Ar tikrai nuo likimo nepabėgsi?

Ar žmogaus likimas yra nulemtas iš aukščiau? Kas mes – likimo deivių gijomis apraizgytos marionetės, judančios kažkieno numatyto tikslo link? O samprotavimai apie iš anksto nulemtą likimą – tikinčiųjų, fatalistų, o gal nevykėlių dalia? Ar vis dėlto žmogus – savo likimo kalvis, pats lemiantis savo ateitį? Tuomet įmanoma ir pakeisti likimą.

 

Gyvenimas lyg kine

 

Štai jau daugiau kaip 10 metų vienas iš populiariausių siaubo filmų yra amerikietiškas serialas “Galutinis tikslas” – nuo 2000 metų su nedidelėmis pertraukomis sukurti jau penki filmai. Siužeto pagrindas – teiginys, kad mirtis pradeda medžioti tuos, kas sugebėjo jos išvengti per laimingą atsitiktinumą ar mistinį tragedijos numatymą. Atseit nuo likimo nepabėgsi.

 

Kiekvienoje serijoje už savo gyvenimą kovoja herojai, anksčiau išvengę žūties per automobilio katastrofą, nelaimingą atsitikimą ir panašiai. Na, o laikinas atokvėpis, išplėštas iš “senės su dalgiu”, vis tiek baigiasi išėjimu į kitą pasaulį, ir dar rafinuočiausiais būdais, kokius tik geba sukurti režisieriaus vaizduotė.

 

Suprantama, kad “Galutinis tikslas” nuosekliai laikosi žanro dėsnių, juolab jo kūrėjai kadaise padirbėjo ir su serialu “Košmaras Guobų gatvėje”. Bet “Galutinio tikslo” siužetas gerokai dažniau minimas žiniasklaidoje, beje, beveik be ironiškos gaidelės.

 

Pernai retas amerikietis žurnalistas neprisimindavo šio filmo, pasakodamas apie liūdną likimą merginos, žuvusios nuo pamišusio nusikaltėlio rankos, – šis surengė skerdynes kino teatre per eilinės “Betmeno” serijos premjerą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Dėmesį patraukė aplinkybė, kad auka prieš kelis mėnesius jau buvo patekusi į panašią padėtį, bet tada liko gyva. O visai neseniai kitas įvykis, laimė, baigėsi optimistiškai. 25 metų britas Metju Hokslis (Matthew Hawksley) pirmą kartą pažvelgė mirčiai į akis, kai poilsiaudamas su draugais šoko nuo skardžio į jūrą: jis ne tik patyrė sunkią galvos traumą, bet ir susilaužė kaklo slankstelius.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kol draugai gelbėjo nevykėlį nardytoją, į jo plaučius priplūdo vandens. Paskui vaikinas 5 savaites praleido reanimacijoje, buvo komos būsenos, patyrė širdies priepuolius, sirgo plaučių uždegimu. Paskui likimas jam leido atsikvėpti.

 

Stuburo kaklinės dalies lūžiai dažnai baigiasi visų galūnių paralyžiumi, o šios istorijos herojus per kelias savaites vėl išmoko vaikščioti. Tačiau atliekant tyrimus paaiškėjo, kad vaikinas serga sėklidžių vėžiu. Bet Metju nepasidavė – gydėsi ir ligą įveikė. Jei britas nebūtų patekęs į ligoninę dėl visos mirtinai pavojingų patologijų puokštės, vėžys greičiausiai būtų diagnozuotas tuomet, kai jį išgydyti nebūtų buvę įmanoma.

 

Žmones traukia mistinės pranašystės

 

Štai ir kyla klausimas, kiek pagrįstas tikėjimas nepermaldaujamu likimu, kurio atgarsių randame ne tik Holivudo “siaubukuose”, bet ir liaudies išmintyje: “Kam lemta gyvenimą baigti kartuvėse, tas nenuskęs”. Vieningos nuomonės pasaulio kultūroje, religijoje, filosofijoje nėra.

 

Visagalio fatumo, lemties tema buvo populiari antikinėje kultūroje. Senovės graikų mitologijoje trys likimo deivės, moiros, nebuvo pavaldžios net Olimpo dievams, užtat gijos, kurias verpė šios likimų valdovės, buvo susijusios su visų be išimties gyvų būtybių ateitimi. Ir dabar žmones traukia mistinės pranašystės – Tibeto lamų, astrologų, “bobučių vangų”.

 

Tačiau reikia pasakyti, kad garsiausi astrologai, chiromantai ir kiti ateities numatymo meistrai vienu balsu tvirtina, jog net “fatališkiausio” horoskopo tikimybė – ne daugiau kaip 80 proc. Vienas garsus indų chiromantas pasakojo: jam pasitaikydavo sutikti žmonių, kurių delnuose būdavo smurtinės mirties ženklų, bet jau “būtajame laike”.

 

Pasirodo, tokie žmonės, likus nedaug laiko iki jiems nurodyto “galutinio tikslo”, radikaliai pakeisdavo savo gyvenimą. Atsikratydavo ydos arba imdavo labai rūpintis artimaisiais. Ir “nuosprendis”, paskelbtas kažkur “ten”, būdavo ilgam atidedamas (deja, mes visi mirtingi). Krikščionybėje fatumo vaidmuo nėra visiškai nuneigiamas, bet jis yra tik antraeilis.

 

Beje, tikėti ar netikėti – kiekvieno asmeninis reikalas. Net aklas tikėjimas likimu turi savų pliusų. Pavyzdžiui, skandinavų kariai vikingai, žinodami, kad kiekvieno mirties valanda yra nulemta, nebijodavo stoti į mirtiną mūšį. Juk nuo mirties vis tiek nepabėgsi, tai kamgi sutepti savo vardą kaltinimais bailumu?

 

Ir vis dėlto produktyvesnis yra kitoks elgesys – kai žmogus, nepaisydamas nieko, nenusilenkia likimo smūgiams ir galop švenčia pergalę, kaip įvyko ir anksčiau aprašytuoju atveju. Taigi, mistinius siaubo filmus geriau palikti norintiems gauti adrenalino porciją prie vakarinės arbatos puodelio, o gyvenime orientuotis į priešingą poziciją ir tikėti sėkme net tuomet, kai viskas, regis, pranašauja neišvengiamą nesėkmę.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“, Milda Kunskaitė

Rekomenduojami video:


2500
5 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Spirale

Mirties nera gimstam ir mirstam toks gyvenimo ir mirties ratas tik isejes is sio rato daugiau nebegimsit .. laime ir nusvitimas egzistuoja cia kol esame gyvi tad siekime to ir nemirsim niekada ☺om

Rita

Manau, kad mes patys kuriame savo gyvenimą ir likimą

martin

Gyvenimas kunui duotas karat looks his bebutu Erik didziotis gyvenimu it Sabin yada it vodkas geriau seksis

Jaunelis

Kartais gyvenimas tampa pernelyg sunkus tuomet jis neteikia dziaugsmo,ar ne tiesa sakau Prometejau?

prometejas

Ar nuo likimo nepabegsime? Na taip, kaip kiti sako, kad vienintelis garantuotas dalykas gyvenime tai mirtis. Mirtis tai auksciausias musu gyvenimo taskas ir net zinant savo likima, kiekviena diena galime dziaugtis gyvenimu, mus supanciais zmonem ir kiekvienu ikveptu oro litru :) Suprasti ir nebijoti savo likimo, manau musu gyvenimo uzduotis, o didziausia dovana tai pats GYVENIMAS

Turinti Savo Nuomonę

Teisybė, reikia džiaugtis tuo, ką turime dabar, tačiau argi kas nors yra pasakęs, kad mirtis – tai pabaiga?

Taip pat skaitykite