Pasaulį sukrėtė genetiškai modifikuota pelė

Ji gali ištisas valandas bėgti 20 metrų per minutę greičiu ir nepavargti. Ji gyvena ilgiau, dažniau užsiima seksu ir suvalgo daugiau nepriaugdama svorio. Ar mokslas, sukūręs šią pelę, gali būti pritaikytas žmonėms?

 

Mokslininkus išties nustebino šios genetiškai modifikuotos pelės sukūrimas. Superpelė turi neįprastus fizinius gebėjimus, kuriuos galima prilyginti patiems geriausiems atletams.

 

Pelė gali nubėgti iki šešių kilometrų 20 m/min. greičiu. Šį atstumą ji įveikia per penkias valandas skuosdama be sustojimo. Pasak mokslininkų, tai prilygsta vyro, kuris greitai kyla į kalną dviračiu, greičiui. Ir nors ji suėda 60 proc. daugiau maisto nei paprasta pelė, šis gyvūnas nepriauga svorio. Ji taip pat gyvena ilgiau ir net būdama senyvo amžiaus mėgaujasi lytiniu gyvenimu.

 

Pelę sukūrę amerikiečių mokslininkai, kurie tokių „superpelių“ jau turi apie 500, teigia buvę nustebinti pelės gebėjimais. Juos apstulbino tai, kad gyvūnai buvo sukurti naudojant įprastą genetinę modifikaciją pakeitus vieną metabolizmą reguliuojantį geną, kurį turi ir žmonės.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

 

Jie pabrėžė, kad tyrimo tikslas nėra skirtas išsiaiškinti būdus, kaip tobulinti žmonių genetinę sandarą. Tačiau jie sutinka, kad ateityje šiuos atradimus bus galima naudoti kuriant naujus vaistus ar gydymo metodus.

 

Biochemijos profesorius iš Klivlende esančio Case Western Reserve universiteto Richardas Hansonas sako, kad fiziniai superpelės gebėjimai gali būti prilyginti tik ypač gerai parengtiems atletams, pavyzdžiui, dviratininkui Lance‘ui Armstrongui, laimėjusiam „Tour de France“ lenktynes septynis kartus iš eilės. Medžiagų apykaitą reguliuojančio geno modifikavimas lemia geresnį kūno riebalų naudojimą energijos gavybai. Tuo pačiu metu pelės nenukenčia dėl pieno rūgšties, sukeliančios raumenų spazmus, atsiradimo. O šis procesas yra būdingas net ir geriausiems atletams.

 

Profesorius R. Hansonas teigia: „Jos yra metaboliniu požiūriu panašios į Lance‘ą Armstrongą, važiuojantį dviračiu Pirėnuose. Jos panaudoja riebiąsias rūgštis energijai ir sukuria labai mažai pieno rūgšties. Jos nevalgydamos ir negerdamos sugeba bėgti keturias ar penkias valandas.

 

Jos yra net 10 kartų aktyvesnės nei paprastos pelės narveliuose. Jos gyvena iki trejų metų ilgiau bei yra reproduktyvesnės. Trumpai tariant, tai įspūdingi gyvūnai.“

 

„Kita vertus, jos ėda dvigubai daugiau nei kontrolinės pelės, bet yra perpus lengvesnės ir labai agresyvios. Kodėl taip yra, nežinome“, – priduria jis.

 

15 mokslininkų komandai vadovavęs profesorius sako, kad pirmoji superpelė buvo sukurta prieš ketverius metus padarius itin aktyvios enzimo „fosfonenolpiruvato karboksikinazės (PEPCK-C)“ geno formos injekciją į pelės embrioną.

 

„Mes, žmonės, turime lygiai tą patį geną. Tačiau to negalima daryti su žmogumi. Tai neteisinga. Mes nemanome, kad šis pelės modelis yra tinkamas žmonių genų terapijai. Šiuo metu neįmanoma pritaikyti genų skeletiniams žmogaus raumenims, be to, taip bandyti būtų neetiška“, – pažymi R. Hansonas.

 

Šie atradimai gali padėti farmacinės kompanijoms sukurti naujus vaistus raumenų efektyvumui didinti, o tai gali padėti kai kuriems pacientams. Profesorius sutinka, kad yra tikimybė, jog atletai ateityje gali sugalvoti nesąžiningai naudotis sukurtu vaistu. Jo nuomone, toks vaistas turėtų būti taikomas tik ligoms, pavyzdžiui, cistinei fibrozei, gydyti.

 

Tolesni tyrimai ir eksperimentai su pelėmis gali atskleisti daugiau tiesos apie ryšį tarp itin kaloringų dietų ir vėžio bei mažai kaloringų dietų ir ilgaamžiškumo. Profesorius R. Hansonas teigia: „Mūsų gyvūnai gyvena ilgiau ir suėda dvigubai daugiau nei paprastos pelės. Būtent tai ir yra tirtinas modelis.“

 

Rizikingi žaidimai: ankstesni genetinio modifikavimo bandymai

 

Genetinis modifikavimas yra 30 metų senumo technologija, kuri buvo plačiai naudojama eksperimentuojant su gyvūnais norint sukurti žemės ūkio arba farmacinius produktus. Tai daroma įterpiant tam tikrus genus į gyvulio DNR grandinę. Štai garsiausieji eksperimentai.

 

Beltsvilio kiaulė

 

Ankstyvas eksperimentas, per kurį žmogaus augimo hormonas buvo taikytas kiaulėms, kad šios greičiau augtų. Jos patyrė daug sunkių kaulų ir sąnarių ligų ir dėl skausmo negalėjo vaikščioti.

 

Onkopelė

 

Ją sukūrė Harvardo universiteto mokslininkai. Tyrėjai sukūrė pelę kaip modelį, kad galėtų stebėti vėžio vystymąsi.

 

Voro šilko ožkos

 

Voro šilko proteino genas yra pritaikomas ožkoms, kad iš pieno būtų galima ištraukti šią medžiagą. Toks šilkas yra stipresnis nei plienas, todėl galėtų būti naudojamas pramonėje.

 

Špinatinės kiaulės

 

Japonijos mokslininkai sukūrė kiaules su špinatų genu. Jie teigia, kad taip sumažėja riebalų sluoksnis, todėl tokia kiauliena yra sveikesnė.

 

Humanizuoti galvijai

 

Ankstesniais eksperimentais mėginta galvijuose įdiegti svarbius žmogaus genus, kad iš jų pieno būtų galima gauti svarbių vaistinių proteinų.

 

Žalioji kiaulė

 

Mokslininkai mėgina kiaulėms pritaikyti bakterinį geną, kuris jų išmatas padarytų mažiau toksiškas ir taip būtų sumažinta ūkių tarša.

 


Facebook komentarai
8 komentarų "Pasaulį sukrėtė genetiškai modifikuota pelė"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
nu vopsce

da truksta kad i laisve tas superpeles paleistu…

Super herojus

Tikiuosi kadanors šita technologija bus taikoma ant žmonių

valdis

– Ką darai?
– Padarytus dailinu…
Pasaulyje jau daug mokslininkų, manančių, kad visa kas gyva, yra dirbtinai sukurta. Nors niekas nedrįsta tvirtinti, kad gamta netobula, visgi atsiranda tokių, kurie siekia būti protingesni už Kūrėją. Tie genetiniai eksperimentai primena kažin ko ieškojimą tamsoje, užrištomis akimis. Ką jie gali pagerinti? Tik sugadinti gerai atliktą darbą…

James Heller

Siek tiek primena prototype :D

Smykolajus

Vis artėjame prie susinaikinimo…

u dot

uzsibegsim negyvai? :D

...

Suprantu, jog ši pelė yra genetiškai modifikuota ir pranašesnė už kitas, bet ar ji gali daugintis- susilaukti savo palikuoniu?

Kengura

slykstu

wpDiscuz