitaikymo galimybes. Tai dinamiškas procesas, kuriame organizmai sugeba nuolatos adaptuotis prie nepalankių sąlygų.

 

Atsitiktinumo efektas susidaro dėl to, jog mutacija neįvyksta akimirksniu, bet esant tinkamoms sąlygoms, genų rinkiniai kinta tol, kol randama adaptyvi mutacija. Tai neblogai apibūdina toks šmaikštus posakis: kodėl visada pamestus daiktus randame vietoje, kurią patikriname paskutinėje? Nes kai randame, toliau nebeieškome.

 

Atrodytų, kad tai vyktų atsitiktinai, bet iš tikrųjų tai visuomet krypsta į konkretų tikslą.

 

Straipsnio autoriaus komentaras:

 

Mokslo pasaulyje šiandieniniai atradimai, kartais būna tokie neįtikėtini, jog jie yra iškart atmetami kaip nerealūs, neįtikėtini, juokingi. Ir tuomet didelė dalis energijos yra skiriama jiems paneigti. Bet tai ne visada pavyksta. Štai todėl reikia nuolatos ieškoti būdų kaip pažinti pasaulį pačiam, o ne per išorinius signalus. Nes gamtos dėsningumai egzistuos tokie, kokie jie yra iš tikrųjų, o ne tokie, kokie bus paskelbti viešai.

 

Straipsnio autorius: Lapino šešėlis

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
5 komentarų "Ar organizmo mutacija tikrai tėra tik atsitiktinumas?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Jezus yra jusu gelbetojas

Mutacija kaip ir evoliucija yra setono budas atitraukti jus nuo Dievo, visi mokslininkai yra setono garbintojai. Atgailaukit! Klaupkites pries Viespati Jezu Kristu ir maldaukit atleidimo!!!! Pripazinkit kokie mes esame niekingi nusidejeliai, neverti net valgyti zemes ant kurios Jezus stovejo. Skaitykit Biblija, nes tai Viespaties zodis tiesiogiai perduotas i knyga. Gyvenkite pagal Biblija ir busite isgelbeti nes Viespats myli visus ir visiems atleidzia. O mokslininkus – setono garbintojus, meginancius buti dievais, Viespatis pasius i pragara kur jie degs ir jaus neapsakomas kancias amzinybe. Atgailaukit ir pripazinkit kokie mes niekam tike nusidejeliai!!!!!!!!!!
Atgailaukit pries Jezu!!!!!!!!!!!!

Pyktis.

Religinis fanatikas eik nachui duhas bek i baznycia susilankstyk ant keliu pries ikonas dauzyk sau i krutine ir rek koks tu teisingas krikscionis,o visur aplinkui prakeikti Liciferio tarnai degsentys pragare baisiausiose kanciose! Bet tu cesnas kristijaninas ir tau bus dangaus palaima nes esi Dievobaimingas teisingas kryziuotis.

mergyte

Labai patiko straipsnis, džiaugiuosi, kad vis dar yra žmonių, kurie sugeba parašyti įdomų ir užabinantį straipsnį :) jeigu butų galima norėčiau dar jūsų rašybos paskaityti :) numeskit nuorodas jei jų yra el.paštu (erikute160@gmail.com) lauksiu laiško ;)

greddy

labai įdomus straipsnis. galbūt galėtumė įmesti kokių nuorodų/šaltinių susijusia su informacija straipsnyje?

wpDiscuz