Paslaptingasis kodas

Beveik 100 metų geriausi pasaulio kriptologai bando įminti vadinamojo Voiničiaus manuskripto – viduramžių rankraščio, kuriame sukaupti mokslui nežinomi faktai, mįslę. Siužetas filmui labai įdomus: viduramžių rankraštis, išniręs iš nebūties praėjusio amžiaus pradžioje, kurį pamatę geriausi pasaulio šifruotojai pameta galvas…

 

Alchemiko palikimas

 

voinichiusKaune, smulkaus valdininko šeimoje, 1865 metais gimė Vilfridas Michailas Voiničius. Baigęs gimnaziją jis įstojo į Maskvos universiteto Chemijos fakultetą, paskui tapo teroristinės organizacijos „Narodnaja volia“ nariu. Vėliau persikėlė į Varšuvą, kur suplanavo dviejų organizacijos narių pabėgimą iš kalėjimo. Bet sumanymas žlugo, V.Voiničius buvo suimtas ir ištremtas į Irkutską, iš kur po trejų metų pabėgo.

 

Londone jo laukė kovos bičiulė Etela Lilian, žinomo anglų matematiko Džordžo Būlo duktė, vėliau tapusi žinomo romano apie revoliucionierių „Gylys“ autore.

 

Jaunieji susituokė ir nutolo nuo revoliucinės kovos. Vilfridas persikvalifikavo į knygų prekeivį, antikvarą ir pelnė pasaulinę šlovę, nežinia iš kur gavęs senovinį foliantą, parašytą nesuprantama kalba. Kelis jo puslapius jis nufotografavo ir išsiuntė pažįstamiems kriptologams, prašydamas iššifruoti tekstą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Taip manuskripto puslapiai 1919 metais pateko Pensilvanijos filosofijos universiteto profesoriui Viliamui Neuboldui, kuris tais metais oficialiai buvo pripažintas geriausiu pasaulio kriptologu. Per Pirmąjį pasaulinį karą jis dirbo JAV Vyriausybei – šifruodavo karinius kodus, ir nebuvo tokio, kurio jis nesugebėtų perprasti.

 

Tačiau būtent M.Voiničiaus manuskriptas ir pakišo jam koją. 1921-aisiais, po dvejus metus trukusio triūso, V.Neuboldas paskelbė savo darbų rezultatus. Jo nuomone, šią knygą – „Opus Magnum“ – XIII a. parašė pranciškonų vienuolis ir alchemikas Rodžeras Bakonas, savo žiniomis lenkęs amžininkus keliais šimtmečiais.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tekste buvo aprašyta žmogaus vidaus organų, ląstelių, spermatozoidų sandara, taip pat Saulės užtemimas ir Andromedos ūko struktūra. Beje, pranešimo pabaigoje V.Neuboldas pats prisipažino, kad jo metode apstu prielaidų ir hipotezių ir kaskart, šifruodamas tą patį teksto fragmentą, jis gaudavo naują rezultatą.

 

voynich_041113_620px

 

Profesoriaus pranešimas kriptologijos pasaulyje sukėlė tikrą sensaciją, mokslininkai organizavo neformalią M.Voiničiaus draugiją. Nuo tada jo manuskriptas oficialiai pripažintas paslaptingiausia pasaulio knyga. Viduramžių filiantą iššifruoti 85 metus nesėkmingai bandė dešimtys tūkstančių įvairių šalių kriptologų, bet kodas taip ir liko paslaptini.

 

Dabar manuskriptas yra Jeilio universiteto bibliotekoje – jį perdavė M.Voiničiaus palikuonys. Universitete manuskriptas buvo padaugintas, o specialiame tinklalapyje paskelbti visi puslapiai, kad kiekvienas norintis galėtų išbandyti savo jėgas.

 

Knyga

 

M.Voiničiaus manuskriptas – 24,5×17 cm ir maždaug 3 cm storio knyga, kurią sudaro 246 puslapiai iš pergamento (maždaug 28 puslapių trūksta). Ant paties viršelio nėra jokių užrašų ar piešinių, tekstas parašytas nežinoma abėcėle. Bet didžiausia knygos mįslė – ne pats tekstas, bet spalvotos iliustracijos – nežinomų augalų, žvaigždynų, mechanizmų piešiniai.

 

vojnic3

 

Įdomiausia, kad piešinių su tokiais augalais ar žvaigždynais nerasi jokioje kitoje pasaulio knygoje. Atsižvelgiant į šių piešinių temas, knygą priimta dalyti į keletą dalių: botanikos, astronomijos, biologijos, kosmologijos, farmacijos.

 

Istorija

 

Kaip pasakoja pats M.Voinyčius, šį manuskriptą jis nusipirko 1912 metais vienoje jėzuitams priklausančių valdų, kuri yra į pietus nuo Romos. Girdi, jėzuitai nusprendė užsidirbti pinigų remontui ir pardavė keletą tonų su griežtą sąlyga – niekada neatskleisti pardavėjo vardo. Šio pažado M.Voiničius nesulaukė iki pat mities.

 

Prie knygos pridėtas 1666 metais datuotas laikšas, kurį Prahos universiteto rektorius Johansas Markis parašė savo draugui, žinomam viduramžių mokslininkui Atanasiui Kircheriui, tuomet gyvenusiam Romoje. Rektorius prašė pastarojo iššifruoti šią knygą, kuri, jo manymu, kažkada priklausė Habsburgų dinastijos atstovui Rudolfui II.

 

1 versija: šifras

 

Neuboldas manė, kad tekstas parašytas lotyniškai ir dar užšifruotas. Šios hipotezės laikosi ir britas profesorius Gordonas Ragas, 2004 metų sausį žurnale „Cryptologia“ pasiūlęs savąjį dešifravimo metodą. Jis panaudojo vadinamąjį Kardano tinklelį – kortelę su keliais iškirptais langais, kurią išrado italų matematikas Girolomas Kardanas.

 

Uždėjus kortelę ant užšifruoto teksto, jos langeliuose pasirodo slaptas pranešimas. Rago nuomone, Voiničiaus manuskripto autorius iš pradžių langeliuose įrašė lotyniškas raides, o erdvę tarp jų užpildė išgalvotomis raidėmis.

 

2 versija: kinų raštas

 

Perteikus manuskriptą skaičiais, buvo susikoncentruota į statistinius dėsningumus tarp simbolių, žodžių dalių, žodžių ir jų junginių.

 

Viena iš labiausiai pastebimų pastarojo meto teorijų yra hipotezė, kurią pasiūlė prancūzų kriptologas Džakusas Gujis. Išanalizavęs manuskripto žodžių ir skiemenų ilgį ir žodžių struktūras, jis nustatė, kad Voiničiaus teksto kalbos struktūra labai panaši į kinų ar vietnamiečių kalbas. Tiesa, nė vienas Rytų Azijos filologas taip ir nesugebėjo nustatyti, kokiu dialektu tai galėtų būti parašyta. Šios teorijos naudai byloja faktas, kad kai kuriuose piešiniuose pavaizduoti augalai, tuo metu augę tik Kinijoje.

 

3 versija: dvi kalbos

 

Įsižiūrėjus į manuskripto raides per mikroskopą ar galingą didinamąjį stiklą matyti, kad kiek-vieną raidę sudaro du ženklai, tarsi uždėti vienas ant kito, t. y., manuskriptas – tai du tekstai, parašyti dviem skirtingais braižais ir dviem skirtingomis kalbomis. Tiesa, mokslas apie jas nieko nežino.

 

Tolesnė pergamento lapų analizė parodė, kad daugelis piešinių ir raidžių buvo retušuoti praėjus keliems dešimtmečiams po knygos parašymo.

 

4 versija: amžiaus mistifikacija

 

Profesorius Rene Zandbergenas mano, kad manuskriptas – tai mistifikacija, ir jį galėjo parašyti keisto mentaliteto žmogus, neketinantis nieko apgauti. Tik taip jis gali paaiškinti faktą, kodėl manuskriptas iki šiol neiššifruotas.

 

Jam pritaria ir kiti mokslininkai, neatmetantys galimybės, kad mauskriptą galėjo specialiai parašyti alchemikai, prieš parduodami karaliui Rudolfui II, turėjusiam polinkį okultiniams mokslams.

 

Parengta pagal dienraščio „Vakarao žinios“ priedą „Geras!“


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
shin

as maciau sitos knygos turini, labia idomu :)

Rita

Įdomu