Augalai jaučia skausmą

MoringaVisi augalai gali judėti. Jie auga, ir toks jų judėjimas žmonėms yra pakankamai įprastas. Augalai greitai judina lapus, pavyzdžiui, saulašarės gaudo muses. Dar viena „aktyvi“ gėlė – Dionaea Muscipula, paprasčiau vadinama Veneros musgaude, kuri sugauna muses greitai suskliausdama lapus.

 

Kitas pavyzdys – Mimosa Pudica, kuri, pajutusi grėsmę, tarsi apsimeta mirusi ir atrodo kaip nuvytusi. Kai pavojus praeina, augalas vėl atsitiesia ir atgauna savo buvusią formą. Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.

 

Kažkas priverčia augalą taip elgtis. Tas kažkas yra labai subtilus, nes gėlės lapai užsiveria tuomet, kai vabzdys paliečia sensorinį plaukelį spąstų viduje. Dar įdomiau – neužtenka plaukelį paliesti vieną kartą – reikia jį paliesti dukart arba du atskirus siūlelius.

 

Taip augalas apsidraudžia nuo nereikalingo energijos eikvojimo, jei į spąstus įkristų negyva medžiaga. Tokiu būdu augalas sureaguoja tik į gyvus vabzdžius. Sensoriai spąstuose išdėstyti taip, kad vargšas vabzdys būtinai palies plaukelius. Lapai užsidaro ir augalas suvirškina auką. Po dienos ar daugiau spąstai vėl atsiveria ir laukia kitos aukos.

 

Č.Darvinas buvo susižavėjęs plėšriaisias augalais, ypač jų reakcija į prisilietimą. Jis tikėjo, kad tokia elgsena liudija juos turint centrinę nervų sistemą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Reaguoja kaip gyvūnai

 

Tarp 1960 ir 1970 metų mokslininkas Burdonas Sandersonas atliko daug eksperimentų su Veneros musgaude. Pirmasis eksperimentas atsakė į daugelį klausimų. Mokslininkas prijungė prie augalo spąstų elektrodus, tikėdamasis užfiksuoti elektrinį aktyvumą.

 

Jis pastebėjo, kad kiekvieną kartą palietus sensorinį plaukelį, augalas paleisdavo elektrinių impulsų bangą, beveik atitinkantį gyvūnų nervinius impulsus arba veiksmo potencialą, gaminamą gyvūnų neuronuose. Šis eksperimentas buvo atliktas ir su saulašare, ir Mimosa Pudica. Rezultatai buvo panašūs.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Dabar, naudodamiesi modernia technika, augalų fiziologai pradeda daugiau suprasti apie gėlių judėjimą ir reagavimą į aplinką. Buvo patvirtinta, kad Burdono Sandersono aptikti impulsai iš tiesų yra veiksmo potencialai, kilme panašūs į gyvūnų impulsus. Mokslininkai daugiau išsiaiškino ir augalų molekulių bei ląstelių ypatumus, leidžiančius jiems reaguoti į prisilietimą. Yra žinoma daugiau nei tūkstantis skirtingų augalų, kurie reaguoja į prisilietimą.

 

Pabartas nuvyto

 

Dar vienas mokslininkas botanikas iš Helvetikos instituto daktaras Bilas Viljamsas atliko ne mažiau įdomų bandymą. Jis pasodino du vienodus augalus visiškai į vienodą dirvą. Vienas augalas buvo nuolat meiliai giriamas ir šnekinamas, o kitas nuolat užgauliojamas ir peikiamas.

 

Rezultatai buvo tiesiog stulbinantys. Girtasis augalas sukrovė didžiulius žiedus ir pranoko visus standartus. Peiktasis augaas niekada nepražydo. Pakartojus šį bandymą su didesniu kiekiu augalų, rezultatai buvo tokie pat. Maža to, keli peiktieji augalai nuvyto.

 

Vėliau prie gėlių buvo prijungti EKG elektrodai, kurie fiksavo gėlių atsakus į įvairius dirgiklius. Augalai skleidė elektrinius impulsus, kai juos badė adatomis, degino lapus. Impulsai buvo tokie stiprūs, kad net netilpo matavimo skalėje. Įdomu tai, kad į skausmą reagavo ne tik žalojamas augalas, bet ir kiti šalia buvę augalai.

 

Tai akivaizdžiai rodo, kad augalai ne tik jaučia ir kenčia skausmą, bet ir sugeba bendrauti tarpusavyje. Galbūt augalai sąmoningai užaugina skanius vaisius, kad gyvūnai juos ėstų ir platintų sėklas, galbūt gėlės žino, kaip privilioti bites saldžiu ir maistingu nektaru, kad išplatintų savo žiedadulkes? Galbūt augalai yra net protingesni už kai kuriuos gyvūnus?

 

Kopūstai bijo peilio

 

Kita mokslininkų grupė atliko tokį ekperimentą. Jie paėmė tris dirvoje augančius kopūstus ir pastatė juos vieną šalia kito per kelis centimetrus. Prie dviejų augalų buvo prijungti elektrodai, sujungti su poligrafinėmis mašinomis. Paskui, be jokio įspėjimo į kambarį įėjo neutraliais drabužiais apsirengęs žmogus. Jis sukapojo trečiąjį kopūstą į gabalus ir išėjo iš kambario.

 

Poligrafinės mašinos užfiksavo stiprią kitų dviejų kopūstų reakciją augalo naikinimo metu ir kurį laiką po to. Kiekvieną kartą į kambarį įėjus tam pačiam vyrui, likę du kopūstui stipriai reaguodavo į jo apsilankymą. Reakcija buvo beveik tokia pat stipri, kaip ir pirmąjį kartą. Augalai atpažino žmogų! Kai į kambarį įeidavo kitas žmogus, jų reakcija nebuvo tokia stipri.

 

Kitas eksperimentas buvo įvykdytas 1966 metais ir sukėlė dar daugiau prieštaringų minčių. Melo detektoriaus specialistas prijungė augalą prie poligrafo. Tyrėjas pasakojo, kad aparatas užfiksavo stiprius pokyčius net tuomet, kai, stovėdamas šalia augalo, jis galvojo apie jo lapų deginimą. Atrodo, kad augalas jautė žmogaus mintis.

 

Dalaso (JAV) Beiloro medicinos centro mokslininkai dar kartą įrodė, kad augalai, tarp jų ir daržovės, jaučia skausmą, kai juos skina, pjauna, skuta, kepa, verda ir valgo. „Daržovės ir kiti augalai išskiria didžiulius kiekius hormonų ir cheminių medžiagų, kai patiria kokius nors sužeidimus. Toks atsakas yra adekvatus gyvūnų nervų atsakui. Pažeidus gyvūno organizmą, nervai išskiria didžiulius kiekius endorfino. Negalima neįvertinti šio panašumo.

 

Saugokime augalus

 

Kita organizacija PETA (žmonių, kovojančių už etišką elgesį su gyvūnais), kurios didžioji dalis narių yra užkietėję vegetarai, kitaip vadinami veganais, pareiškė priekaištus ir net rašė skundus prieš tokių tyrimų vykdymą. Tai reiškia, kad jie nevalgo jokių gyvulinių produktų, nes juos gaminant nukenčia gyvūnai. PETA advokatai siekia sunaikinti ir įslaptinti tyrimų rezultatus.

 

Kiti mano, kad žala jau padaryta. PETA organizacijos atstovas žiniasklaidai sakė: „Tai mums kenkia. Didelė mūsų organizacijos narių dalis nieko nevalgo nuo pat augalų tyrimo rezultatų paskelbimo dienos. Mūsų advokatai nori paduoti tyrimą vykdžiusią organizaciją į teismą už melagingus gandus. Iki to laiko mes maitinsimės vitaminų papildais ir vandeniu“.

 

Jeigu argumentai, kad augalai taip pat jaučia skausmą, jus įtikino, siūlome jums pamąstyti. Paruošti gausybę kepsnių, dešrų ir kitų mėsos produktų užtenka nužudyti vieną karvę. Taip skausmas suteikiamas tik vienam organizmui. O ruošiant vieną dubenį žaliųjų salotų, nužudoma daugybė daržovių.

 

Iš kur mes žinome, ar augalai jaučia mažesnį skausmą nei gyvūnai? Galbūt humaniškiau yra valgyti vaistais užmigdytus gyvūnus, nes jie nesikankino mirdami? Jeigu skutama, pjaustoma ir kepama bulvė jaučia skausmą, ar tai ne tas pats kaip suvalgyti mažą ruoniuką?

 

Kaip priešingybė PETA organizacijai, buvo įkurta ir PETP (žmonės už etišką elgesį su augalais) organizacija. Ji agituoja ir aiškina, kad augalai taip pat jaučia skausmą ir kenčia nuo žmonių rankų.

 

Parengė: Žygimantas Pauliukevičius, klaipeda.daily.lt


2500
14 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Lietuvis

Esmė ne tame, kad reiktų nustoti viskuo maitintis, o tame, kad jausti skausmą visiem yra normalu, kaip ir žudyti, kad prasimaitintum. Visa tai normalu.

Nieko nevalgantis

Jo jo. Gyvūnai jaučia skausmą, augalai jaučia skausmą… Tuoi augalai savo teises gaus, nebus galima valgyt kaip ir gyvūnų. Žodžiu, žmonijos išnykimas jau netoli. :D

aha

„Dar vienas mokslininkas botanikas iš Helvetikos instituto daktaras Bilas Viljamsas“ am… neteko nei matyt,nei girdėt helvetikos instituto :DD juo labiau mokslininko b. viljamso :D nu straipsnis kažkokio trečiokėlio :D graudu. augalai jaučia skausmą,yeah.. akmuo verkia,kai jį pavadina kvailiu… ;]]]

zzz

nu viskas reiks mirt is bado,ar kopustas manes gedes/

Gytis

Visiskai kvailas straipsnis. „Augalai jaucia skausma“ :D dar tokia durnyste nelengva ir sugalvot. Pastudijuokit gamtos mokslus asil..!

Rasa

Kas čia per nesąmonė, kad gyvuliai migdomi tabletėmis prieš skerdimą?
O kiek augalų suėda karvė kol patenka ant žmogaus stalo? Taip išeina, kad mėsaėdžiai sukelia dvigubai skausmo.

O kodėl

Žmogaus plaukai nejaučia skausmo?Kitaip einant į kirpyklą reikėtų narkozę darytis…Reiškia ir augalai nejaučia jokio skausmo,nes neturi nei smegenų žievės su skausmo receptoriais,nei centrinės nervinės sistemos galinčios transportuoti skausmo signala. Jie gali būti kad turi tik biolauką,kuris dalinai gali generuoti mentalinį skausmą ir supratimą kad tuoj žus.

zzz

tai kuo maitintis, jei augalams irgi skauda?

mode

p. Žygimantai Pauliukevičiau, akivaizdžiai Jums reikėtų grįžti į mokyklą, pakartoti 5tos klasės kursą. Įsisąmoninkit, kad augalai, nors ir yra gyvi, tačiau neturi nervinės sistemos, o tai reiškia, kad baimės, skausmo, streso – jie jausti negali.

bullshito

Tiksliau, taip buvo manyta iki dabar, o ką mokslininkai ištyrė naujo, tą jis ir rašo. Gi toks jo darbas, už tai pinigus gauna. Jei jau nori stumt – stumk ant tai ištyrusių mokslininkų, bet nemanau, kad tu, turėdamas mažesnį išsilavinimą nei jie, ir būdamas kvailesnis, turi teisę ant jų stumt.

nijole

Pati maciau kaip juda alijosius kaip gyvas organizmas.Buvo pravertes langas,lauke salta,bet vejo nebuvo.Augalas kaip kokia gyvate padare didele amplitude besitraukdamas i siluma.Gaila,kad nenufilmavau.