Žiniasklaidos įtaka

Kas daro didžiausią įtaką žmonių psichologijai? Seniau tai būdavo draugai, artimieji, mokytojai, bendradarbiai. Keičiantis laikams, keičiasi ir technologijos, keičiasi mūsų psichologija. Vis didesnę įtaką dabar jai turi žiniasklaida. Žiniasklaida – tai spauda, radijas, televizija ir internetas. Kasdien šiose žiniasklaidos priemonėse pasirodo milžiniškas kiekis informacijos beveik apie viską: politiką, sportą, mokslą ir t.t.

 

Pagal idėją, viskas, kas ten pateikta turėtų būti tik tam tikrų įvykių aprašymas, bet, deja, dažnai tokiose naujienose galima rasti ir subjektyvaus požiūrio. Iš to galima lengvai suprasti, kad ne viskas, kas pateikiama žiniasklaidoje, yra tiesa ir nori nenori galvoje kyla tam tikros sąmokslo teorijos apie šių priemonių galimą neskaidrumą.

 

Lietuviai, kasdien sekantys pasaulio naujienas, dažnai pasisako, jog lietuviškos naujienos, kuriose kalbama apie pasaulį, yra neinformatyvios, informacija dažnai gali būti klaidinga ir pan. Na, tai suprantama, nes dažnai lietuviškos žiniasklaidos priemonių informacija yra antrinė – ji dažnai būna surinkta iš tokių pasaulio naujienų milžinių kaip CNN, BBC ar CNBC. Ir nėra ko čia pykti, juk Lietuvoje tokių biudžetų nėra, kad būtų galima siųsti žurnalistus į įvairiausius pasaulio kampelius.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Bet nereikia aukštinti ir tų stambių žiniasklaidos korporacijų – ten yra kitokios ir gal net didesnės problemos. Šių kompanijų akiratyje beveik visuomet tos pačios valstybės nepriklausomai nuo įvykio mąsto: JAV, Jungtinė Karalystė, Rusija, Prancūzija, Brazilija, Kinija ir kelios kitos svarbesnės pasaulio valstybės. JAV yra net įkyriai kišama į visas žiniasklaidos priemones nepriklausomai nuo naujienos – užtenka to, kad viename miestelyje buvo nužudytas mokytojas ir apie tai jau žinos nemaža dalis pasaulio. Svarbu ne tik naujienų kiekis, bet ir taip, kaip jos pateikiamos.

 

Kur tik pažiūrėsi, ten JAV pajėgos kare gelbėjo žmones, o blogieji islamistai kėlė didžiulę riziką šios šalies saugumui. Tokios naujienos pasaulio gyventojams dažnai gali sukurti klaidingas nuomones, o iš to seka įvairūs stereotipai, rasinė neapykanta ir pan. Tokių situacijų pavyzdys yra tikrai ne vienas.

 

Įtampa tarp JAV ir Irako buvo įtempta ilgą laiko tarpą, situacija ypatingai paaštrėjo po rugsėjo 11 – osios įvykių. Tai įvyko dėl to, nes kaltę prisiėmusi teroristinė organizacija Al-Qaeda turėjo užtarimą Irake. Dėl šios ir kitų priežasčių JAV pajėgos 2003 m. įsiveržė į Iraką. Galima net nesiginčyti, kad rugsėjo 11 – osios išpuoliai buvo vieni žiauriausių istorijoje, bet, kaip į tai vėliau buvo atsakyta yra dar įdomiau. Be abejonės, šiam įvykiui žiniasklaida skyrė milžinišką dėmesį, buvo labai suniekintos visos teroristinės organizacijos. Deja, šios organizacijos dažniausiai būna įsikūrusios trečiojo pasaulio šalyse, kur gyvena daug tamsesnės odos spalvos žmonių.

 

Gal atrodo juokinga, kaip tai gali įtakoti žmonių psichologiją, bet galima lengvai pastebėti, kad vis labiau tamsesnio gymio žmonės dažnai yra siejami su baime, kai kuriems atrodo, jog jie gali būti teroristai. O prie viso to, baimės dar labiau įvaro keistai vakariečiams atrodantys moterų musulmonių hidžabai (veido apdangalai), neįprastos šių žmonių tradicijos ir kita. Deja, tokie stereotipai dažniausiai išsivysto būtent iš medijos, o po panašių įvykių nukentėjusi pusė tampa lyg didvyriai pasaulio akyse. Žmonėms, mėgstantiems labiau pasidomėtifaktais, jie tikrai neatrodo kaip didvyriai. Per invaziją Irake buvo nužudyta mažiausiai 100 000 šios šalies gyventojų, maždaug du trečdaliai jų – civiliai.

 

Žinoma, gaila 2001 metų aukų, bet kai galima palyginti apie 3000 aukų su minėtais skaičiais, net nustembama, kodėl daugelis apie tai nežino. Galima lengvai nuspėti, kad žiniasklaidos priemonių darbui dažnai daro įtaką pačių šalių vyriausybės. Tarkime, JAV naujienų tarnyba CNN visam pasauliui pranešdavo apie karą Irake, bet dažniausiai tik iš vienos pusės. Buvo parodoma amerikiečių „drąsa“ Irake, įvedant demokratiją, sumažinant pavojų dėl galimo masinio naikinimo ginklo ir pan.

 

Juokinga, kai trilijonines skolas turinti valstybė dar rūpinasi kitų šalių demokratiniu valdymu. Bet kaip daugelis kritikų konstatuoja – amerikiečių pagrindinis tikslas Irake buvo naftos paieškos. Nelabai gražu dėl materialų turtų žudyti civilius, bet kodėl gi ne, jei visa tai gali užglaistyti medija?

 

Dar vienas įvykis, įvykęs visai neseniai. Šių metų balandžio 15 d. Bostono maratono metu sprogus sprogmeniui žuvo 3 ir buvo sužeisti apie 260 žmonių. Vėlgi skaudus įvykis, apie kurį buvo kalbama labai daug ir visur. Ko gero, kiekvienas lietuvis girdėjo apie šiuos įvykius ir susimąstė. Tą pačią dieną per sprogimą Irake žuvo 44 žmonės. Girdėjote apie tai? Galima beveik garantuoti, kad apie šią žinią daugiausiai žino ketvirtadalis lietuvių.

 

Manote, kad kitose valstybėse situacija kitokia? Jokiu būdu. Apie šią naujieną tikrai buvo rašoma, bet jai rasti tiesiog reikėjo laiko ir pastangų. Pasiknaisiojus po CNN portalo minėtos dienos archyvą prie paskutinių nereikšmingiausių žinių šį įvykį tikrai galima rasti. Na, daug kas gali teigti, kad tokiose šalyse kaip Irakas tokie dalykai yra kasdienybė dėl ten esančių teroristinių grupuočių veiklos, prasto gyvenimo lygio ir pan.

 

Bet iš to kyla labai paprastas teiginys – irakiečio gyvybė nėra verta tiek, kiek amerikiečio. Žinoma, materialiai amerikietis yra vertingesnis dėl savo išsilavinimo, žinių, bet argi visi žmonės neturėtų būti lygūs, jei žvelgtumėmė iš moralinės pusės? Baisiausia ne tai, jog besivystančių šalių gyventojų likimas niekam neįdomus. Jis būtų įdomus daugeliui, bet, deja, apie jį niekas nežino ir nesužinos, jei neskirs tam daugiau laiko.

 

JAV nenusileidžia ir kitos valstybės. Tik kiekvienoje valstybėje žiniasklaidos tikslas gali būti skirtingas. Pagalvokite apie Jungtinę Karalystę, kas pirmiausia Jums šauna į galvą? Vieni pagalvos apie Big Ben‘ą, kiti apie Trafalgaro aikštę, treti – apie karališkąją šeimą. Nemažai politologų teigia, jog Jungtinės Karalystės karališkoji šeima beveik neturi jokios įtakos valstybės valdyme.

 

Taigi kyla klausimas – kodėl apie ją žino visas pasaulis? Nedaugelis domisi, kokie sprendimai yra priimami šios valstybės parlamente, bet ko gero kiekvienas žino apie Princo Viljamo žmonos Catherine Middleton nėštumą. Karališkosi šeima yra lig šios valstybės simbolis, kuris ją garsina, suteikia autentiškumo ir pagarbos.

 

Bet tokias žinias taip pat reikia skleisti ir čia jau labiausiai gali pasidarbuoti britų naujienų tarnyba BBC. Šios žinių milžinės naujienas kopijuoja ir savaip perdaro kitų mažesnių valstybių ne tokios didelės žinių tarnybos. Taip žinia yra perduodama labai greitai ir masiškai. Žiniasklaida šiais laikais gali būti paprasčiausia ir, ko gero, produktyviausia savireklama.

 

Kalbant apie Lietuvą, čia naujienos visai kitokios. Jos kitokios dėl kitokio pačių lietuvių mentaliteto. Lietuvoje naujienos dažniausiai yra negatyvios, nes patys lietuviai mėgsta krikuoti viską nuo politikos iki sporto. Įdomiausia, kas ką įtakojo pirmiausiai – ar žiniasklaida žmonių psichologiją ar atvirkščiai. Tai ko gero toks pat sunkus klausimas kaip ir dėl vištos bei kiaušinio atsiradimo. Daug įtakos lietuvių psichologijai turėjo ir sovietinė reokupacija. Žiniasklaida, jei galima ją taip vadinti, visą laiką buvo cenzūruojama, ji buvo rašoma pagal valdžios užsakymus.

 

Atkūrus nepriklausomybę, daug kas pamanė, jog nuo šiol viskas žiniasklaidoje bus tiesa. Deja, gali būti, jog nuo sovietmečio naujienos ne ką daug tepasikeitė. Jei seniau tereikėdavo žurnalistus „paspausti“ morališkai, šiais laikais tą galima padaryti materialiais dalykais. Šiais laikais yra begalė pasakojimų, kai galima nusipirkti straipsnius ir pan. Jei tai yra tiesa, tuomet kyla baisios mintys, jog viskas, ką mes skaitome, įskaitant politiką, gali būti jei ne melas, tai bent gerokai pagražintos naujienos. Tai tėra hipotezė, bet jei tai tiesa, tai suprantama, jog mūsų visuomenę valdyti labai lengva.

 

Būtų gerai, jei visos šios spėlionės būtų netikros, bet faktai sako visai ką kitą. Tiek didesnėse valstybėse, tiek toje pačioje Lietuvoje žiniasklaida turi problemų ir ja negalima pasitikėti šimtu procentų. Taigi, kaip žinoti, kad informacija yra patikima? Visiškai užtikrinto būdo be buvimo pačioje įvykio vietoje, ko gero, nėra, bet informaciją galima bent jau dalinai tikrinti.

 

Reikia stengtis stebėti informaciją įvairiuose pasaulio naujienų portaluose, ne tik CNN ar BBC, bet ir tarkim Artimųjų Rytų, Rytų Azijos ir kitų. Tai tokie portalai kaip Al Jazeera ar China Daily. Taip galėsite pažvelgti į istoriją iš skirtingų pusių. Ko gero, net taip negalėsite sužinoti visiškos tiesos, bet bent jau žinosite, kad yra ne viena tiesa ir ji kiekvienam gali būti skirtinga. Šiam pasaulyje galime pasitikėti tik savimi ir kaip Sokratas sakė : “Žinau, kad nieko nežinau“ („I know that I know nothing“).

 

Straipsnio autorius: Dovydas Jokšas, _Anonimas_

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
4 komentarų "Žiniasklaidos įtaka"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
robonix

aciu uz straipsni labai padejo

Tonis

Labai gaila, kad straipsnis, kuriame rašoma, kad žiniasklaida daro įtaką yra konspiracijų teorijų skiltyje.

Jule

labai patiko man šis straipsnis, dėkoju.

Atsakymas

Labai puikus straipsnis su taikliais pastebėjimais. Ačiū.

wpDiscuz