Burtininkai šalia mūsų – Anomalija.lt

Burtininkai šalia mūsų

Ar galima laikyti stebuklu gebėjimą mokslui nežinomu būdu, nesinaudojant penkiais jutimo organais, priimti ir perduoti informaciją? O gebėjimą numatyti gamtos kataklizmus – žemės drebėjimus ir potvynius? O gebėjimą gydyti be vaistų, paprastu prisilietimu? Jei taip, tai šalia mūsų gyvena kuo tikriausi burtininkai, kurie moka daryti visus šiuos stebuklus – naminiai gyvūnai.

 

Mokslas žino daugybę atvejų, kai gyvūnai neklysdami rasdavo kelią namo už dešimčių ir šimtų kilometrų. Katinas Šugaras įveikė 2400 km, kai jo šeimininkai persikėlė iš Kalifornijos į Oklahomą ir pakeliui pametė savo numylėtinį. O po 14 mėnesių jis įlindo pro langelį ir nušoko ant šeimininkės kelių. Šugaras negalėjo žinoti, kokiame mieste ir kuriame name įsikūrė jo šeimininkai, bet juos rado.

 

Ne mažiau stulbina įvykis su akla kate Amado. Kai jos šeimininkė, vieniša ūkininkė, susirgo, savo numylėtinę atidavė giminaitei, gyvenusiai gana toli. Po dviejų savaičių Amado grįžo. Katė nieko nematė, o šeimininkės ir jos giminaitės ūkius skyrė ne tik daugybė kilometrų, bet ir srauni Ronos upė.

 

Prancūzų mokslininkai atliko įdomų eksperimentą – 20 šunų nuvežė už kelių šimtų kilometrų nuo namų, o jų šeimininkai tuo metu pakeitė gyvenamąją vietą. Stebėtina, bet visi šunys sugebėjo rasti ne tik senuosius šeimininkų namus, bet ir naujuosius! Mokslininkų manymu, gyvūnai orientuojasi pagal geomagnetinį „raštą“ Žemės paviršiuje.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Bus audra!

 

Viena iš pagrindinių ekstrasensorinių naminių gyvūnų savybių – gebėjimas jausti pavojų. Plačiai žinoma istorija apie Fulino miesto gyventoją Li Šuchua, kurį pažadino veriamas katino kniaukimas. Šeimos numylėtinis atkakliai tempė šeimininkus prie durų, ir vos jie iššoko į kiemą, namas sugriuvo. Visi septyni šeimos nariai liko gyvi.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Ne kartą nuo žemės drebėjimų ir cunamių išsigelbėdavo tie, kas atidžiai stebėdavo gyvūnų elgesį – šunų, kačių, arklių ir ožkų. Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad gyvūnai ir paukščiai jaučia įtampą, kylančią įvairiose konstrukcijose, panašiai kaip žmogus mato, kaip audinys prieš suplyšdamas įsitempia. Bet šia hipoteze galima paaiškinti tik žemės drebėjimo, vulkanų išsiveržimo, cunamių ir audrų prognozes, o kaip gaisrai ir bombardavimas?

 

Per Antrąjį pasaulinį karą Anglijos pietinės pakrantės gyventojai pastebėjo, kad katės apie priešo antskrydžius įspėja gerokai anksčiau už radarus. Gebėjimas nujausti artėjantį pavojų karo dienomis buvo toks gyvybiškai svarbus, kad buvo įsteigtas specialus apdovanojimas – medalis su išgraviruotais žodžiais „Mes tarnaujame Tėvynei“. Apdovanojimas būdavo įteikiamas katėms, padėjusioms išgelbėti kieno nors gyvybę.

 

Gydytojai be diplomų

 

Gyvūnai – puikūs gydytojai, ne prasteni už pripažintus medikus. Neatsitiktinai Europoje vis labiau populiarėja animaloterapija, tai yra gydymas su gyvūnais, arba petoterapija – gydymas, kuriame dalyvauja šeimos numylėtiniai. Vaikus ir suaugusiuosius gydo delfinai, arkliai, šunys, karvės ir katės.

 

Kai į pagalbą ateina mūsų mažesnieji broliai, atsitraukia net tokios rimtos ligos kaip vaikų cerebrinis paralyžius arba autizmas: autistai grįžta į mūsų pasaulį, o vaikai, kenčiantys nuo negalios, pradeda vaikščioti. Bet gabiausios tarp gyvūnų gydytojų – katės. Žmonės seniai pastebėjo: vos šeimininkas pasijunta blogai, katė neklysdama pasirenka skaudamą vietą ir gulasi ant jos.

 

Ir negalima teigti, kad skausmas dingsta ir gydomasis efektas pasiekiamas šildant, nes šildyklė arba maišelis su šiltu smėliu, uždėti vietoj katino, padeda menkai. Amerikiečiai medikai nustatė, kad ligonių, turinčių katę, šansai išgyti po infarkto yra didesni už tų, kurie kačių nelaiko. Kol mokslininkai tyrinėja gyvūnų gydytojų fenomeną, veiklūs žmonės jį jau taiko praktiškai.

 

Pavyzdžiui, kiekviename padoriame Tuniso viešbutyje laikoma daug kačių, kurios geriau už bet kokius vaistus svečiams padeda atsikratyti streso ir nerimo ir suteikia dvasios ramybę.

 

Prancūzijoje nueita dar toliau: katės kuria komfortišką psichologinę atmosferą biuruose ir parduotuvėse. Kaip teigia specialistai, tose firmose, kuriose yra murklių, tarnautojai dažniau šypsosi, yra mažiau nervingi, o pardavėjai – mandagesni.

 

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“, Milda KUNSKAITĖ


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Vic

noriu katės….

Radibugal

O šunys ir katės, kartais nemato – nejaučia dvasių?

heinas

paklausk pas kates