Skraidūnai, arba būtybės kurios minta žmonija

Visuose mistiniuose mokymuose, o taip pat ir kasdienybėje, susiduriama su kovos tarp gėrio ir blogio problema. Visur ji yra aiškinama skirtingai, ieškoma priežasčių, spėjama esant įvairaus plauko kenkiančių būtybių ar priežasčių, esančių paties individo sąmonėje, pasąmonėje ir pan.

 

Tačiau patyrinėkime aplinką pagal paprasčiausius fizikos dėsnius – jei yra fundamentali jėga, nešanti savyje, žmogaus suvokimu, pozityvų virsmą, turėtų būti ir fundamentali pozityvų vyksmą griaunanti galia. Kaip elektros poliai – kad įrenginys veiktų, reikia pliuso ir minuso. Taigi, kas yra šio pasaulio minusas, kur slypi žmonijos negandų šaknis? Gal atskleista fundamentali nelabojo sąmonės forma?

 

Vėlyvas vakaras, langą užklojo prieblanda, languose žiba šviesos. Traukiu lovos link, diena buvo ilga. Trumpas meditacinis susikaupimas. Šviesos neuždegu, tamsoje protas ramesnis. Atsisėdu, nustumiu mintis šalin, akis palieku atmerktas, stebiu periferiją. Tačiau tamsa prieš akis pasidaro kintanti, objektai vienai akimirkai tarsi panyra į tamsą, kitą tarsi iš jos iškyla. Lyg regėjimas tai stipriai silpnėtų, tai grįžtų. Panašu, kad atėjo svečių, turėsiu vaišinti…

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Skraidūnas (Летун -rus.; Flyer – angl.Voladore – isp.) – atskiras tipas stipriai išsivysčiusių sąmoningų neorganinių būtybių, atklydusių iš tolimo pasaulio, esančio anapus Žemės laukų poveikio. Šios būtybės senovės mistikų taip vadintos todėl, kad atrodė jiems panašios į didžiulius šikšnosparnius, judančius ore taip greitai, kad tai labiau priminė šuolį, nei skrydį. Jie atrodo tarsi dideli aklinai juodi šešėliai. Juda aukštais šuoliais, kurių gale drimba ant žemės. Gali būti įvairiaus dydžio – nuo keleto metrų iki dydžio sulyg pastatu.

 

Jų sąmonė yra mėlyno/violetinio spektro zonoje (Žemės sąmoningų būtybių – rausvo/geltono/gintarinio). Tikslus jų atsiradimas Žemėje nėra aiškus, tačiau egzistuoja versijos, kad juos kaip infekciją atsinešė visatą tyrę šamanai ar kitokie sąmonės galiūnai. Eiliniam žmogui jie nėra matomi, tačiau Mistikai juos apibūdina taip:

 

Tai tarsi keistas šešėlis. Tačiau sunku suprasti, ar tai vienas šešėlis, judantis pirmyn atgal, ar jų yra daug ir jie visi greitai juda visomis kryptimis. Jis primena neįprastas juodas, storas, nuolat zujančias žuvis.

 

Nors eilinis suaugęs žmogus jų nemato, tačiau manoma, kad juos gali matyti vaikai. Su tuo yra surišta tamsos baimė, kadangi Skraidūnai linkę laikytis tamsesnių vietų. Suaugę žmonės gali fiksuoti kai kuriuos momentus, susijusius su Skraidūnų veikla, tačiau tam būtinas proto raminimas ir koncentracija.

 

Susitelkus galima pastebėti violetinės spalvos blyksnius aplinkoje, kuriuos paprastas žmogus, jei pastebi, nubraukia į „pasirodė“ skyrelį. Taip pat pavakare prieblandoje pakabinus protą „nesvarume“ periferiniu matymu (akies kampu) stebint patalpas, galima pastebėti tamsesnį plotą, bet tai ne visai matymas, reiktų pasakyti – matymas, papildytas jutimu.

 

Tačiau problema, kad ši būtybė – PLĖŠRŪNAS. Ir mes jam, kaip mums vištos vištidėje, – maistas. Mistikai žmogų mato gaubiamą tam tikro energinio kokono, kuris padengtas švytėjimu. Šis švytėjimas – tai mūsų sąmonė, saves ir aplinkos suvokimo kokybė. Jis yra energinio kokono išorėje, todėl tampa lengvu grobiu kitos sąmonės grobuonims.

 

Žmogaus sąmonės srautas, t.y. švytėjimas, yra greitas, intensyvus, kas leidžia žmogui tobulėti ir plėsti sąmonės galias, nuo kurių marga knygos, internetas, tikiuosi, ir patirtis. Šventuose raštuose minima, kad visi esame sukurti pagal vieną paveikslą, tačiau kodėl galimybės taip skiriasi? Nes iš to sakralaus žmogaus, kuris sukurtas pagal tobulą paveikslą, šiame momente likę tik kauliukai. Šis sąmonės švytėjimas, darantis mus Žmonėmis, yra Skraidūno maistas.

 

Būdami vaikais žmonės atrodo tarsi energetiniai švytintys burbulai, visiškai padengti šiuo švytėjimu. Tačiau iki kol suauga telieka mažytis plotelis, siekiantis nuo pėdų iki kojų pirštų. Ir šis mažas plotelis yra žmogaus savivokos per „aš“ centras, nuo kurio žmogus tiesiogiai neišgydomas. Žaisdami su savivoka plėšrūnai provokuoja mūsų sąmonės blyksnius, ko pasekoje turi galimybę godžiai ir negailestingai juos suėsti. Jie įteigia mums nereikšmingas problemas stimuliuodami šiuos sąmonės blyksnius ir palieka mus gyvais tam, kad turėtų galimybę grįžti ir puotauti mūsų manomų problemų blyksniais.

 

Nuo pat vaikystės žmogus tampa skraidūno maitintoju ir dažniausiai lieka juo iki pat mirties. Kai Skraidūnas užpuola jo neturėjusį žmogų, juntamas didžiulis smūgis, apimantis visas esaties plotmes. Atrodo, kad vožtelėjo didžiulis nematomas kūjis. Tuomet Skraidūnas pažymi „savo maistą“ trimis-penkiomis violetinėmis blykstėmis energetinėje auroje ir kai būna alkanas visą laiką jį atranda. Tačiau yra vienas esminis dalykas, skiriantis šį plėšrūną – su žmogum jis sudaro simbiozę – Skraidūnas maitinasi žmogaus sąmonės švytėjimu, mainais integruodamas žmogui savo proto implantą.

 

Tas implantas – tai savotiškas Trojos arklys, paverčiantis žmogų iš savarankiškos būtybės maistu. Bendrai žmogaus sąmonė yra per greita, kad lėta kitos tvarkos skraidūno sąmonė galėtų sąveikauti. Žmogus turi būti „sulėtintas“. Kadangi skraidūnas pats padaryti to negali, jis turi įtikinti žmogų padaryti tai pačiam. Tam ir reikalingas proto integras,kuris žmogaus suvokiamas kaip nuosavas protas, o esant besąlyginiam pasitikėjimui formuoja tokį sąmonės srautą, kuris yra labiausiai pageidaujamas skraidūno, su tam tikrais niuansais. Kadangi kai kurių žmonių sąmoningumas yra stipresnis, juos palaužti sunkiau.

 

Taip atsiranda susisluoksniavimas. Kažkas valkata, kažkas narkomanas, kažkas šventikas ar tiesiog aukštos doros žmogus. Tačiau atskira žmogaus individo problema daugelio tūkstančių žmonių ir skraidūnų bendros istorijos metų kontekste nėra labai reikšminga. Žemė virto tarsi veisykla, kurioje proto implantų (dar vadinamu Nexus) pagalba vykdoma žmogaus rūšies selekcija, geresnės mitybos kūrimui. Visa žmogaus evoliucija, net žmogaus laiko suvokimas yra selekcijos padarinys.

 

Taip patogus mums gyvenimas organizuotose bendruomenėse kaip pradinis išlikimo garantas galiausiai tapo skraidūnų „valgyklų“ formavimu. Kam lakstyt po visą planetą rankiojant po vieną lašą, kai užsukęs į kokį megapolį gausi lygisoties?

 

Skraidūnams niekas iš esmės ir nepasikeitė, kaip niekas nesikeičia fermeriui, suvalgančiam ūkyje užaugintą vištą. Kaip fermeris nežino, ką mąsto višta, taip ir skraidūnai neturi nuovokos apie žmonių nuomonę. Integruodami savo mąstymo modelį jie tiesiog užsitikrina saugų ir sotų rytojų.

 

Plėšrūno protas užfiksavo žmogaus suvokimą, dominuojančia savybe kurio tapo savirefleksija labai siauruose rėmuose maksimaliai užtikrinant žmogaus sąmonės energijos utilizaciją tokiu būdu, kad būtų generuojami plėšrūno pageidaujami sąmonės energijos pliūpsniai, kuriais jis minta. Tokius pliūpsnius sudaro mūsų emociniai svyravimai. Ypatingai skanius skraidūnui blyksnius sukuria emociniaišuoliai, į savo teritorijos gynybą ar kito grobimą nukreiptas ego, pataikavimas sau/susireikšminimas, nesusipratimai, asmeninės problemos, savo lemties sureikšminimas (karjera, šeima, aprūpinimas ir pan.). Trumpai tariant, asmens sureikšminimas ir su juo susiję emociniai svyravimai.

 

98% suaugusio žmogaus energijos yra sudeginama vienu iš aukščiau paminėtų būdų. Kadangi žmogaus energija taip utilizuojama pastoviai (juk Skraidūnai nuolatos nori valgyti), tai gaunasi, kad būtent skraidūno proto integras paverčia žmones iš magiškų būtybių vergais.

 

Skraidūnų tikslas – kad jų mitybos šaltiniai nesipriešintų, elgtusi ramiai, paklustų jų norui maitintis. Žinoma, nei viena jaučianti būtybė šiaip sau tam nesiduotų. Tokios manipuliacijos realizacijai (o manipuliacijoje svarbiausia, kad manipuliuojamas objektas apie nieką neįtartų: tai ne prievarta, o vilionė) svetimas protas integro pagalba į žmogaus sąmonę sudeda koncepcijas, reikalingas žmogaus sąmonei riboti:

 

• Nemirtingumo jausmas. Skirtingai nuo gamtos suteikto žmogui mirtingumo ir laikinumo pojūčio, skraidūnai įpiršo žmonėms atbukinantį nemirtingumo jausmą (o patys skraidūnai gyvena ilgai), kuris sukelia įsisąmoninimo intensyvumo letėjimą, jo paviršutiniškumą ir ribotumą (tai sukelia sąmonės greičio stoką ir pradangina laikinumo jausmą).
• Tikėjimas. Nekintančio gėrio ir blogio, Dievo ir Velnio idėjos. Įskiepytas žydų kultūros vergų mentalitetas (riboja suvokimą, suteikia tik jo iliuziją).
• Moraliniai orientyrai, įsitikinimų sistema paremta jais (riboja elgseną);
• Įsivaizdavimas, kad anapus pažinto pasaulio ribų mūsų laukia patys baisiausi dalykai (sunaikina norą plėsti pažinimą);
• Fizinio pasaulio nekintamumo ir jo pažinimo galimybės mintis (riboja suvokimą);
• Egocentrizmas, savirefleksija ir su tuo susijusios viltys, pasisekimai ir nesėkmės, naudos ieškojimas, savininkiškumas, praradimo baimė ir pan. kaip veiksmų motyvas. Kitaip tariant, skraidūnus visiškai tenkina bet koks žmogaus aktyvumas, kuris nukreiptas savojo „Aš“ patenkinimui.
• Užsisklendimas – kai protas kažką tvirtina ir pats su tuo tvirtinimu sutinka (vidinis dialogas). Svetimas protas neturi konkurentų, kol nebyli vidinė išmintis „tyli“.

 

O sudarant tam tikrą hierarchiją mūsų vertybėms (taip formuojamas mūsų „aš“) esame verčiami apsiriboti. Ko žmogus negalėtų padaryti dėl to, kas jo vertybių sistemoje yra aukščiau, tarkim pinigai, galia, šeima, karjera ir pan?Visos jėgos sukauptos ties pasirinktu dalyku, domimasi tik jo realizacija.

 

Skraidūnai negailestingai pavergę žmones, praktiškai visiškai valdo jų gyvenimus. Jie gali ne tik bet kuriuo metu nužudyti žmogų, tačiau linkę jam aiškinti, kaip gyventi, kad jis būtų maksimaliai skanus. Beveik visa veikla yra kuriama implantuoto plėšrūno proto modulio. Tas nuolatinis plepėjimas mūsų galvoje, juk jo klausydamiesi darom vienus ar kitus dalykus.

 

Ir ši veikla iš magiškos būtybės žmogų pavertė vergu. Išminties tradicijose visos nuorodos į tobulumą eina per išsilaisvinimą iš proto pančių, vidinės tylos ugdymą. Žmogaus prote atspindi skraidūno kokybė – negailestingas, gudrus, prieštaringas, susikaupęs ties savimi, kupinas baimės, kad liks pastebėtas, niūrus, depresyvus. Žmonės visiškai imituoja skraidūnus savo vartotojišku požiūriu į pasaulį. Žmonijos požiūris į aplinką (gyvą ar negyvą) yra toks pats kaip skraidūnų požiūris į žmogų – imti kas naudinga per daug nesukant galvos dėl aplinkos nuomonės. Tuo tarpu aukščiausia vartotojiško požiūrio išraiška – konfliktas, o pastarojo – karas.

 

Patrauklesni kaip maistas yra silpnesni dėl vienų ar kitų priežasčių individai. Tarkim ligoniai, seniai, žmonės su priklausomybėms ir pan., tai yra išskirtinai buko požiūrio į gyvenimą.

 

Tačiau yra ir teigiamos mums implantuoto proto savybės. Jis suteikia žmogui klasifikacijos, sistematizacijos galimybę, racionalumo. Civilizacijos pasiekimai kaip komunikacijos, technologijos, raštas ir pan. Taip pat proto implanto dėka galimapažinti tam tikrą dvasinio tobulumo lygį.

 

JIE TOKIE PATYS KAIP MES. VISOS MŪSŲ „AŠ“ CHARAKTERISTIKOS – JŲ ATSPINDYS.

 

Esmėje – skraidūnai, tai beasmenė energija Visatoje vykdanti „miško sanitarų“ funkcijas, verčianti sąmoningas būtybes evoliucionuoti, vystytis, tobulėti.

 

Kam ir kaip atsikratyti skraidūno

 

Nuo pat ankstyvos vaikystės „nulaižytas“ sąmonės švytėjimas, esantis žmogaus suvokimo pagrindu, neleidžia mums niekaip kitaip suvokti pasaulio, tik per savojo „aš“ prizmę. O tai atima visas individo jėgas ir deda kryžių bet kokiai platesnei pasaulėžiūrai. Žmogui primestas proto implantas atrodantis kaip sūkurys virš galvos, tačiau besisukantis priešinga kryptimi, negu žmogaus gimtieji. Be to, iš implanto driekiasi lipnūs siūlai, panašūs į aštuonkojo čiuptuvus, kurie prisijungia prie energetinių centrų lėtindami žmogaus sąmonę.

 

Jie ima centrų jėgą integruodami reikalingus elgesnos modelius reikalingus energijai utilizuoti, energoauros formaatrodo tarsi suglamžyta, sutrinta. Papildomai skraidūno sąmonės fiksacijai žmoguje suvalgoma dalis vadinamosios „seksualinės juostos“, einančios per žmogaus kūną, ir reikalingos ryšiuisu sapnų kūnu. Šios juostos dalių nebuvimas pasireiškia kaip frigidiškumas moterų pusėje ir abejingumas ar savotiška panieka moterims vyrų pusėje.

 

Kad ir kaip baisiai atrodytų aprašytas vaizdas, žmogaus per jėgą niekas neverčia kurti simbiozės su skraidūnu, tiesiog nuo vaikystės mus to išmoko aplinka. Atsikratyti ar nugalėti paties skraidūno negalima. Vienintelis būdas išsilaisvinti – nuo jo pabėgti, o tai įmanoma tik nustojus jiems būti įdomiu.

 

Tam tikslui švytintis apvalkalas turi tapti plėšrūnui neskanus, tam reikia tiesiog tą apvalkalą pakelti. Tačiau, kadangi skraidūnai darė viską, kad jis nepakiltų (godžiai jį rijo), pakėlimas tavo subtilesnėmis užduotimis – asmeninės ir sąmoningumo energijos kaupimo ir kovos su proto implantu.

 

Atitinkamai sąmoningumo energijos pakėlimo mechanizmai tapo prieštaringi proto implanto mechanizmams ir iš esmės priešinosi energijos utilizacijos programoms, įpirštoms mums skraidūnų.

 

Kertiniu akmeniu pasipriešinime Skraidūnams griaunant jų įdiegtą suvokimo modelį tapo disciplinos ugdymas. Disciplina suvokiamane kaip kasdienės aršios sveikatingumo procedūros, super griežtos askezės ir pan, ogebėjimu visas neplanuotas, netikėtas negandas priimti ramiai ir be nereikalingų emocijų. Priimti kaip esatį, tiesiog. Disciplina – tai menas nepalaužiamai išstovėt amžinybės tekmėje ne todėl, kad tu stiprus ir galingas, o todėl, kad esi pripildytas pakylėto nuolankumo.

 

Disciplina daro švytintį apvalkalą neskanų, tai išmuša plėšrūną iš vėžių. Švytinčio dangalo nevalgomumas gali būti aukščiau skraidūno suvokimo, todėl jis tiesiog pasitraukia, nežinodamas, ką daugiau daryti. Jeigu plėšrūnai kažkurį laiką „nenulaižo“ švytinčio apvalkalo, jis pradeda augti. Paprastai tariant, Skraidūnai nubaidomi kažkuriam laikui, kad švytintis apvalkalas paūgėtų virš kojų pirštų. Kai tai nutinka, švytėjimas grįžta į savo pradinę apimtį, keldamas žmogaus sąmonės greitį, atimantį iš lėtesnio neorganinio plėšrūno galimybę ją suryti.

 

Taip pat pastebėta, kad jeigu pakrauti svetimą proto implantą vidine tyla, tai jis kuriam laikui pasišalina, ko dėka praktikuotojas įsitikina implanto svetimumu. Galiausiaiskraidūno proto integro pašalinimas tampa savaiminiu ir jam tenka išeiti visam laikui. Tuomet žmogui tenka pasitikėti tik savo proto galiomis.

 

Taip pat tam padeda Tensegritis – dar vienas būdas pašalinti primestą mums skraidūnų proto integrą.
Tensegričio tikslas yra proto integro pašalinimas. Pagrindinis integro centras yra virš momenėlio. Jis keičia vieno iš proto srautų kryptį, kartu veikdamasir kitus kūno centrus, ko dėka lengviau palaužti žmogaus sąmonę ir valią. Integrui susilpninti aktyvuojami ir pripildomi energija keturi energetiniai centrai (pas moteris – penki):

 

1) Spontaniško veiksmo centras – kepenų ir tulžies pūslės sritis;
2) Jutiminio suvokimo centras – blužnies ir kasos sritis;
3) Ilgalaikės veiklos centras – inkstai ir antiksčiai;
4) Sprendimų priėmimo centras – v formos duobutė kaklo pagrinde;
5) „Antrasis protas“ – gimdos sritis.

 

Kaip tai veikia? Grubus palyginimas būtų toks – malonu bei gera pasėdėti ir pasišildyti prie nedidelio jaukaus lauželio. Tačiaukai lauželis pavirsta į milžinišką visą pleškinančią ugnį – malonumas dingsta. Ypač kai aplink pilna mažų ir jaukių lauželių, prie kurių irgi galima atsipūsti. Su Skraidūnais tas pats. Kiekvienas iš energetinių centrų yra tarsi koncentruotas energijos viesulas, besisukantis prieš laikrodžio rodyklę. Kiekvieno centro galia priklauso nuo jo sukimosi galios.

 

Tensegričio praktikos dėka įsodrinant šiuos centrus energija yra didinamas jų sukimosi greitis ir tokiu būdu čiuptuvai tarsi „numetami“. Netekęs energetinio kūno ramsčio, proto integras gali būti numestas po to, kai penkių centrų energija taps stipresne, negu šeštojo, – Skraidūno proto modulio. Turbūt todėl pasaulio religijos kviečia askezei, susilaikymui bei sveikai gyvensenai.

 

Priklausomai nuo to, kaip žmogus gyvena ir kokį gyvenimo ir sąmonės lygį jis palaiko, kinta integro čiuptuvėlių skaičius. Kuo lygis aukštesnis, tuo mažiau čiuptuvėlių svetimas implantas gali turėti. Joks kitoks prievartinis būdas negali jų pašalinti – jie atauga. Vienintelis būdas jųatsikratyti – nepalankios terpės kurimas. Dėl to Skraidūnai labiau mėgsta ligotus, senus, asocialius žmones, jie jiems skaniausi ir lengviausiai pasiekiami. Turbūt čia slypi ir žalingų įpročių pašalinimo sudėtingumo problema.

 

Skraidūnai, tuo tarpu, itin nepergyvena dėl vieno valgomo vaisiaus netekties, o tiesiog eina ieškoti kito. Tačiau neaišku, kas bus, kai visa žmonija pasiryš nuo jų išsivaduoti.

 

Manoma, kad skraidūnus galima nufilmuoti. Tam reikia giedru oru nustatyti kamerą, nukreiptą dangun taip, kad į objektyvą patektų koks nors objektas – medis, akmuo ir pan. (pririšimas prie vietovės.) Kamerą reikia nustatyti aukščiausia kokybe su maksimaliu kadrų skaičiumi per sekundę. Po ko kompiuteryje, padidinus vaizdą, peržiūrimas kiekvienas kadras. Tai reikalauja daug kantrybės, tačiau keletas skraidūnų nuotraukų turėtų gautis.

 

Taip pat galima pajusti jų vizitą. Žmonės, dirbantys ties savo sąmonės pakėlimu ir skaistinimu po jų vizito gali pajusti „atbukimą“ – jautra nusilpsta, lyg visas įdirbis būtų dingęs. Paprastiems žmonėms tai pasireikštų kaip bukumas, nenoras/negebėjimas ką nors veikti, sunkesnis užduočių ar priimamos informacijos suvokimas. Norėtųsi tiesiog nieko neveikti, niūri prislėgta nuotaika.

 

1992 metais renginyje, kuriame susirinko šimtai Tibeto budistų ir krikščionių, Marko Antonio atsitiktinai padarė nuotrauką, manoma, dalinai materializavusio po sočių „pietų“ Skraidūno, susiformavusio žmogaus pavidalu aplinkos ketinimų dėka.

 

Žinoma, ši nuotrauka gali būti tiesiog dulkių ant lęšio dėmė, tačiaukai šią nuotrauką parodė Kastanedai pasirodė, kad dulkės susiformavo būtent taip, kaip Mistikai mato Skraidūnus.

 

 

Išvydęs šią nuotrauką Kastaneda buvo labai sukrėstas ir paviešino anksčiau buvusias slaptas žinias apie Skraidūnus ir jų atsikratymo būdus.

 

Taigi stebėdami savo ir aplinkinių elgsenos modelius galėsime nesunkiai pastebėti skraidūnų veiklos modelius. Juose slypi kertinė žmonijos kančios priežastis. Vienoje pusėje blogis, kitoje – nesugriaunamas stimulas tobulėti,kaip Mefistofelis iš Fausto – „Ir nors tamsi dvasia, tokioj dalioj esu, kad bandymais pakenkti vis gėrį sukuriu“. Tad tikriausiai tiems, kas suvokia šio dėsnio prasmę, vartai iš vergystės atviri.

 

Straipsnio autorius: Omen

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
24 komentarų "Skraidūnai, arba būtybės kurios minta žmonija"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Mozart

Straipsnis labai įdomus, bet kaip galėjo tiek daug apie tuos skraidūnus išsiaiškinti, jei jie nėra materialios būtybės, su jomis jokių bandymų neatliksi ir pnš., o jau žino ir kas juos domina, kuo jie maitinasi ir kaip galų gale jais atsikratyti…Vis dėl to lieku ties neutralia savo nuomone,nei tikiu tokiais dalykais nei kategoriškai neigiu juos, kad tas neįmanoma, bet peno pamąstymams tikrai yra…

jo

Kaip animeje Noragami – fantomai

dauguma

Dauguma musu mateme. Bet nesureiksminome. Apie lsd gali man parasyt, ne tokiu istoriju papasakociau. du5kaz@yahoo.com, o gal tu nori kuo nors pasidalint?

hach

Skraiduna sukure civilizacija, beje jei atsikratysi implanto negalesi bendraut su civilizuotais zmonemis.
Ta prasme zmones su implantais del suletejimo paprasciausiai nesupras apie ka eina kalba, arba tiksliau juos vargins per greitas tempas

lexx

jei elktumemes taip kaip sako sitas zmogus, video, http://www.youtube.com/watch?v=f56N99dUaU8 , tai jokie seseliai mums butu nebaisus. ilga, bet idomi lekcija.

Chronos

Well this is fcked up… Taip pagalvojus, mes esame taip kontroliuojami, kad apie laisvę neverta net galvoti. Kai sako, kad Žemę valdo saujalė elito žmonių – na gerai, šitą dar galima sutvarkyti. Kai sako, kad tą elitą valdo ateiviai/tarp dimensinės būtybės… šitas jau komplikuoja visą situaciją. Na bet dabar, tie skraiduoliai… Greito pasaulinio masto pakilimo net neverta tikėtis artimiausiu metu… Biški depresuojantis straipsnis, bet tikiuosi, kad tai netiesa.

Beje, aš irgi mačiau kažkokius juodus judesius akies krašteliu.

Kire

Kodel neverta galvoti apie laisve ? Nejuokink, ka cia rase yra tiesa , bet vien del to pamirst laisve? Nee.. Niekados, viska galima keist ir atsikratyt ju, tik nereikia pasiduoti ir stengtis, keisti gyvenima, atsikratyt materializmo . Tinkama meditacija ir sportas tai jau pradzia.

Geras IV dalis

apibudinciau ta jausma susidurima su tuo siluetu… Pameginkite pasinerti i pacias tamsiausias savo sielos gelmes, isivaizduokite pati baisiausia savo kosmara ir tai neprilygs nei pusei to ka pajusite kai jis ateis jusu. dabar susimasciau gal tas vadinamas angelas sargas tera kazkokia musu sielos gynybos sistema, kuri uzblokuoja kai kuriuos musu pojucius, supancioja prota, ir mes nematome to kas vyksa, nes viskas tera iliuzija, visi musu tikslai, visas gyvenimas…juk geriausias tas vergas kuris tiki esas laisvas. galiu pasakyti tik tiek sitas straipsnis man ziauriai sumutino vandeni…..!

Omen

ši knyga yra apie tai, ką tu čia primąstei http://www.koob.ru/kalsched_d/
čia rusiškai, jei reikės, neabejoju, rasi ir angliškai.

Geras III dalis
Ryte prabudes, galvojau- niekada neimsiu jokiu nesamoniu. skambutis. Atsiliepiu. Kitam laido gale draugelis – Seni , reik susibegt, belenka uzfilmavau.. pritariu jam. Susibegam visi trys, juokas ima. pradedam kalbet. Ir pasidaro visai nejuokinga. visi trys matem juoda silueta. apibudinciau ji taip, tarytum aukstas vyras, be veido, kazkodel akcentuojasi dideli batai, bet jis juda tarsi ne ant zemes o oru, jis nieko nesako, be nuo jo negali pabegti, kuo jis arciau tuo didesne baime apima , baime virstanti i beprotybe. Visi trys gavome pamoka, as girdejau mongolus, draugelis girdejo laivo sirenos kaukima, trecias – girdejo varpus.. aptarem ir nusprendem kad niekada… Skaityti daugiau »
Geras II dalis
tu matai tai ko negali matyti budamas blaivus, bet tai vyksta is tiesu.tam balsui neuzduodu klausimu, toks jausmas tarytum jis suvokia ko noriu paklausti ir tesia kalba, tu turi kovoti uz savo sielos energija , dabar tu esi labai pazeidziamas tavo apsaugos sistema isjungta, gali vadinti tai angelu, staiga man pries akis pradeda begti filmukas visas mano gyvenimas ir ivykiai kai buvau labai arti prie mirties, ar nelaimes, ir visuose kadruose matau ta juoda silueta pradzioj labai toli kaip taskeli, po to jis vis arteja, man balsas sako – savo gyvenimu tu ji maitini ir jis jau beveik turi tavo… Skaityti daugiau »
Geras
perskaites sita straipsni prisiminiau idomia istorija kuria pasidalinsiu. Trys skirtingi zmones eme lsd, skirtingu metu… vieno istorija tokia. sako einu jokiu haliucinaciju nieko, galvoju – apgavo arba lsd nieko gero. Bet sako keistas jausmas, atrodo kazkas seka , greit atsisuku, juodas siluetas, pasislepia, juda baisiai greitai, bet taip kad as vistiek pamatyciau, einu toliau – atsisuku pasislepia uz medzio, uz telefono budeles..pradedu begt- bet kuo greiciau begu tuo jis arciau manes tas siluetas. baimes jausmas nesuvokiamas, parsigabenu namo geriu vandeni , kad tik isplaut greiciau ta haliucinogena is organizmo, ir jauciu jog uz duru kambario stovi tas siluetas, protas suvokia… Skaityti daugiau »
wpDiscuz