Nepaprastos paprasto vandens galios

Benefits-Of-Driking-WaterVanduo mums yra kasdienis ir įprastas dalykas, kurio visai nevertiname – kuo ramiausiai pilstome į kairę ir į dešinę. Tačiau jeigu jis netikėtai imtų ir išnyktų, štai tada ir suprastume, kokiais gyvybiškai svarbiais saitais esame su juo susieti…

 

„Vanduo. Tu mums atrodai pats paprasčiausias dalykas. Tavimi mėgaujamės neturėdami nė menkiausio supratimo, kas iš tikrųjų esi“, – taip apie vandenį yra pasakęs legendinio kūrinio „Mažasis princas“ autorius Antoine‘as de Saint-Exupery. Tikra tiesa. Vandenį naudojame kasdien pačioms įvairiausioms reikmėms: gerti, gaminti valgyti, praustis, skalbti ir dar tūkstančiams kitų dalykų. Jis mums atrodo toks elementarus ir paprastas, kad net nevertas menkiausio dėmesio.

 

Bet, kaip sakoma, genialumas arba unikalumas ir slypi paprastume. Būtent taip apie vandenį sako ir šių laikų mokslas. Moksliškai vanduo, regis, yra viena paprasčiausių, bet ir viena paslaptingiausių bei menkiausiai ištyrinėtų substancijų Žemėje. Kai buvo pradėti kelti klausimai, kas jis yra ir kokią reikšmę mums turi, faktas po fakto pradėjo ryškėti tiesiog neįtikėtinos, galima sakyti, stebuklingos vandens savybės. Pastarojo meto atradimai visiškai sujaukė mūsų supratimą apie vandenį. Suvokėme, kad iš tikrųjų apie jį nieko nežinome. Vanduo – tarsi neatrastas pasaulis.

 

Didžioji paslaptis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tikriausiai visi esate girdėję, o gal ir matę filmą „Didžioji vandens paslaptis“. Jame atskleisti dalykai iš tiesų pribloškia. „Vanduo gyvas, jis turi atmintį ir reaguoja į mūsų mintis bei emocijas. Taigi savo mintimis ar išgyvenimais galime paversti jį arba nuodu, arba nuostabiausiu pasaulyje gėrimu“, – tokios idėjos plėtojamos šiame filme. Dar pabrėžiama, kad vandens kiekis Žemėje nekinta jau milijonus metų – jis visą laiką cirkuliuoja ratu.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kiekviename mūsų yra dalelė pirmykščio vandenyno, kuriame sukaupta informacija apie visą žmonijos evoliuciją. Skaitydami jo įrašą apie Visatą, pasak vandenį tyrinėjančių mokslininkų, galėtume sužinoti viską – nuo jos susikūrimo iki tolimiausios ateities. Galbūt ne veltui senovėje, o kai kur ir iki šių dienų, žmonės vandenį garbino ir meldėsi jam kaip dievui.

 

Kas, jeigu jis iš tikrųjų yra mūsų dievas?.. Teorija, kad visas mūsų planetos gyvybės formas, taip pat ir žmones sukūrė ne kas kitas, o vanduo, rutuliojama jau ne vieną amžių. Ir, reikia pripažinti, ji visai panaši į tiesą. Ypač kai labiau įsigilini į žmogaus (ir ne tik) organizmo sandarą…

 

Jei vieną dieną vanduo išgaruotų…

 

Apie 70 proc. suaugusio žmogaus organizmo sudaro vanduo: kraujyje cirkuliuoja net 90 proc. vandens, raumenyse – 77 proc., o smegenyse – apie 85 proc. Be vandens neįmanomi jokie gyvybiniai procesai: virškinimas, medžiagų apykaita, kraujo apytaka. Kitaip tariant, gyvybiškai svarbi organizmo veikla gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Beje, vandens stygių pajuntame labai greitai, kai organizme pradeda trūkti vos 1 procento.

 

Netekti maždaug 12–20 procentų vandens jau yra kritinė riba – žmogus miršta apsinuodijęs savo apykaitos produktais. Vien dėl to į vandenį vertėtų žiūrėti itin pagarbiai – jis palaiko mūsų gyvybę. Jei netikėtai dingtų – jau po savaitės didesnė dalis gyvybės formų žūtų. Po kelių savaičių žalioji mūsų planeta taptų panaši į negyvenamą, beorę dykynę, nes žuvus augalams neliktų ir deguonies… Košmariška apokalipsė, tiesa? Tačiau skaitant šią eilutę tikriausiai tik retam šmėsteli mintis, kad kada nors tai galėtų tapti realybe. Gamta Lietuvą dosniai apdovanojo vandens gausa. Mūsų šalis tarsi vandens Kuveitas. Deja, mes neįvertiname, kokie iš tikrųjų esame turtingi.

 

Mūsų požemiuose teka vertingiausias pasaulyje turtas, brangesnis net už naftą ar auksą – gėlas vanduo. Dėl įdomumo priminsime: gerti tinkamas gėlas vanduo tesudaro mažiau nei 3 proc. visų Žemės vandens išteklių. Iš jų net 2 proc. „sukaustyti“ ledynuose ir viršukalnėse. Taigi matematika paprasta: gerti vargiai telieka vos vienas procentas. Ir tai viso pasaulio žmonėms.

 

Mokslininkų manymu, dėl vandens, tiksliau, jo stygiaus, ateityje gali užvirti didžiuliai karai. Tiesą sakant, jau dabar kai kur jaučiamas didžiulis jo trūkumas. Apie 25 proc. pasaulio populiacijos jau šiandien neturi švaraus geriamojo vandens ir atiduotų viską, kad tik jo turėtų – ne maudytis, ne skalbti, o tik iki soties atsigerti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 80 procentų atvejų infekcinėmis ligomis užsikrečiama per vandenį – net 500 milijonų žmonių kasmet suserga, dar apie 25 tūkstančiai (daugiausia vaikai) kasdien miršta dėl blogos kokybės vandens arba jo stygiaus.

 

Apie vandens atmintį

 

Kai kurie mokslininkai teigia, kad vandenį teršiame ne tik nesuskaičiuojama gausybe chemikalų, bet ir nešvariomis mintimis bei emocijomis. Jau minėjome apie teoriją, teigiančią, kad vanduo turi atmintį. Tiesa, visiškai neginčijamai ji neįrodyta ir skeptikų vis neigiama. Tačiau pasaulyje juk egzistuoja gausybė reiškinių, kurių neįmanoma pirštu prikišamai įrodyti… Nepaisant to, mes žinome, kad jie egzistuoja.

 

Taigi mokslininkai tikina, kad pastaraisiais laikais žmonės tapo ypač pikti ir nepakantūs vienas kitam bei aplinkai. Į visuotinę vandens atmintį nenutrūkstamais milžiniškais srautais teka neigiama informacija. Laimė, vanduo sugeba nuo viso to iš žmonijos sugerto blogio išsivalyti. Antraip jis „išprotėtų“ iš proto išvesdamas ir visą žmoniją. Tiesa, kartais vanduo, anot tyrinėtojų, jau nepajėgus susidoroti su tais blogio srautais. Ir visa tai išsiveržia galingomis stichijomis – cunamiais, potvyniais, uraganais…

 

Kaip išvalyti vandenį

 

Ir visgi kaip vanduo išsivalo? Daugiausia garuodamas į atmosferą ir paskui virsdamas krituliais. Arba užšaldamas. Tirpsmo vanduo, tyrėjų teigimu, būna tyrut tyrutėlis – lyg švari balta lenta. Pastaroji žinia gali puikiai pasitarnauti tiems, kurie neabejingi kasdien geriamo vandens kokybei.

 

Beje, tokio kokybiško vandens, pasak garsaus rusų vandens tyrinėtojo V. Kiurino, parašiusio knygą „Vandens energetika“, galima užsišaldyti ir namuose. „Gali kilti klausimas: ar verta triūsti užšaldant vandenį, o paskui ledą atitirpinant? Gal pakanka jį tiesiog išvalyti geru filtru? Pasirodo, nepakanka. Nuo neigiamos informacijos vanduo geriausiai išsivalo tik užšaldamas, o paskui vėl atitirpdamas“, – tikina V. Kiurinas, pridurdamas, kad skubant neigiamą informaciją galima išsklaidyti ir vandenį smarkiai (kad susidarytų sūkuringa srovė) maišant. „O tirpstant ledui vanduo iš tikrųjų įgauna nepaprastų savybių.

 

Tai gyvasis vanduo“, – teigia mokslininkas. Tačiau užšaldyti vandenį dar ne viskas. Jei norite, kad jis įgytų aukščiausios kokybės, turite jį struktūruoti. Ką tai reiškia? Pasak V. Kiurino, struktūruoti vandenį – tai įkrauti jį gerąja energija – esą tik tokiu ingredientu“ papildytas vanduo įgauna aiškią, tikslią harmoningą struktūrą. „Galima sukalbėti maldą, mantrą, leisti vandeniui „pasiklausyti“ klasikinės muzikos arba paprasčiausiai pasakyti ką nors gražaus.

 

Reikškite vandeniui dėkingumą, pagarbą, ir jis už viską jums atsilygins“, – įsitikinęs V. Kiurinas. Pasak jo, daugelis tyrėjų mano, kad mūsų organizme skysčiai turi tirpsmo vandens struktūrą. Vadinasi, jei mes geriame struktūruotą tirpsmo vandenį, tai organizmas jį iškart panaudoja. O jei vanduo yra kitokios struktūros, organizmas turi eikvoti jėgas, kad vanduo taptų toks, kokio reikia. Tikėti tuo ar ne, jūsų valia. Juk pati renkatės, kokį gyvenimą ir kaip nugyvensite…


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
y

nuostabu
DJStriden FOREVER!!! :)

Gx

Jeigu vanduo turetu nors lasa siu savybiu, jas butu galima lengvai ir negincijamai irodyti. Todel faktas, kad tai nepadaryta, kalba pats uz save.