Šiurpios paslaptys, apie kurias nesate girdėję

James Worson istorija

1873 metais rugsėjo 3-iąją vyras, vardu James Worson, priėmė iššūkį pagerinti rekordinį laiką bėgant nuo Leamingtono iki Koventrio miesto (apie 32 kilometrai). Du jo draugai Hammerson Burns ir Barham Wise važiavo paskui jį arklio traukiamoje karietoje. Worson’as buvo nuolatos stebimas draugų, kartais jie persimesdavo vienu kitu žodžiu. Staiga bėgikas netikėtai suklupo ir suriko pražūtingu balsu. Wise vėliau sakė: „Tai buvo pats šiurpiausias garsas, kokį man kada nors teko girdėti.“

Tačiau Worson’as nepasidavė ir bėgo pirmyn. Staiga dar kartą suklupęs jis ėmė nykti kol galiausiai dingo nuo žemės paviršiaus. B. Wise ėmė fotografuoti vietą, kurioje buvo likę jo draugo pėdsakai. Vietiniai gyventojai ir pareigūnai išieškojo visą gyvenvietę, pėdsekiai taip pat dirbo savo darbą, tačiau niekas Worson’o taip ir nerado. Po šio įvykio jis daugiau niekada nebuvo išvystas ir girdėtas.

Felicia Felix-Mentor

Nuo 1907 metų Felicia Felix-Mentor buvo laikoma mirusia nuo ūmios ligos, pasireiškiančios haitiečių tikėjimą priėmusiems žmonėms, kurie neva paverčiami į zombius. 1936 metais moteris (nuoga arba nudriskusiais drabužiais-priklausomai nuo šaltinio) buvo pastebėta vaikštinėjanti gatvėmis ir įsibrovusi į neva jos tėvui priklausiusį ūkį. Ūkio savininkai tikino, kad Felicia Felix-Mentor yra seniai mirusi, o jos vyras tai taip pat patvirtino.

Dėl prastos moters sveikatos būklės ji buvo nusiųsta į ligoninę. Gydytojas, kalbėjęs su paciente, apibūdino jos elgesį taip: „Jos atsitiktiniai juoko proveržiai buvo be jokių emocijų, dažnai ji kalbėjo apie save pirmu arba trečiu asmeniu. Moteris, praradusi laiko nuovoką, buvo visiškai abejinga ją supančiam pasauliui. “

Chupas

Chupas yra paslaptingi objektai, dar kitaip vadinami NSO, kurie buvo pastebėti Brazilijos miškuose. Jie buvo apibūdinti kaip nedideli metaliniai objektai, skraidantys virš medžių viršūnių ir skleidžiantis zvimbiantį garsą, panašų į transformatoriaus ar šaldytuvo leidžiamus garsus. Kadangi dauguma žmonių šiame regione gyvena vargingai, naktimis jie išeina medžioti maisto. Medžiotojai tikina, kad chupas išskleidus ryškią baltą šviesą, jie juos iškart pastebėdavę.

Užuot vadinami NSO, juos derėtų pavadinti mirtį sukeliančiais skraidančiais objektais. Medžiotojai tvirtina bandę sumedžioti objektus, tačiau nesėkmingai. Vėliau tie patys žmonės patyrė didelius skausmus, trunkančius kelias dienas, o kartais net ir ištisus metus. Manoma, kad NSO skleidžiami spinduliai yra mirtini, ir kai kurie žmonės, matę šiuos objektus, mirė.

SS Ourang Medan

1948 metų vasarį olandų krovininis SS Ourang Medan laivas paskelbė nelaimės signalą netoliese Indonezijos. Šiurpinantis pranešimas skambėjo taip: „Visi įgulos nariai, tarp jų ir kapitonas, guli negyvi šturmano kabinoje ir ant denio. Greičiausiai visą įgula yra negyva.“ Po šios žinutės sekė Morzės abėcėles bauginanti žinutė: „Aš mirštu“. Kai po kelių valandų pirmas gelbėjimo laisvas atvyko į nelaimės vietą ir bandė susisiekti su laive esančiais gyvaisiais, atsakymo nebuvo sulaukta. Grupė gelbėtojų buvo išlaipinti laive, kuriame pamatė kraupų vaizdą.

Visa Ourang Medan įgula buvo rasta negyva. Žmonės gulėjo atmerktomis akimis, veidais nukreiptais į saulę, siaubo pervertais žvilgsniais bei į šonus ištiestomis rankomis. Net laivo šuo gulėjo negyvas. Tuo tarpu, kai buvo nuspręsta laivą vilkti iki artimiausio uosto, jis netikėtai sprogo ir nuskendo. Nuo tos dienos apie laivą ir jame žuvusius žmonės nebuvo nieko pranešta, o pats Ourang Medan dar ir šiandien yra laikomas vienu šiurpiausiu laivu visoje istorijoje.

Gef

1931 metų rugsėjį, Irvingų šeima – James, Margaret ir dukra Voirrey (13)- tvirtino išgirdę nepaliaujamą braižymo garsą jų mediniame ūkiniame pastate. Iš pradžių jie pagalvojo, kad tai žiurkė, bet vėliau nematomai būtybei pradėjus skleisti keistus garsus, panašius į kūdikio gargaliavimą ar šuns niurzgėjimą, šeima sudvejojo.

Dar vėliau būtybė pradėjo šnekėti ir įvardijo save kaip Gef. Pasak keistos būtybės, ji gimė 1852 metais Indijoje, Naujajame Delyje. Voirrey buvo vienintelė, kuri galėjo matyti Gef, ir ją apibūdino kaip nedidelę žiurkę gelsvu kailiu ir pūkuota uodega (Indijos mangusta daug didesnė nei paprasta žiurkė ir neturi tankios uodegos). Gef tvirtino esanti „ypač protinga mangusta“, „žemiška dvasia“ ar „dvasia, įsikūnijusi į žebenkštį“.

Ji vieną kartą tarė: „Aš esu keistuolis, turiu rankas ir kojas, o jeigu mane pamatytumėte, jūs pavirstumėte į akmenį ar į druskos koloną.“ Voirrey Irving, kuri matė Gef, mirė 2005 metais. Vėliau tėvų paviešintame interviu, cituodami dukrą, jie kalbėjo, kad tai nebuvo jos vaizduotės kūrinys.

Inf. šaltinis: psichologijatau.lt