„Moteris beždžionė“ iš Meksikos, palaidota po 150 metų

Julia Pastrana, Meksikos čiabuvė, kuri Viktorijos laikų Europoje buvo demonstruojama žiūrovų pramogai kaip „moteris beždžionė“, praėjus daugiau kaip 150 metų nuo mirties buvo palaidota gimtojoje šalyje.

Antradienį Sinaloa de Leyva miete J. Pastrana atgulė amžinojo poilsio baltame karste, o jos kapą papuošė baltos rožės. „Joks žmogus neturėtų tapti niekieno objektu“, – sakė kunigas J. R. Retana.

J. Pastrana, gimusi 1834 m., kentėjo nuo hipertrichozės – visą jos kūną ir veidą dengė plaukai, o apatinis žandikaulis buvo nemoteriškai masyvus. 1850-aisiais metais ji ištekėjo už amerikiečio Theodore’o Lento, kuris ją atvežė atsivežė į Europą ir cirkuose demonstruodavo žiūrovams. J. Pastrana, kuri turėdavo pasirodymuose dainuoti ir šokti, buvo vadinama „moterimi beždžione“ arba „bjauriausia pasaulio moterimi“, rašo upi.com.

1860 m. gastroliuodama Maskvoje, J. Pastrana po gimdymo mirė. Jos sūnus taip pat paveldėjo hipertrichozę ir teišgyveno vos kelias dienas.

J. Pastranos ir jos kūdikio kūnai buvo balzamuoti, o T. Lentas tęsė gastroles, eksponuodamas jų kūnus stiklo dėžėje.

1921 m. palaikus J. Pastranos nupirko vienos Norvegų cirko savininkas, bet 1976 m. jie buvo pavogti iš sandėlio, vėliau išmesti ir surasti policijos. Nuo to laiko kūnas buvo saugomas Oslo universiteto Anatomijos katedroje.

Meksikos menininkė Laura Anderson Barbara 2005 m. pradėjo kampaniją, kad J. Pastranos kūnas būtų sugrąžintas į gimtinę, o Meksijos vyriausybė viešai parėmė jos prašymą. Praėjusiais metais moksliniame žurnale „Uniforum“ buvo išspausdintas viešas Oslo universiteto laiškas Meksikos švietimo ministerijai, kuriame buvo patvirtinti planai sugrąžinti palaikus į Meksiką, kur jie būtų palaidoti.

„Įsivaizduokite žmonių agresiją ir žiaurumą, su kuriuo ji turėjo susidurti, ir kaip ji tai įveikė. Tai labai tauri istorija“, – sakė Sinaloa valstijos gubernatorius Mario Lopezas.