Šešios keisčiausios visatos atsiradimo teorijos

Žmoniją nuo seno domina klausimai, iš kur mes atsiradome ir kaip iš tiesų yra sukurtas pasaulis.

Esama nemažai originalių teorijų, iš pirmo žvilgsnio keliančių tik šypseną ir nuostabą… Tačiau jų autoriai – visai ne rašytojai fantastai, o profesionalūs mokslininkai, tyrinėtojai ir filosofai!

Mūsų pasaulis yra matrica

Britų filosofo Niko Bostromo (Nick Bostrom) nuomone, mes gyvename žaidimo „Gyvybės simuliatoriai“ sudėtingesnėje versijoje. Kaip žinoma, tokiuose žaidimuose žaidėjai kuria dirbtinę tikrovę, kurioje viskas yra kaip tikra: namai, žmonės, šeimos gyvenimas, darbas… Šiuose dirbtiniuose pasauliuose yra savi bankai, mokyklos, parduotuvės, biurai.

O kiekvienam žaidėjui priskiriami personažai, kuriais gali manipuliuoti. N.Bostromas mano, kad vieną gražią dieną žmonija, kuri pati gyvena kažkokios civilizacijos sukurtoje tikrovėje, gali sukurti savo „matricą“ – sudėtingą tikrovišką pasaulį, galintį gyventi pagal savo dėsnius. Tokių matricų-civilizacijų gali būti daug: kiekviena naujai atsirandanti civilizacija-imitatorius sukuria savą, tai yra jos „sukištos“ viena į kitą kaip matrioškos.

Fizikas Silas Bynas (Silas Beane) iš Bonos universiteto mano: jei mūsų visata yra kompiuterinis modelis, jo „antrinių“ objektų skaičius turi būti ribotas. Ir išties, toks apribojimas buvo rastas. Jis vadinamas Graizeno-Zacepino-Kuzmino riba. Matricos teorijos šalininkai tai laiko įrodymu, kad mūsų pasaulis buvo sukurtas dirbtinai.

Pasaulis – milžiniškas kompiuteris

Pagal šią teoriją viskas, kas egzistuoja visatoje – planetos, žvaigždžių sistemos, galaktikos ir kiti objektai – iš tiesų yra „kompiuterio įdaro“ dalys. Profesorius Vlatkas Vedralas (Vlatko Vedral) iš Oksfordo iškėlė hipotezę, kad pagrindinis visatos komponentas yra ne medžiaga ar energija, kaip paprastai manoma, o kažkoks informacijos vienetas, panašus į kompiuterinį bitą.

O atskirų dalių sąveika yra ne kas kita kaip pasikeitimas informacija. O prof. Seto Loido (Seth Lloyd) iš Masačusetso technologijos instituto nuomone, visus visatos objektus, įskaitant žmonių civilizaciją ir jos aplinką, sukūrė globali kosminė programa.

Stygų teorija

Pagal ją visata yra „stygų“ – daugybės virpančių siūlelių, kurie gali tarpusavyje susidurti, – derinys. Aleksas Vilenkinas (Alex Vilenkin) iš Tafto universiteto mano, kad jam pavyko rasti vieno iš tokių susidūrimų pėdsakus. Visatą persmelkiančiuose reliktiniuose spinduliuose aptinkamos „karštos“ ir „šaltos“ sritys. Tai gali liudyti, kad kadaise kitos visatos susidurdavo su mūsiške.

Kiekvienas visatos objektas turi savo tikslią kopiją

Kai kurie mokslininkai mano, kad dalelių derinių skaičius visatoje yra ribotas. Vadinasi, anksčiau ar vėliau atskiri deriniai būtinai kartojasi. Tai pasakytina ir apie gyvas būtybes. Kažkur visatoje gyvena mūsų identiški antrininkai.

Tik štai tikimybė juos sutikti nėra itin didelė: specialistai mano, kad vidutinis atstumas metrais iki įsivaizduojamos vietos, kur yra mūsų antrininkas, yra dešimt 28-uoju laipsniu. O tai milžiniškas atstumas net kosmoso masteliais!

Visata atsirado dėl juodosios skylės

Dr. Nikodemas Poplavskis (Nikodem Poplawski) iš Indianos universiteto mano, kad medžiagai išeinant iš juodosios skylės, kuri, kaip žinoma, medžiagą tik įtraukia, bet nieko „neišleidžia“, gali kilti Didysis sprogimas ir susidaryti nauja visata. Atsidūrusi kitoje juodosios skylės pusėje medžiaga pradeda plėstis. Gali būti, kad būtent juodosiose skylėse reikia ieškoti „durų“ į kitus matavimus.

Visata gali sustoti

Dar neseniai buvo manoma, kad visatos plėtimosi greitis laikui bėgant turi mažėti, nes traukos jėga palaipsniui pritraukia galaktikas vieną prie kitos. Tačiau pastaruoju metu pastebimas visiškai priešingas vaizdas: galaktikos viena kitą atstumia. Taip atsirado medžiagą veikiančios „tamsiosios energijos“ teorija.

Dviejų Ispanijos universitetų mokslininkai išplėtojo teoriją, pagal kurią vyksta visai ne visatos greitėjimas, o lėtėjimas. Tiesiog tolimų galaktikų šviesa mus pasiekia pernelyg lėtai, ir mums atrodo, kad jos juda dideliu greičiu. O jei visata lėtėja, ji kartą tiesiog sustos.

Tiesa, nereikia pamiršti, kad visa tai – tik teorijos, ir priežasčių tvirtinti, kad greitai ateis pasaulio pabaiga arba mūsų kūrėjams nusibos su mumis terliotis, kol kas nėra…

Parengta pagla dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“, Milda Kunskaitė