Hipnozės nusikaltimai

Prabangiai apstatytame senoviniame kabinete liesas gydytojas su pensnė sėdi prieš pusiau gulomis krėsle įsitaisiusią damą XIX a. drabužiais, lėtai sūpuoja laikrodį ir ramiu balsu kartoja:

– Jūs norite miego, pradedate snausti, akys merkiasi, vokai apsunksta, jums malonu ir ramu, girdite tik mano balsą. Miegokit.

Žmonių akys lyg įmagnetintos seka laikrodžio judėjimą, po kiek laiko jie užsimerkia, susmunka krėsle ir lyg zombiai paklusniai atsakinėja į bet kokius hipnotizuotojo klausimus. Būtent tokį vaizdą daugelis mūsų įsivaizduoja išgirdę žodį „hipnozė”. Tokiu įvaizdžiu dažnai naudojasi ir šiuolaikiniai „scenos hipnotizuotojai” per savo pasirodymus. Tiesa, kartais tokiu būdu sukuria nemažai problemų sau ir kitiems.

Bausmė už šou

1994 m. vasario mėnesį ponia Lynn Howarth (40 m.), užsukusi į hipnotizuotojo Philipo Greeno šou „Wyresdale” klube (Lankšyras, Anglija), nė neįsivaizdavo, kuo jai tai baigsis. Moteriškė visą likusį gyvenimą gailėsis sutikusi savanore užlipti į sceną šiame valandos trukmės renginyje.

– Į sceną užlipau būdama normali, laiminga, energinga ir sveika moteris, o po hipnozės pasijutau esanti zombis! – vėliau teisme tvirtino ji.

Anot L. Howarth, hipnotizuotojas privertė ją vėl pasijusti aštuonmete ir sužadino atsiminimus apie tai, kaip ją vaikystėje seksualiai išnaudojo dėdė.

– Užhipnotizuota iškenčiau tikrą siaubą. Iš pradžių Ph. Greenas privertė mane išgerti stiklinę sidro įteigęs, jog tai vanduo, o paskui netikėtai pasakė: „Tu vėl aštuonerių metų mergaitė, žiūrinti filmą…” Tuo momentu visas mano pasaulis apvirto aukštyn kojomis!

Po savaitės apsilankiusi pas savo gydytoją pasakiau, jog vis dar jaučiuosi esanti transo būklės. Man išsivystė sunki depresijos forma. Depresijos kankinama moteriškė du kartus mėgino nusižudyti, atidavė savo vaikus į prieglaudą ir galiausiai nutarė prisiteisti kompensaciją iš nevykėlio šoumeno.

– Mano vaikai liko be motinos, o vyras – be žmonos. Nė sekundei neabejoju, kad visos problemos prasidėjo būtent nuo to hipnozės seanso! – teigė nukentėjusioji.

Tiesa, pats Ph. Greenas gūžčiojo pečiais – juk jis į sceną kvietė tik savanorius, įspėjo, kad žmonės, turintys problemų, per daug išgėrę ir t.t., nesisiūlytų. Teismas moteriškei vis tiek priteisė 6 500 svarų (tuo metu apie 45 000 litų) kompensaciją, nes hipnotizuotojas pasielgė neetiškai, „atverdamas dėžutę, pilną kirmėlių”.

Nužudyta… hipnozės?

Kas nežino, kad XIX a. žmonės noriai tikėjo viskuo: tiek hipnoze, tiek numirėlių prisikėlimu. Juk ne veltui tada, prisiskaitę apie gyvus palaidotus, artimieji į karstus montuodavo varpelius, o kartais net telefonus, kad pabudę „numirėliai” galėtų prisikviesti pagalbos. Ir hipnozę tuomet įsivaizdavo kaip neįveikiamą įtaigą, kuri užhipnotizuotąjį gali priversti padaryti bet ką.

1894 metais Mineapolyje (JAV) 27 m. merginos Katherine „Kitty” Ging nužudymo organizavimu buvo apkaltintas Harry T. Haywardas, tariamai užhipnotizavęs nekaltą žmogų ir pavertęs jį žudiku. Tų metų pradžioje H. T. Haywardas baigė hipnozės kursus ir tuoj pat pasinaudojęs savo žiniomis išviliojo iš Kitty kelis tūkstančius dolerių. O darbininkui Clausui Blixtui įteigė, kad jis turi nusikalsti!

– Sakė, kol nežiūrėsiu jam į akis, nesuprasiu, ką kalba, – pasakojo Clausas teisme. Jis teigė, jog Harry užhipnotizavęs privertė jį padegti tuščią pastatą, priklausiusį Kitty. (Už tai gautus draudimo pinigus ji tuoj pat atidavė tam pačiam H. T. Haywardui.)

Vėliau aferistas įtikino Kitty du kartus jo naudai apsidrausti gyvybę 5000 dolerių (tiems laikams milžiniška suma) ir, savaime suprantama, nutarė ją nužudyti (aišku, svetimomis rankomis). Pirmiausia pagalbos kreipėsi į savo brolį Adry…

– Jis kalbėdamas vis stengėsi žiūrėti į mane. Jaučiausi, lyg mėgintų hipnotizuoti, – nulėkęs į policiją viską papasakojo broliukas.

Tačiau į šiuos kaltinimus niekas nekreipė dėmesio… Kol Kitty nebuvo aptikta negyva su kulkos skyle pakaušyje… Ją nužudė tas pats Blixtas, nes „Haywardas daug kartų jį hipnotizavo ir privertė taip padaryti”. Harry netrukus ir pats prisipažino suorganizavęs šią žmogžudystę. Abu, hipnotizuotojas ir jo įrankis, savo dienas baigė kalėjime…

1894 metais aprašytas ir kitas panašus atvejis, kai patyręs hipnotizuotojas Henry Meyeris įtikino naivuolį Peterį Bretzą, jog jis įsimylėjęs Henrio žmoną, tad turi pabėgti su ponia Meyer, nuvežti ją prie Didžiojo kanjono ir, kai niekas nematys, nustumti į bedugnę. Pora tikrai ten nuvyko, tačiau paskutinę sekundę Peteris „išsivadavo iš kerų”. Apie šį įvykį buvo pranešta valdžiai, tačiau istorija pasirodė pernelyg fantastiška net to meto žmonėms, tad Meyeris teismo išvengė.

Rusiški stebuklai

Jis buvo aukštas juodaakis ilgaplaukis, apsirengęs stilingu kostiumu. Ant piršto mūvėjo didelį pigų žiedą, nuo kurio Olga tiesiog negalėjo atitraukti akių, kai kalbėdamas mojavo ranka jai prieš veidą.

– Jis kalbėjo kažkokias beprasmybes. Pasakojo, kad paliko piniginę taksi, kad privalo kažką pasitikti oro uoste, kad neprisimena, kur gyvena, – vėliau sakė moteris.

Olga pasiūlė nepažįstamajam 250 dolerių, kuriuos turėjo rankinėje, tačiau jis paaiškino, kad šios sumos taksi nepakaks. Tada moteris, pati nesuprasdama kodėl, atsivedė nepažįstamąjį į savo butą, atidarė seifą ir atidavė dar 500 dolerių.

– Gal galiu gauti daugiau? – paklausė jis. – Gal duotum ir tuos 7000 rublių, kuriuos turi piniginėje?
Olga pinigus atidavė nesiginčydama. Važiuodama liftu žemyn moteris suvokė, jog tai vagis. Suvokė, kad kol ne vėlu, turi pareikalauti grąžinti pinigus, tačiau negalėjo ištarti nė žodžio.

– Buvau transo būklės, – tvirtino ji vėliau milicininkams.

Kai nepažįstamajam išėjus Olga kūkčiodama paskambino draugei, toji pasiūlė kreiptis į miliciją. Įdomiausia, kad išklausę jos istorijos detektyvai nė kiek nenustebo, tik supratingai palingavę galvomis nustatė nusikaltimo pobūdį: „Čigonų hipnozė”… Pasirodo, Maskvoje per metus apie 400 žmonių kreipiasi į teisėsaugą tvirtindami, kad juos apšvarino panašiu būdu – užhipnotizavę!

Kita vertus, kodėl reikėtų tuo stebėtis šaly, kuri prieš dvidešimt metų kraustėsi iš proto dėl vien kalbomis visus pagydyti galinčio „gelbėtojo” Anatolijaus Kašpirovskio, o prieš šimtą – dėl prasigėrusio „šventojo” iš Sibiro Grišos Rasputino.

Tiesa, Rasputinas didžiausią įtaką turėjo tik caro žmonai (mat stebuklingai išgelbėjo jos sūnų), tauta „išprotėjusio vienuolio” bijojo ir nekentė, tačiau tai neatgrasė vėlesnių Rusijos vadovų, kurie noriai naudojosi visokių parapsichologų, būrėjų ir hipnotizuotojų paslaugomis. Štai ir Tarybų Sąjungos vadovas Leonidas Brežnevas turėjo asmeninę žiniuonę.

Ir pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino apsaugoje buvo darbuotojas, atsakingas už apsaugą „nuo išorinio poveikio psichikai” (atsirado tada, kai prezidento kabinete buvo aptikta paslaptinga antena). Garsiausi rusų šachmatininkai nuolat aiškino, jog jų žaidimą veikia tarp žiūrovų sėdintys priešininkų hipnotizuotojai! Pats Garis Kasparovas tvirtino, kad 1985 m. pasaulio šachmatų čempionate laimėti prieš Anatolijų Karpovą jam padėjo azerbaidžanietis parapsichologas Tofikas Dadeševas.

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.