Kada žmonės susilies su robotais?

Mokslininkai dar turi laiko 34 metus. O paskui žmogus susilies su kompiuteriu, pranašauja futuristas Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Su juo sutinka ne visi.

“Watson” buvo tik pradžia: IBM kompiuteris amerikiečių televizijos viktorinoje “Jeopardy” nušluostė nosį žmonėms. Tokios mašinos kaip “Watson” tampa vis greitesnės. O vieną dieną jos dirbs tokiu greičiu, kad prilygs žmogaus intelektui ir galiausiai jį pranoks.

Tai įvyks 2045 m. Tais metais žmogus ir kompiuteris taps viena: smegenys bus perkeltos į kompiuterio standųjį diską, sąmonė virs programine įranga, milžiniška kompiuterine programa. Nuo tų metų tapsime nemirtingi ir žengsime į kosminę ateitį.

Tenka pripažinti, kad ši ateities vizija geriau tinka mokslo fantastikos filmui. Tačiau R.Kurcveilo asmenyje ji turi garsų ir sėkmės lydimą užtarėją. R.Kurcveilas iš esmės nėra svaičiotojas. Jis išgarsėjo kaip išradėjas, verslininkas ir programinės įrangos pionierius. Labiausiai “radikaliausią futuristą Žemėje” išgarsino singuliariškumo idėja. Sąvoka yra pasiskolinta iš astrofizikos ir čia reiškia juodosios skylės centrą, kuriame nebegalioja jokie įprasti fizikos dėsniai.

R.Kurcveilo singuliariškumas fizikos dėsnių nekeičia, o keičia įsivaizdavimą, kas yra žmogaus esmė. Pačiam R.Kurcveilui dėl to problemų nekyla. Jis kasdien suvartoja didžiulius kiekius vitaminų ir augalinių ekstraktų, kad kūnas išliktų jaunas ir dar sulauktų 2045 metų.

Kartu su firmomis “Google” ir “Nokia” jis yra vienas Singuliariškumo universiteto steigėjų. Daugelis jo pasekėjų yra informacinių technologijų specialistai, programuotojai arba programinės įrangos pardavėjai. Singuliariškumas, sako kritikai, yra technologinė religija.

“Žmogus yra kompiuterinė programa”, – toks yra R.Kurcveilo kredo. Kad ir kokia didelė būtų, vieną dieną ji tilps į kompiuterį. Natūralus intelektas taps dirbtinis. R.Kurcveilas didžiuojasi savo gebėjimu prognozuoti – šį jo talentą neginčijamai pripažįsta “Microsoft” įkūrėjas Bilas Geitsas (Bill Gates). Esminis jo prognozių pamatas yra eksponentinis kompiuterių galingumo augimas.

Tai reiškia, kad kompiuterio “intelektas” auga ne žingsnis po žingsnio, o per tam tikrą laikotarpį padvigubėja. Iki šiol ši prielaida pasirodė esanti tiksli. 2015 m. globalus kompiuterių galingumas pranoks pelės smegenų galingumą, 2023 m. – žmogaus mąstymo organo, o 2045 m. – visų žmonių smegenų, tvirtina R.Kurcveilas.

Bet vien galingumas yra dar ne viskas. Prieš smegenų turinį paverčiant bitais būtina suprasti, kokia yra jų struktūra ir kaip jos dirba, taigi iš esmės sukonstruoti jas iš naujo, po vieną struktūrinį vienetą. R.Kurcveilas yra įsitikinęs, kad jos nėra tokios sudėtingos, “kaip tvirtina kai kurie teoretikai”. Kaip pavyzdį R.Kurcveilas pateikia žmogaus genomą, kuriame esanti informacija nustato ribas smegenų informacijos turiniui.

Tris milijardus biocheminių raidžių jis “distiliuoja” į maždaug 50 milijonų baitų. Tai yra įmanoma, nes genome yra daugybė “nereikalingų” duomenų. Ir pačiose smegenyse esama daugybės pasikartojančių statybinių konstrukcijų. Supratus principus, pagal kuriuos dirba smegenys, taps įmanoma jas atkartoti kompiuteryje. Jau net dabartinė elektronika yra milijonus kartų greitesnė už biocheminį informacijos perdavimą. Dabar esą svarbu ištyrinėti smegenų molekulinius procesus bei nervinių ląstelių veikimo principą.

R.Kurcveilo idėjos yra smarkiai puolamos, o vienas aršiausių jo kritikų yra biologas Polas Zakaris Majersas (Paul Zachary Myers) iš Minesotos Moriso universiteto. P.Z.Majersas reguliariai kritikuoja R.Kurcveilą. Iš esmės tai yra dviejų kultūrų konfliktas. Vienoje pusėje yra inžinierius R.Kurcveilas, kuris skaičiuoja, konstruoja ir pasaulį vertina kaip matematiškai tiksliai apibūdinamą darinį.

O kitoje – biologas, kuris susiduria su chaotiška gyvybės tikrove, painiomis cheminėmis reakcijomis ir informaciją perduodančiomis nervų sistemomis. O dar yra gyvybės kompleksiškumas: gali būti, kad tam tikras nervinių ląstelių tipas kartojasi milijardus kartų. “Bet kiekviena šių ląstelių yra nepakartojama kaip snaigė”, – sako P.Z.Majersas. Kiekviena yra ypatingo vystymosi rezultatas, o ne bendros programos, kuriai, kad veiktų, reikia tik vieno tinkamo kompiuterio.

Dalijimo į techninę ir programinę įrangą gamtoje nėra – jos abi smegenyse yra sujungtos neatskiriamai. Individo paslaptis yra jo savitas vystymasis. Genetinei programai kontaktuojant su aplinka smegenys vystosi pačios. R.Kurcveilas nesuprantąs biologijos, sako P.Z.Majersas. O kalbant apie smegenų supratimą, kol kas krapštomasi tik paviršiuje. Iki nemirtingumo yra dar tolokai.

Inf šaltinis: Respublika.lt