Marsą raudonai nudažė branduolinio sprogimo pasekmės?

Marsas ne visada buvo raudonas, tačiau dar nebuvo mėginta sieti Marso spalvinę panoramą su branduoline katastrofa.

 

Tokia yra naujausia Marso raudonio kilmės versija. Ją iškėlęs mokslininkas neatmeta galimybės, jog kada nors toks „raudonas likimas“ gali ištikti ir Žemę.

 

Hipotezę, jog Marso raudonį galėjo nulemti branduolinio sprogimo pasekmės, suformulavo fizikos mokslų daktaras Johnas Brandenbergas. Anot mokslininko, prieš maždaug 180 mln. metų ketvirtąją Saulės sistemos planetą galėjo nusiaubti kažkoks gamtinės kilmės o gal ir kitos civilizacijos branduolinis įvykis, po kurio planetos paviršius virto sausu smėliu. Apie tai byloja Marsą dengiantis plonas radioaktyvių medžiagų sluoksnis.

 

„Marsas nuklotas plonu šydu, kurį sudaro tokios radioaktyvios medžiagos kaip uranas, toris ir radioaktyvus kalis, – tvirtina J. Brandenbergas. – Šios struktūros tolygiai pasklidę nuo vieno karšto planetos regiono. Visai gali būti, kad radioaktyvių medžiagų daleles po visą planetą išbarstė branduolinis sprogimas.“

 

Anot fiziko, Marso gama spinduliuotės žemėlapyje išryškėja didžiulė raudona dėmė. „Panašu, kad nuo jos po visą planetą galėjo pasklisti radioaktyvios medžiagos, – samprotauja J. Brandenbergas. – Maža to, priešingoje planetos pusėje yra kita tokia raudona dėmė.

 

„Orbitinių technologijų korporacijos“ mokslininkas ekspertas Dž.Brandenbergas iškelia prielaidą, jog kadaise šiauriniame Marso pusrutulyje, „Mare Acidalium“ regione, (kuriame, beje, yra ir garsusis Marso „veidas“). Jame fiksuojama didžiulė radioaktyvių medžiagų santalka, todėl manoma, kad ten galėjo įvykti natūralios kilmės sprogimas (panaši hipotezė aprašo ir galimą Mėnulio susiformavimą), kuris galingumu prilygo milijonui vienos megatonos vandenilinių bombų.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

„Galbūt šis sprogimas Marso atmosferą pripildė radioaktyvių izotopų, – priduria idėjos autorius. – Šie izotopai matyti gama spindulių spektrometrijos duomenyse. Radioaktyvumas paaiškina, kodėl Marso paviršius yra rausvos spalvos.“

 

Anot mokslininko, pastarųjų metų gama spindulių spektro duomenys rodo, jog Marso atmosferoje radiaciją skleidžia ksenonas–129, kurio ir Žemės atmosferoje padaugėja įvykdžius branduolinį bandymą ar po branduolinio incidento. Šios medžiagos mūsų planetos atmosferoje pagausėjo ir po Černobylio, ir po Fukušimos branduolinių katastrofų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

J. Brandenbergas yra įsitikinęs, kad panaši branduolinė katastrofa galėjo įvykti ir Žemėje. Negana to, ji kada nors gali pasikartoti.

 

NASA Reaktyvinių technologijų laboratorijos (NASA Jet Propulsion Laboratory) mokslo darbuotojas, daktaras Davidas Beaty tokią kolegos hipotezę vadina žavia ir intriguojančia. Tiesa, kad ji būtų patvirtinta arba paneigta, reikia planuoti „Mare Acidalium“ regiono tyrimų misiją.

 

Su J. Brandenbergo prielaidomis iš dalies sutinka ir „Lawrence Livermore“ nacionalinės laboratorijos ekspertas Larsas Borgas. Anot jo, tokios prielaidos visai tikėtinos, tik radioaktyvios medžiagos galėjo pasklisti ne po branduolinio incidento, o dėl žinomų geologinių procesų.

 

„Mes 15 metų įdėmiai tyrinėjome Marso meteoritus. Tiesa, nė vienam iš šimtų darbuotojų dar nebuvo kilusi mintis radioaktyvius izotopus sieti su branduoliniu sprogimu Marse, – pastebi L. Borgas. – O natūralių branduolinių reakcijų precedentų yra ir mūsų planetoje. Pavyzdžiui, Afrikos valstybėje Gabone, Oklo regione yra gausu urano nuosėdų, kurios atsirado po branduolinės reakcijos, kuri minėtoje vietovėje įvyko prieš du milijardus metų.“

 

Kiti mokslininkai mėgina užginčyti J. Brandenbergo hipotezę teiginiais, jog branduoliniai sprogimai Marso paviršiuje būtų suformavę didžiulius kraterius, matomus tiek „Hubble“ teleskopu, tiek aplink Marsą skriejančių zondų. J. Brandenbergas tvirtina, esą kraterius per 180 mln. metų galėjo užpustyti smėlio audros. Dar viena galimybė – branduolinis sprogimas įvyko, tačiau ne planetos paviršiuje, o atmosferoje. Panašiai virš Sibiro 1909 m. sprogo Tunguskos meteoritas.

 

Mokslininkai Marso raudonumą yra mėginę aiškinti ir kitomis hipotezėmis. Vieno tyrimo autoriai teigia, kad raudona spalva planetoje atsirado palyginus neseniai – erozijai ėdant uolas galėjo susiformuoti raudonas mineralas magnetitas, kuris ir dažo dulkes Marse.

 

Rekomenduojami video:


2500
3 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Ateivis

ropke is kur taip viska zinai , gal teve buvo pagrobe ateiviai ir ismoke savo panetkiu ?:D

Calibrae277

turbut kai zeme atrodis taip pat kaip marsas:D

Pabaisa

kada pasirodys ateiviai?:o

ropke

oficialiai, tai100-150 m. laikotarpyje, o gal ir greiciau. jegu mes tokiems zmonems pvz, kaip jogam, su sdavo tokiu pasauliu, su tokiom paniatkem, kaip mes elgiames, ka isdarinejam. Tai esam kaip pabege is psichiatrines ligonines, didzioji dauguma 90% , tai isivaizduok kaip mes tiem ateiviam atrodom , kokiam lygmeny? jie mus dar laiko uz pusbezdzionius! aisku ne visus. yra sviesiu zmoniu(ezoteriku), kurie jau gyvena pagal visatos istatymus. noreciau is tikro sulaukt, nors ant pencijos (jau kai busiu) bent atskristu ant oficialaus vizito

Taip pat skaitykite