Ekskursija po hipotetines planetas

Dažnai asmenys, kontaktavę su ufonautais, teigia, jog jie buvo pagrobti ir matė kaip atrodo ateivių gimtoji planeta. Kartais tokia informacija kontaktuotoją pasiekia telepatinio ar astralinio kontakto metu. Kaip ten bebūtų, nesiimsime vertinti kiek tos patirtys yra tikros, o kiek ne.

Tiesiog kartu pasižvalgykime po kitų civilizacijų planetas. Vieni tai vertins kaip kliedesius, kiti kaip fantastiką, treti ims ir patikės, svajodami patirti kažką panašaus. Taigi kviečiu jus į kosminę ekskursiją po kitas, nežinomas, hipotetines planetas.

Planeta Erra

Kontaktuotojai dažnai mini ateivius vadinamus plejadiečiais. Apie juos pirmą kartą sužinota iš kontaktuotojo Edvardo Majerio. Šie ateiviai atvyko iš Plejadžių žvaigždyno planetos Erra. Edvardo Majerio žodžiais tariant, Erra yra mažesnė už Žemę, tiek savo dydžiu, tiek ir gyventojų populiacija. Erroje gyvena ne daugiau nei pusė milijardo gyventojų.

Fauna šioje planetoje primena mūsų žuvis, arklius, zuikius ir naminius gyvulius. Plejadiečiai lytiškai subręsta būdami dvidešimties metų, tačiau nesituokia kol nepabaigia mokslo ir netampa išsilavinusiais, o mokslus jie baigia būdami maždaug septyniasdešimties metų.

Pikrano planeta

Apie šią planetą tapo žinoma iš dviejų nepriklausomų vienas nuo kito kontaktuotojų iš Rusijos miesto Kostroma. Pirmieji planetos aprašymai buvo gauti 1980 metų pavasarį. Vėliau 1990 metų gegužę, ją gavo kitas kontaktuotojas. Abiem atvejais kalba ėjo apie tą pačią planetą. Pikrano planeta yra labai šviesiu paviršiumi, žalsvu dangumi, silpnais vėjais.

Piranas yra ketvirtojo Liukk žvaigždės planeta. Jos atstumas nuo žvaigždės yra 3,5 parseko. Kontaktuotojams buvo perduotas Pikrane esančio žemyno pavadinimu Gessacht žemėlapis, kuriame buvo pavaizduoti 103 miestai, 6 ežerai, 10 upių, 2 dykumos, tačiau jame visiškai nėra aukštų kalnų, pelkių ir miškų. Žemynas nėra didelis, jis viso labo 4625×2250 km pločio. Vakaruose žemyną skalauja Gessalino vandenynas, pietuose – Curajaus vandenynas, rytuose – Zlistraimo cau jūra, šiaurėje – Gychano cuchom įlanka.

Kontaktuotojams taip pat buvo parodytas ir didelio miesto vaizdas. Miestas vadinosi Lau Tenausas. Mieste buvo plačios gatvės ir vyravo žaluma. Miesto gyventojai buvo 2 – 3 m ūgio ir dėvėjo vienodus laisvus drabužius. Iš vienos vietos į kitą pikraniečiai keliauja skraidančiais traukiniais turinčiais 3 – 8 vagonus.

Satro planeta

Anot kontaktuotojos Olgos, šios planetos pavadinimas tariamas kiek kitaip, tačiau taisyklingai jo ištarti neįmanoma jokia žemiška kalba, tad, kad būtų paprasčiau, ji vadinama Satru. Žvaigždė prie kurios randasi Satras yra palyginus netoli, tik už 7 šviesmečių.

Visos tos žvaigždės planetos yra apgyvendintos, o būtybės kurios jose gyvena, gali keisti savo išvaizdą, bendrauti telepatiškai ir matyti iškart visomis kryptimis. Beje, šios planetos pavadinimas sutinkamas tarp kontaktuotjų gana dažnai.

Ummo planeta

Ši planeta apgyvendinta draugiškai žemiečių atžvilgiu nusiteikusia civilizacija. Šie ateiviai savo išvaizda primena skandinavus, tik turi keistus balsus su metaliniu skambesiu. Ummo planeta randasi kitoje galaktikoje, esančioje paraleliai su mūsiške, bent jau taip pasakoja kontaktuotojas Žanas Pjeras Peti. Ummo planetoje viską sprendžia vyriausybė, visi gauna vienodas algas, nėra tarp jų nei storų nei plonų, visi atrodo vienodai.

Planeta Fudo

Anot kontaktuotojo O. A. Fuso egzistuoja Fudo planeta. Jos diametras 16200 kilometro. Šioje planetoje yra du vandenynai ir septynios jūros. Pradžioje Fudo planetą valdė karalienė Arachana ir patarėjas Portunas. Šioje planetoje buvo du klanai, tačiau Fudo klanas nugalėjo. Pralaimėjusio klano galva Daksaras, susituokė su Gemeste iš Fudo klano. Įsivyravo taika.

Planeta be galo militarizuota, joje egzistuoja didelė armija. Armija tiek planetinė, tiek kosminė.

Planeta Veretas

Apie kitą planetą pasakoja ir lietuvis kunigas Bronislovas Paltanavičius kurį 1992 metais liepos 1 dieną, buvo pagrobę ateiviai. Po to kai jis virvinėmis kopėčiomis užlipo į jų laivą ateiviai nuskraidino kunigą į savo planetą. Ateiviai atrodė kaip lietuviai. Tik tamsaus gymio. Jų plaukai buvo juodi, akys mėlynos, vilkėjo jie panašius į naro kombinezonus.

Ateivių planetoje dangus yra be galo žydras, be debesų. Kunigas pabuvojo mažame ateivių miestelyje, kuris spindėjo pasakišku grožiu. Miestelis buvo apstatytas vienaukščiais mediniais namukais išpuoštais įvairiausiais ornamentais. Langai buvo stilizuoti, širdies ar smuiko formos. Miestelyje taip pat buvo be galo daug įvairiausių gėlių. Kiemuose darbavosi ateiviai, kartais prieidami ir išgerdami gelsvo skysčio iš ant šaligatvių surikiuotų stalų. Veretiečiai gyvena šeimomis, tačiau dirba kolektyviai. Ateivių gyvenimo trukmė apie 40 metų, todėl kunigas nematė nei vieno seno ateivio.

Ligų toje planetoje nėra, o pasitraukimas Anapilin yra džiaugsmingas įvykis. Panorama lyginant su žemiškąja buvo daug spalvingesnė. Planetoje pakankamai karšta, bet netvanku. Žolės ir medžių spalva šviesesnė už žemiškuosius, labiau primenanti išblukusią žalią spalvą. Medžiuose buvo be galo daug paukščių, kurie priminė žemiškuosius, tik jie daug spalvingesni. Gyvūnų kunigas nematė.

Aptarėme kelias kontaktuotojų liudijimais pagrįstas planetas, pabaigai pasižvalgykime dar po dvi hipotetines planetas, apie kurių egzistavimą svarstė ir akademinė bendruomenė.

Fajetono planeta

Tai hipotetinė planeta, kuri kaip buvo manoma galėjo egzistuoti tarp Marso ir Jupiterio, ten kur dabar randasi asteroidų žiedas. Šią hipotezę pirmą kartą iškėlė astronomas G. Olbersas, 1804 metais, bandydamas paaiškinti asteroidų žiedo atsiradimą. Manoma, jog Fajetonas dėl neaiškių priežasčių sprogo.

Pagal vieną iš hipotezių Fajetoną sudraskė galinga Jupiterio gravitacija, kita teorija teigia, jog Fajetonas susidūrė su dideliu kosminiu kūnu, ko pasėkoje subyrėjo į šipulius. Tačiau paskutiniai ateroidų žiedo tyrimai parodė, jog Fajetonas greičiausiai niekada neegzistavo, tyrimai parodė, jog asteroidai niekada nebuvo vientisu kūnu.

Vulkano planeta

Hipotetinė ir veikiausiai apskritai neegzistuojanti Saulės sistemos planeta. Ją atrado prancūzų gydytojas Leskrabo, 1859 metais. Jis stebėjo, kaip nežinoma planeta prakeliavo Saulės disku. Atradimo tikroviškumą patvirtino žinomas astronomas Urbonas Žanas Žozefas Leverjė, kuris planetai davė Vulkano pavadinimą.

Teigiama, jog vulkanas dreifuoja link saulės, kas 100 metų priartėdamas prie jos per 109 km. Leverjė apskaičiavo, jog Vulkanas randasi 21 milijono kilometrų atstumu nuo Saulės, o apie ją apsisuka per 20 dienų. Deja, astronomo teigimu, planetą galima pamatyti tik Saulės užtemimo metu. Visi kitų astronomų bandymai stebėti Vulkano planetą buvo bevaisiai.

Taigi mielas skaitytojau, pabuvojome ekskursijoje po hipotetines planetas. Gal tame ir nėra tiesos, gal tai tik lakios fantazijos vaisius, o gal šios planetos egzistuoja iš tiesų ir mes kada nors susitiksime su jų gyventojais, taip sakant oficialiai. O kolkas belieka rinktis, tikėti ar netikėti. Taigi ką renkiesi, mielas skaitytojau?

Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka, paragraf 78

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.