Kas yra Okultizmas ir kai kurie jo pavojai – Anomalija.lt

Kas yra Okultizmas ir kai kurie jo pavojai

Spartus magijos plitimas skatina išsiaiškinti kas yra okultizmas, nes dažnai, okultizmu linkstama vadinti viską kas susiję su magija ar net parapsichologija.

 

Tas jaučiasi prastoje ezoterinėje literatūroje, kurioje magija vadinama okultizmu, tas jaučiasi holivudiniuose filmuose ir grožinėje literatūroje, ta pati tendencija egzistuoja ir krikščionių egzorcistų darbuose, kurie praktiškai visą ezoteriką deda po okultizmo skraiste.

 

Okultizmo terminologija paprastai vartojama netiksliai, ir dažnai klaidinančiai, taigi šio straipsnelio užduotis bus apibūdinti kas yra kas. Labai svarbus yra terminų apsibrėžimas, nes dažnai nesusikalbama, kai žmonės tą patį reiškinį vadina skirtingais vardais, o dar blogiau, kai tuo pačiu vardu vadina skirtingus reiškinius.

 

Taigi „Okultizmas“. Šis terminas yra pagrindinis kuris vartojamas, filmuose, literatūroje ar šiaip žmonių kurie mažai ką supranta apie maginės filosofijos kryptis. Terminas dažnai vartojamas netinkamai, tuo klaidinant asmenį norinti susipažinti su magine filosofija. Gal senas magijos vilkas ir sugebės be vargo susivokti kas norima pasakyti vartojant šią netikslią terminologiją, tačiau naujokas gali ir pasimesti. Taigi, „okultizmo“ terminui dažnai priskiriami reiškiniai kurie nieko bendra su okultizmu neturi, tad pažvelkime į tai kas yra okultizmas ir ką jis iš tiesų reiškia.

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Pirmą kartą žodis „okultizmas“ kaip sąvoka buvo panaudotas 1545 metais, ir reiškė „nesuprantamas arba protu nesuvokiamas; esantis supratimo ir įprastinio pažinimo ribų“. 1633 m. šis žodis įgavo šiek tiek kitokią prasmę ir tapo dalyku apibūdinančiu tuos viduramžių mokslus, liečiančiu nežinomų gamtos jėgų pažinimą ir naudojimą, todėl iš esmės nebuvo sietinas su magija ar ezoterika, o aprėpė mokslus kurie lietė nežinomo pasaulio pažinimą, tame tarpe ir religinį bei alcheminį pasaulio pažinimą. Tuo metu ezoteriniai menai, ypač liečiantys magiją ir alchemiją, buvo vadinti hermetizmu, taip tęsėsi iki XX a. kai religijotyrininkai „okultizmo“ terminą priskyrė XIX a. maginės filosofijos sričiai. Įdomu tai, jog patys okultistai, labiau linkę naudoti magijos ir hermetizmo terminus, norėdami apibrėžti savo veiklą. Religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius savo „Religijotyros žodyne“ apibrėžia, jog „okultizmo“ terminas „žymi XIX a. religines filosofines sinkretiškas sroves, kurios rėmėsi dvasiniais mokytojais ir jų autoritetu, spiritizmu, psichokinetika ir pan.“.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tai ypač išryškėjo teosofijoje ir spiritizme. Tai fenomenas pritaikytas sekuliariai visuomenei ir jos požiūriui į pasaulį, šiais laikais ekstrasensinės praktikos pavidalu tai yra masinės kultūros pseudodvasingumas. XX ir XXI amžių ezoterika pratęsia šią sekuliaraus okultizmo tradiciją, žinoma nusakralinta jos forma.. Jau XIX a. prasidėjo okultizmo sekuliarėjimas, kai iki tol buvę slapti mokymai priklausę tokiems ordinams kaip rozenkroiceriai, tapo prieinami plačiajai visuomenei. Šiuo metu visa ezoterika neteko savo pirminės slaptumo funkcijos.

 

Dabar, bet kuriame, knygyne galima įsigyti specializuotos ezoterinės literatūros. Žinoma, didžioji dalis leidžiamos literatūros vis tik yra pseudoezoterika, nors ji nemažiau pavojinga nei tikroji ezoterika. Lietuvoje leidžiama be galo daug psedoezoterinės literatūros, kurią skaitovai dažnai laiko okultine, nors iš tiesų okultizmo knygų lietuvių kalba yra išleistos vos kelios. Jas faktiškai galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ypač atkreiptinas dėmesys į Eliphas Levis „Transcendentinės magijos doktrina“, G.O.M. „Okultizmo enciklopedija“ ir „Kibalionas“ kurios yra pagrindinė okultinė literatūra išleista lietuvių kalba.

 

„Okultizmas“ kaip reiškinys atsirado tik po renesanso, tad bet kuris autorius kalbėdamas apie tai, jog Biblijoje rašoma apie okultizmą, daro esminę klaidą, nes toks reiškinys tais laikais dar neegzistavo, tad dėl to kyla daug painiavos. Žinoma Šventajame Rašte sutinkama labai panašių praktikų į okultines, tačiau joms suteikiama visai kita prasmė ir simbolika.

 

Biblijoje dažniausiai būrimais ir magijos praktikų paminėjimais parodoma, jog Jahvė yra stipresnis už bet kokią magiją. Tas pačias tendencijas dažnai galima sutikti ir istorinėje ir net antropologinėje literatūroje, kur senosios maginės praktikos laikomos okultinėmis. Tačiau, bet koks autorius, kalbantis apie senąsias magines praktikas ir vartodamas „okultizmo“ terminą, jį vartoja klaidingai, nes šį terminą galime taikyti tik labai konkrečiai maginės filosofijos krypčiai, egzistavusiai XIX a. – XX a. pr. Visą kitą reiktų vadinti savais vardais.

 

Okultizmas į madą atėjo ir buvo atskleistas visuomenei, buvusio seminaristo, mago ir kabalisto, Alfonso Lui Konstano, žinomo po Eiphas Levis pseudonimu dėka. Būtent šis asmuo suteikė prasmę okultizmo terminui, tokią kokia mes ją žinome ir turėtume naudoti šiandien. Nors vis tik okultizmas aiškina savo praktikas remdamasis ezoterikos mokymų perspektyva, tokiu būdu siekiama, jog jis būtų prieinamas tik išrinktiesiems.

 

Tačiau slaptumo nebeliko, nors magai apeliuoja į slaptą mokymą perduodamą mokytojo mokiniui ir neaprašytą knygose, bet dažniausiai tai būna apsišaukėlių susuktos machinacijos, tam, kad susirinkti iš patiklių žmonių pinigus. Taip ir randasi visokie reiki meistrai kurie per savaitę suteikia žmogui aukščiausio lygio „įšventinimus“, dažnai iniciaciją atlikdami per internetą.

 

Imant okultizmą kaip visumą, visi jo grandai (pvz. Jelena Blavackaja, Rudolfas Šteineris, Alisteris Kroulis ir pan.), leido begalę literatūros apie savo mokymus prieinamus plačiąjai visuomenei. Tad ir jų dėka okultizmas tapo pop kultūros dalimi.

 

Okultizmas priklauso ezoterizmo sferai ir apibrėžia tikėjimą, jog pasaulyje egzistuoja paslaptingos antgamtinės jėgos. Maginių veiksmų pagalba, žmogus gali kontroliuoti aplinką, bei panaudoti tas jėgas savo labui. Tokių veiksmų atlikimui reikia būti pašvęstu, t.y. inicijuotu asmeniu. Be šios iniciacijos, bet koks asmuo, liks tik besidominčiu okultizmo filosofija, bet iš esmės negalės atlikti jokio okultizmui pripaišomo veiksmo, nes neturės tam tinkamų įgaliojimų. Čia panašiai kaip su kunigystės šventimais, jie suteikia galią/įgaliojimą atlikti nepašvęstiems neprieinamus veiksmus.

 

Okultizmo teorija kalba apie tai, jog nepašvęstas žmogus negeba suvaldyti tų jėgų su kuriomis dirba. Bet koks galios pasireiškimas bus atsitiktinis ir neprognozuojamas, todėl be galo pavojingas, tiek pačiam galios naudotojui, tiek aplinkiniams. Tokį pašventimą, t. y. iniciaciją gali atlikti tik mokytojas, jau pažengęs okultizmo kelyje ir pats gavęs atitinkamas iniciacijas, savo mokinystės laikotarpiu.

 

Pats žodis „okultizmas“ kyla iš lotynų kalbos žodis „occultus“. „Occultus“ reiškia „tai kas paslėpta“, taigi apibrėžia tam tikrą tikėjimą slaptomis, ne visiems t.y. nepraėjusiems iniciacijos, prieinamomis žiniomis. Kartais, jis neteisingai vartojamas kaip ezoterikos sinonimas. Kaip pastebi religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius, „dvasinės šiukšlės su okultizmu netapatinamos“, nes tokiu būdu bandoma dangstytis tarptautiniu žodžiu kuris toli gražu neatitinka realybės.

 

Okultizmo filosofija yra tam tikras religingumo pakaitalas. Tam tikro jo formos egzistuoja ir mūsų laikais. Šiuolaikinėje ezoterikoje okultizmas tapo nuvulgarintas ir jo apraiškų galima rasti įvairiose pseudomaginiuose judėjimuose. Praktiškai visos nūdienos ezoterikos srovės, savo šaknimis, terminologija ar atskiromis idėjomis, yra susijusios su okultizmu, tačiau jos nėra okultizmas, kaip toksai.

 

Tiek okultizmas tiek spiritizmas remiasi idėja, jog aplink mus egzistuoja mirusiųjų sielos, kurioms galima atlikti invokacijas, o taip pat Šventajame Rašte neminimomis dvasinėmis esybėmis, kurios gyvena astraliniame pasaulyje, kurį specialiai tam pasirengęs žmogus gali matyti ir kitaip su juo sąveikauti. Naudotis esybėmis gyvenančiomis jame, keliauti po astralinį pasaulį, semtis informacijos iš jo, nes astralinis pasaulis iš esmės yra tarsi viso kosmoso informacijos kaupykla, prieinama tik išrinktiesiems.

 

Okultizmas iš esmės neigia, jog pasaulyje egzistuoja kas nors nenatūralaus, viskas kas egzistuoja ar vyksta, tame tarpe ir magija bei ezoterika, priskiriama iš tiesų egzistuojantiems natūraliems gamtos reiškiniams. Čia įeina ir materija ir dvasinis pasaulis. Joks okultistas nelaiko savęs blogu. Jis tiki, jog jo naudojamos galios ir jėgos su kuriomis dirba yra nei geros nei blogos. Čia geras pavyzdys galėtų būti Rudolfo Šteinerio antroposofinis mokymas apie tai, jog žmogų valdo dvi jėgos: Liuciferis (gėris) ir Arimanas (blogis). Žmogaus tikslas pasaulyje, anot Rudolfo Šteinerio, yra rasti aukso vidurį tarp šių dviejų jį veikiančių jėgų ir taip gyventi harmoningą gyvenimą, su savimi ir su kosmosu.

 

Okultinių praktikų siekiamybė yra žmogaus anomalių galių stiprinimas ir aplinkos valdymas, nes jei visa yra tikra vadinasi galima manipuliacija tiek dvasinėmis tiek materialiomis sferomis. Okultizmas pripažįsta tris pasaulyje egzistuojančia plotmes: astralinę, tarpinę ir fizinio pasaulio. Visi trys pasauliai tarpusavyje glaudžiai susiję ir vienas į kitą tarsi įsispraudę, todėl okultinė filosofija mano, jog yra įmanomas bendravimas tarp šių plotmių.

 

Paprastai bendravimas vyksta ritualų ar kitų maginių praktikų pagalba. Okultizmo adeptai tiki, jog slaptas pasaulis yra daug svarbesnis nei regimasis, tad ir bandomas užmegzti kontaktas su neregimybe. Okultizmo subjektas yra žmogus turintis tinkamą kvalifikaciją ir siekia empirinio patvirtinimo reiškiniams kuriais buvo bandoma operuoti panaudojant slėpiningas kosmoso jėgas, kurių negali paaiškinti mokslas. Gal būt todėl, kaip pastebi G. Beresnevičius į okultizmą ir apskirtai į ezoteriką labiau linksta „tiksliukai“, kuriems reikia empirinio patvirtinimo, jog egzistuoja anapusybė, o tokio empirinio patvirtinimo dažnai negali suteikti religija. Okultizme viskas labai paprasta: atlikai veiksmą ir lauki reikiamo rezultato, kuris dėl vienokių priežasčių vis tik ir įvyksta, religijoje, gi pasišvenčiama dieviškajai malonei ir pedagogikai.

 

Taip nesnat, magijai būdingo prievartaujamojo santykio su anapusybe, religiniai žmonės dažnai gauna ne to ko tikėjosi, bet kaip praktika rodo, toks kelias yra geresnis, juk ne be reikalo sakoma: Mylintiems Dievą viskas išeina į gerą. Deja su magine filosofija, to paties negalime pasakyti. Ne vienas magijos ir okultizmo adeptas į gyvenimo pabaigą galutinai išprotėjo. Štai du žymūs okultizmo grandai, kurių gyvenimas nenuskilo: Jelena Blavackaja, anot tyrėjų, greičiausiai buvo charizmatiška šizofrenikė, o Alisteris Kroulis apskritai baigė gyvenimą beprotnamyje, būdamas visišku narkomanu ir asmeniu turinčiu persona non grata statusą beveik visoje Europoje.

 

Be „tiksliukų“, anot G. Beresnevičiaus, į ezoterinius mokslus dar linksta moterys ir tik vidurinį išsilavinimą turintys asmenys. Humanitarai, daug atsparesni ezoterikos ir okultizmo vilionėms, nes jie turi tam tinkamą išsilavinimą. Humanitaras be vargo atskirs ezoterinį kokteiliuką padarytą iš dalies krikščionybės, dalies Platono filosofijos ir didelės dalies Rytų religijų mokymų. To deja dėl tinkamo išsilavinimo stokos negali padaryti „tiksliukas“.

 

Okultizmui didžiausią įtaką, kaip ir vėliau atsiradusioms jo kryptims, turėjo Jelenos Blavackajos 1875 m. įkurta Teosofų draugija. Nemenką įtaką padarė ir antroposofijos kūrėjas, Rudofas Šteineris, kuris teigė, jog okultinis „mokslas, kurio objektas yra tai, kas nepasirodo pasaulio reiškiniuose, kas lieka slapta, šis mokslas neliks slaptas tam, kas siekia jį pažinti tinkamais būdais“. Okultiniai būdai prieinami tik slaptas žinias ir iniciacijas turintiems asmenims.

 

Tradicinis okultizmas save kildina iš esmės tik iš Hermio Trismegisto mokymo, kurį kaip tikima jis užrašė ant smaragdinių lentelių. Hermetizmas dabar aktyviai tiriamas religijotyrininkų. Hermetizmo filosofijos veikalą galima rasti ir lietuvių kalba, tai knyga pavadinimu „Kibalionas“. Tačiau modernusis okultizmas pasidarė pop kultūros dalimi, pvz. La Vėjaus okultizmas, kuris taip pat padarė nemenką įtaką mūsų laikų ezoterinėms kryptims.

 

Čia kaip pavyzdys galėtų būti New Age idėja, jog žmogus gali tapti Dievu.
Okultizmas laikomas tikėjimu, jog egzistuoja normalaus jautrumo būsenoje nejaučiamos būtybės ar jėgos, kuriomis galimą viską valdyti taikant būdus, atrandamus ieškant, inicijuojant, praktikuojant. Taip pat tai paslėptas nuo kitų akių, mistiškas menas, esantis virš žmogaus suvokimo ribų, okultizmas į save įima teologiją, astrologiją, alchemiją, magiją ir kitus ezoterinius mokslus kurie egzistavo tuo metu kai buvo okultizmo bumas.

 

Plačiąja prasme, okultizmą galima suvokti ir kaip disciplinų apie magiją, teosofiją, įtraukiant ir spiritizmą, bei su transcendencija susijusius ezoterinius mokymus, visumą. Šia prasme žodis „okultinis“ panašus į žodį „ezoterika“ tačiau jų tapatinimas nėra siūlytinas, nes jie apibrėžia skirtingus dalykus.
Taigi okultizmo apibrėžimas galėtų būti toks: Okultizmas yra sinkretinė XIX a. pr. – XX a. pr. maginės filosofijos kryptis, apjungianti to meto ezoterines praktikas, tokias kaip spiritizmas ir magija. Tai tikėjimas, jog egzistuoja slėpiningos jėgos, kuriomis galima manipuliuoti, siekiant padaryti įtaką materialiam ar dvasiniam pasauliui.

 

Taigi mielas skaitytojau, okultizmo tapatinimas su kitomis maginės filosofijos kryptimis, kelia tik nesusipratimus. Norėdamas pažinti tikrąjį okultizmą turi atrasti tas jo sritis kurios buvo populiarios tuo metu kai jis egzistavo, štai keletas to meto autorių kurie tau padės pažinti okultizmą: Jelena Blavackaja, Eliphas Levis, Papijus, Alisteris Kroulis, Rudolfas Šteineris.

 

Pradžiai pakaks ir šių autorių susipažinimui, tačiau ir čia netruksi pastebėti, kokia nevienalytė yra ši maginė filosofija, apjungianti savyje ne vieną mokymą, kartais net prieštaraujantį vienas kitam. Juk kaip žinia, didieji okultizmo gradai, kūrė savo teorijas, kartais specialiai darydami priešingai nei kiti, kaip kad pavyzdžiui, Rudolfo Šteinerio antroposofinis mokymas, tapo prieštara teosofiniam, nes jis susipyko su šia organizacija, kuriai anksčiau priklausė ir net pretendavo tapti naujuoju jos vadovu.

 

Žinoma, šiuo metu galima kalbėti apie neookultizmą, tačiau tai jau visiškai kita sritis, sumišusi su dabartiniais ezoteriniais mokymais ne daug ką beturintis su tradiciniu okultizmu. Faktiškai tai yra nauja maginės filosofijos kryptis, gerokai nutolusi nuo savo šaknų. Tokiai neookultimo sričiai galime priskirti jau minėtąjį La Vėjaus satanizmo okultizmą, kuris iš esmės yra patapęs pop kultūros dalimi.

 

Ši neookultizmo sritis, kaip ir daugelis kitų, nebeturi jokio slaptumo aspekto, o pati filosofija banaloka beletristika, pretenduojanti į bestselerio lygį. Deja, daug kas ant tokio pseudookultizmo pasimauna ir ima statyti ant jo savo gyvenimą. Paauglystėje ir pats buvau labai susidomėjęs La Vėjaus okultizmu. „Šėtono biblija“ buvo patapusi mano gyvenimo vadovu bent porai metų, deja ilgainiui pastebėjau, kad tie principai kuriais ji siūlo gyventi veda prie visiško egoizmo ir prie žmonių išnaudojimo, tad teko jo atsisakyti. Apskritai su magine filosofija reikia elgtis atsargiai, nes kaip pastebi religijotyrininkai, žmonės praktikavę okultizmą, dažnai suserga įvairaus pobūdžio psichinėmis ligomis: depresija, suicidiniai polinkiai, įsakmūs balsai galvoje.

 

Tad ne kiekvienas gali domėtis okultizmu ar kitokia magine filosofija, nekalbant jau apie praktikavimą. Labai retam kuriam pavyksta išbristi iš okultizmo ir ezoterikos liūno, nesušlapus kojų. Dvasinis pasaulis visada mums daro poveikį ir tik retas kuris nepatiria žymesnių problemų susidūręs su maginiu pasauliu. Tad skaitytojau, dešimt kart pagalvok, ar verta užsiimti okultizmu. Tai ką matei filme ar skaitei grožinėje literatūroje, niekada neatspindi realybės, okultinis pasaulis nėra toks spalvingas kaip „Haryje Poteryje“. Kodėl taip sakau? Nes į mane dažnai kreipiasi asmenys norintys užsiimti magija.

 

Paprastai kaip taisyklė, tai būna žmonės kurie prisiskaitė fantastinės literatūros ar prisižiūrėjo filmų apie burtininkus. Per mano praktiką tebuvo tik vienas žmogus, kuris turėjo kiek rimtesnius motyvus domėtis magine filosofija, kiti deja ne. Tai gi galima daryti išvadą, jog dauguma žmonių užsiimdami maginės filosofijos mokomais dalykais nežino kodėl tai daro ir dažniausiai prisidirba bėdų. Taigi skaitytojau, dešimt kartų pagalvok, ar tikrai verta domėtis tokiu pavojingu dalyku kaip okultizmas.

 

Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka, paragraf 78

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Asesucia

Labai dėkoju už straipsnį, nepaisant, kaip senai jis parašytas. Radau, ko ieškojau ir su kaupu. Dėkoju už nuomonę, ne tik sausą faktų išmėtymą ir sugebėjimą viską apipavidalinti turtinga, įdomia kalba:)

Dominykas

Labai ačiū už straipsnį, itin įdomu.

Skaitanti Anomalija

Naudingas straipsnis .

Occult

Idomei .