Nuojauta – signalas, ateinantis iš žmonių ateities

Pasaulyje būta ir dabar esama daug žmonių, turinčių įgimtą savo ateities nuojautą. Tai jiems kartais padeda išvengti tykančių pavojų.

Kiek tokių vaikšto mūsų Žemėje – suskaičiuoti neįmanoma, nes apie tokią dovaną turinčius ar turėjusius paprastus žmones dažniausiai žinių neišlieka, nors papasakoti su jų nuojauta susijusių istorijų tikrai būtų galima labai daug. O štai apie garsius žmones, pasižymėjusius tokiu vidiniu įžvalgumu, kalbama ir po jų mirties.

Turinčių nuojautą – nemažai

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad transportu,kuriam lemta patirti avariją, keliauja kur kas mažiau keleivių, nei įprasta. O kai kurie be jokios rimtos priežasties net grąžina nusipirktus bilietus.

2004 metų rugpjūtį sudužo du lėktuvai, skridę iš Domodedovo oro uosto. Analizuojant šį faktą, į akis krito tai, kad tais reisais skrido neįprastai mažai keleivių.

Paprastai tokiu metų laiku, kai visi veržiasi į kurortus, daugeliui reisų net pritrūksta bilietų, o tuokart skrendančiame į Volgogradą “Tu-134″ buvo užimta tik pusė esamų vietų (skrido 35 keleiviai). O “Tu-154″, skridusiame į Sočį ir galinčiame priimti 180 keleivių, buvo tik 46 žmonės (be įgulos).

Žinoma, reikia tik dėkoti Dievui, kad žuvo palyginti nedaug žmonių.

Šveicarų tenisininkas Markas Rosė 1998 metų rugsėjo 3 dieną turėjo skristi iš Niujorko į Ženevą. Kaip vėliau jis pasakojo, tiesiog nepajėgęs atsispirti kažkokiai įsakmiai vidinei jėgai ir be jokių motyvų grąžinęs į kasą bilietą paskutinę akimirką.

Ir ką gi? Tuo reisu skridęs “Boing-747″ prie Halifakso patyrė avariją!

Amerikietis sociologas Džeimsas Stauntonas išanalizavo 250 lėktuvų katastrofų. Paaiškėjo, jos tų reisų lėktuvuose buvo užimta tik 61 proc. vietų.

Pasigilinęs į keleivių skaičių sėkmingai skridusiais reisais, tyrinėtojas nustatė, jog juose pats mažiausias keliavusių skaičius vis tiek sudarė ne mažiau kaip 75 proc.

Pakeistą staiga savo sprendimą žmonės paprastai nusako taip: “Jaučiau kažką negera… Širdyje buvo labai neramu… Tarytum kas įsakė grąžinti bilietą; jį grąžinus, nerimas dingo”.

Tokios abejonės, diktuojamos vidinės nuojautos, kyla ne vien lėktuvų, bet ir kitokio transporto keleiviams.

Čerčilio nuojauta išgelbėjo personalą

Daug kartų neįtikėtiną nuojautą yra parodęs Vinstonas Čerčilis. 1941 metais jis kartą grįžo patikrinęs zenitininkų baterijas. Kai reikėjo sėsti į automobilį, jis labai nustebino savo adjutantą, kaip visuomet atidariusį jam priekines dureles. Tą kartą, užuot atsisėdęs į savo įprastą vietą, Čerčilis pats atsidarė antrąsias dureles ir atsisėdo ant antrosios sėdynės… Netoli tenuvažiavus, priešais jų automobilį sprogo bomba. Adjutantą kliudė skeveldra. Jis žuvo.

Suprantama, jog toks neįprastas premjero pasirinkimas neliko be komentarų. Klausinėjamas, kodėl būtent jis tik tada pakeitė įprastą savo vietą automobilyje, Čerčilis aiškino: paskutinę minutę išgirdęs kažkokį perspėjantį vidinį balsą ir jam paklusęs, tik kam nors tai paaiškinti negalėjęs.

Kitą kartą, prieš pat vokiečių bombonešių antskrydį, Čerčilio tiksli nuojauta tiesiog išgelbėjo nuo žūties visą valgyklos personalą. Kaip niekada, staiga jis visiems įsakė kuo greičiau palikti patalpas ir eiti į slėptuvę. Netrukus į valgyklos patalpas… rėžėsi bomba!

Pavojaus akivaizdoje užmigo krėsle

Ištisą kolekciją įdomių intuicijos pasireiškimo faktų yra surinkęs rusų mokslininkas, anomalių reiškinių tyrinėtojas Vadimas Černobrovas. Štai vienas jų. Leningrado blokados metu šio miesto gyventoja Olga Polikarpova, išgirdusi oro pavojaus signalą, sutrikusi ilgokai blaškėsi po kambarius, nenuspręsdama, kur bėgti. Paskui… atsisėdo į krėslą ir užmigo!

Pabudino ją didelis trenksmas… Išvydo ji neįtikėtiną vaizdą: iš jų gyvenamo namo buvo likusi tik dalis sienos, prie kurios stovėjo jos krėslas! Ir dar gabalėlis grindų po jos kojomis… Ją nukėlė kariškiai, atvažiavę valyti griuvėsių.

Kitas Černobrovo pavyzdys. Abatas Monmorenas meldėsi Dievo namuose. Staiga jis pajuto kažką negera: tarytum kas traukte traukė jį pakeisti vietą. Vos tik jis pasitraukė į šalį, iš kupolo skliautų tiesiai ties jo ankstesne vieta nukrito gabalas mūro.

O štai žurnalistas Dmitrijus Pisarenka pasakojo, jog universitete jo kurso draugas prieš egzaminus kiekvieno dalyko tesimokydavęs… tik vieną vienintelį bilietą, pasirinkęs jį atsitiktinai. Ir tai būdavo būtent tas bilietas, kuris jam tekdavo per egzaminus. Aišku, jei taip būtų nutikę tik vieno egzamino metu, galima būtų buvę įtarti kokiu nors susitarimu su dėstytoju, bilieto pažymėjimu.Bet iš visų dalykų?..

Pats pasiunčia smegenims signalą

Nuojauta. Taip įvardija mokslininkai tą žmogui duotą ypatingą jausmą – pajusti pavojų, sėkmę ir nesėkmę. Tokią akimirką žmogus tarytum pats pasiunčia savo smegenims signalą, ir sąmonė sureaguoja. Žmogus staigiai priima sprendimą, apie kurį iš anksto nė negalvojo. Tik vėliau paaiškėjo, jog tai buvo visai ne atsitiktinis veiksmas, o sekęs po tam tikro signalo smegenims, atplaukęs iš ateities.

Pasitaiko ir tokių asmenybių, kurios tą ateitį tiesiog regi vaizdais. Pavyzdžiui, princesė Diana ne kartą tvirtino, jog ji žus autokatastrofoje. Kodėl ji numatė būtent tokią gyvenimo pabaigą? Labai gali būti, jog tokie signalai jos smegenis jau buvo pasiekę tiesiog iš ateities.

Nufilmavo savo mirties datą

Neįtikėtinai tikslia nuojauta pasižymėjo rusų kino režisierius Andrejus Tarkovskis, kurio pagauti signalai kartais tiesiog prilygdavo aiškiaregystei.

Būdamas Stokholme, jis ieškojo tinkamos vietos filmo “Aukojimas” scenoms filmuoti. Kartą jis netikėtai sustabdė savo automobilį viename miesto rajonų ir pasakė: “Štai katastrofos vieta!” Žinoma, kolegos tos jo frazės nesuprato. Tačiau ji buvo prisiminta, kai po kelių mėnesių lygiai toje vietoje buvo nužudytas Švedijos ministras pirmininkas Ulofas Palmė. Tada ir imta spėlioti: kokie vaizdai iš netolimos ateities buvo pasiekę Andrejų?

Maža to. Tarkovskio nurodymu buvo nufilmuota ir jo paties mirties data!

Filmuojant “Stalkerį”, režisierius kažkodėl liepė operatoriui, kad šis ilgiau palaikytų kadre, atrodė, visai nereikšmingą objektą – vandenyje paskendusį kalendoriaus lapelį, žymintį gruodžio 28 dieną. Šis taip ir padarė, visai nenutuokdamas, kam tai reikalinga. Tačiau jau netolimoje ateityje į šį kadrą visi žvelgė kaip į pranašingą ženklą: tai buvo paties Tarkovskio mirties data!

Rašytojas Stivenas Kingas nuojautos reiškinį kildina iš mūsų protėvių turėtų galių paveldėjimo. Jo nuomone, šiandieninio žmogaus analogiškos galios jau yra gerokai atrofuotos, nes jų jutimo organus atbukino besivystanti civilizacija, atsitraukimas nuo gamtos. Nuojautos dovaną pajunta vis mažiau žmonių, ir tai tik ekstremaliomis situacijomis. Tai lyg žmogaus sąmonės kelionė per laiką, kai žmogų stipriai išgąsdina būsimos nelaimės jutimas ar regėjimas.

Kiek teisinga jo nuojauta, žmogus gali nustatyti pats. Jei ji pasitvirtina, paisyti jos tikrai verta!

Inf. šaltinis: “Klaipėda”, klaipeda.daily.lt