Lagarfolo gyvatė – islandiškoji Nesė

Visi esame girdėję apie Nesę, Škotijos Loch Neso ežero pabaisą, apie kurią ginčai nenutyla niekada, o paieškos vis dar tęsiamas. Tačiau be Nesės yra ir kitokių kriptidų, t. y. kriptozoologijos tiriamų ir ieškomų gyvūnų kurių egzistavimu abejoja tradicinis gamtamokslis.

Vienas iš šių kriptidų yra islandiškoji Lagarfljótsormurinn pabaisa. Ji dar vadinama Lagarfolo gyvate. Patogumo dėlei taip ją ir vadinsime, nes kaip žinia islandiškus pavadinimus tariant galima nusilaužti liežuvį.

Lagarfolo pabaisa yra žinoma daug seniau nei įžymioji Nesė. Pirmieji liudijimai, apie Lagarfolo gyvatę, datuojami 1345 metais, Islandijos kronikose. Tikėta jog išvydus šią pabaisą, bus kokios nors grandiozinės naujienos, pavyzdžiui apie stichinę nelaimę, karaliaus mirtį ar panašiai.

Nuo to laiko nenutyla pasakojimai apie pabaisą mituose minimą vardu kynjaskepnur, kuri vėliau tapo žinoma Lagarfolo gyvatės pavadinimu. Niekas lig šiol nežino ar tai realiai egzistuojantis kriptidas ar koks nors gamtos reiškinys. Lagarfolo pabaisa buvo regėta ne kartą.

Žymesni įvykiai nutiko: 1963 metais su pabaisa susitiko Islandijos miškų tarnybos vadovas; 1983 metais Lagarfolo monstrą matė telefono kabelio tiesimo secialistai atlikdami preliminarius gylio matavimus, nutiestas kabelis buvo pažeistas 22 skirtingose vietose; 1998 metais – mokytojas Sigurður Blöndal su mokinaisi iš vienos vietinės Hallormsstaðir mokyklos; ir garsiausias įvykis nutiko 2012 metais, kai buvo nufilmuotas keistas judantis pavidalas ežere.

Tačiau daug kartų mokslininkai ieškojo Lagarfolo gyvatės, bet visos paieškos buvo bergždžios. 2012 metais nufilmuota medžiaga priklauso 67 metų fermeriui, orperatoriui mėgėjui, Hjörturui Kjerúlfui. Filmuota medžiaga pradžioje nudžiugino visus kriptozoologus. Tikintys Lagarfolo pabaisa priėmė tai kaip įrodymą jog ji egzistuoja, tačiau skeptikai teigia jog įraše matomas tik kažkoks didelis skuduras srovės nešamas link kranto.

Įrašas deja neįtikinamas, nes matosi tik tam tikras vandens pabangavimas aplink kažkokį vingiuojantį objektą. Be to obejktas buvo nufilmuotas ne Lagarflouto ežere, kur mano jog pabaisa gyvena, bet Jökulsá í Fljótsdal upėje. Gal tai koks kitas reiškinys? Be to šiukšlės upėse nėra jau toks retas reiškinys. Be to skeptikai teigia jog vaizdo įraše nufilmuoti paprasčiausia žvejybiniai tinklai. Pastarouju metu dauguma kriptozoologų sutinka su skeptikų nuomone, jog nufilmuotas reiškinys yra klastotė.

Legenda pasakoja jog kažkada labai seniai, mama padovanojo dukrai auksinį žiedą. Mergaitei žiedas pasirodė labai brangus ir ji atsiminė prietarą jog per žiedą reikia pertempti slieką, nuo to žiedas pasidarys didesnis ir brangesnis. Tačiau jai pertraukus slieką per žiedą, pradėjo augti ne žiedas, bet pats sliekas.

Kai jis pasidarė labai didelis, mergaitė išsigando ir metė žiedą su išaugusiu slieku į ežerą. Sliekas užaugo iki gigantiško dydžio ir nuo to laiko gyvena ežere. Ši legenda buvo užrašyta XIX a. folkloristo Jon Árnason. Plačiausiai Lagarfolo gyvatės kilmė aprašoma Jon Árnason islandų liaudies pasakų ir legendų knygose, paskelbtose 1862 ir 1864 metais.

Lagarfolo gyvatė, manoma jog gyvena Lagarflouto ežere, esančiame žemiau jūros lygio, maitinamo ledynų. Šis ežeras randasi šalia Elilsstradiro miestelio, kurio gyventojai didžiuojasi savąja “Nese”. Ežero vanduo labai dumblinas, todėl tai apsunkina paieškas.

Manoma jog Lagarfolo pabaisa yra ilgesnė už futbolo aikštę. Numanomas jos ilgis maždaug 300 pėdų (t.y. Apie 91 metrą).

Lagarfolo pabaisa dažniausiai stebima prie kranto, nors liudytojai teigia ją matę ir vandenyje ir sausumoje. Laikoma jog tai gali būti amfibija galinti gyventi tiek vandenyje tiek sausumoje. Teigiama jo Lagarfolo pabaisa gali keliauti ir sausuma. Yra liudijimų jog ji regėta už 30 kilometrų nuo ežero.

Galimi paaiškinimai

Kaip vienas ir racionalių paaiškinimų yra keliama idėja apie ežere išsiskiriančias dujas, kurios kildamos į paviršių formuoja keisčiausias formas. Tokios vietos kuriose išsiskiria dujos ežere buvo aptiktos dvejose vietose.

Pats Lagarflouto ežeras yra 25 kilometrų ilgio, plotis sąlyginai nedidelis 2,5 kilometro, bendras plotas 53 kvadratiniai kilometrai Ežeras surištas upėmis ir upeliais su ledynais, ežerais ir jūra. Ežero gylis 112 metrų. Pilnai tikėtina jog kažkoks gyvis į Lagarflouto ežerą atlaukia iš vandenyno. Tai patvirtina 1930 metais ežere pagauta milžiniška ungurio lerva, kurios dydis buvo 184 centimetrai. Ungurio lervą pagavo laivo “Dana” žvejai. Pilnai tikėtina jog Lagarfolo pabaisa yra milžiniškas ungurys.

Kitas galimas paaiškinimas, jog pabaisa būdavo palaikomi ledyno garai besiformuojantys virš ežero. Mokslininkai ne kartą vyko tirti Lagarfolo pabaisos, tačiau kaip ir kitais panašiais tyrimų atvejais taip nieko ir nebuvo aptikta. Žinoma čia tyrimą apsunkno dumblas ežero dugne ir drumzlinas vanduo, bei upė tekanti per ežerą. Tačiau tarptautinio kriptozoologijos muziejaus Portlande vadovas Lorenas Colemanas labai domisi Islandijoje gyvenančia pabaisa ir išsamiai ją aprašė savo knygoje „Field Guide to Lake Monsters and Sea Serpents“.

Čia žinoma kiekvienas turi pats nuspręsti tikėti tokio pobūdžio padarais ar ne. Tačiau siūlau atkreipti dėmesį į tai jog už tokio pobūdžio legendų dažnai stovi ponai atsakingi už turistinį verslą. Žmones traukia vis tai kas yra paslaptinga ir jie su mielu noru važiuoja į tokias vietas kur įmanoma pamatyti legendines pabaisas.

Straipsnio autorius: Gabrielius E. Klimenka, paragraf 78

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.