Kokį poveikį iš tiesų turi paslaptingoji pilnatis?

Per pilnatį vilkai ima kaukti, varlės – poruotis, katės ir šunys tampa agresyvesni. Pilnatis veikia ir žmogaus elgesį. Gal tai tik bobučių pramanai ar vis dėlto turi kokį racionalų paaiškinimą?

Moliuskai, vėžiagyviai, vabzdžiai, žuvys, paukščiai, žinduoliai ir amfibijos – visi jaučia pilnaties poveikį, kaip mano mokslininkai. Žmonėms taip pat kyla grėsmė patirti priepuolius, padidėja smurto, nusikaltimų galimybė, dažniau patenkama į ligoninę ar kviečiami į namus gydytojai, taip pat iškyla eismo nelaimių pavojus, krinta kainos vertybinių popierių rinkoje. Padidėja rizika apsinuodyti. Ar iš tiesų dėl viso to kaltas mėnulis, ar esama kokių realesnių priežasčių?

Mėnulio efektas jau nuo seno domina žmones. Nemažai žmonių – pusė universitetų studentų ir 80 procentų psichinės sveikatos specialistų, kaip parodė du naujausi tyrimai, įsitikinę, kad mėnulio fazės turi įtakos elgsenai.

Naujausias Kioto universiteto Medicinos fakulteto magistrantų atliktas tyrimas byloja apie geomagnetinio lauko pokyčių daromą įtaką. Tyrėjai teigia, kad geomagnetinis aktyvumas per septynias dienas iki mėnulio pilnaties nukrinta maždaug 4 procentais, o pilnaties laikotarpiui pasibaigus ima kilti.

“Mes manome, kad mėnulio šviesa padidina gyvūnų gebėjimą justi magnetinio lauko svyravimus. Iškėlėme hipotezę, kad gyvūnai reaguoja į mėnulio pilnatį dėl geomagnetinių laukų pokyčių”, – aiškina tiriamosios grupės nariai. Kaip tai veikia elgseną, nėra aišku, tačiau manoma, kad elektromagnetinio lauko pokyčiai naktį sutrikdo kankorėžinės liaukos gaminamo melatonino pusiausvyrą. Melatoninas padeda reguliuoti kitus hormonus ir palaiko organizmo paros ritmą – vidinį “24 valandų laikrodį” – o jo gamybai turi įtakos šviesa.

Daugelis tyrimų parodė, kad gyvūnų, paukščių ir žuvų elgsena pasikeičia artėjant pilnačiai. Vieno Ispanijos universiteto mokslininkai nustatė, kad didieji apuokai bendrauja demonstruodami baltas plunksnas gerklės srityje, kurios matomos tik paukščiui ūkaujant. Tai paaiškina, kodėl didieji apuokai daugiau ūkauja per pilnatį, kai yra daugiau šviesos ir jų plunksnos gali būti geriau matomos.

Pilno mėnulio skleidžiama šviesa, kuri yra nuo 12 iki 16 kartų ryškesnė nei kitų fazių metu giedrame danguje, taip pat gali paaiškinti vilkų ir kitų plėšrūnų aktyvumą. Tyrimai parodė, kad vilkai daugiau kaukia ir mažiau klaidžioja greičiausiai todėl, kad jiems sunkiau susekti grobį. Mat kiti gyvūnai šviesią naktį stengiasi slėptis. Brazilijos zoologijos ir botanikos fondo tyrėjai nustatė, kad vilkai per pilnatį tampa sėslesni. Sekant iš palydovo nustatyta, kad pilnaties naktimis jie nubėga 1,88 kilometro mažiau nei esant kitai mėnulio fazei.

Mokslininkai nustatė, kad rupūžės per pilnatį renkasi į veisimosi vietas, ten poruojasi ir peri. “Mėnulis iš tiesų veikia daugelį gyvūnų, – teigia biologė Reičelė Grant (Rachel Grant), kuri tyrinėjo pilnaties poveikį gyvūnams visame pasaulyje. – Daugeliu atvejų tai pasireiškia reakcija į šviesos intensyvumo padidėjimą pilnaties metu. Šviesa leidžia plėšrūnams lengviau susirasti grobį, tačiau tas grobis taip pat dažniau slepiasi. Todėl matome įvairius gyvūnų elgsenos pokyčius. Tačiau yra ir mažiau pastebimų pokyčių. Kai kurios varlių ir rupūžių rūšys poruojasi pilnaties metu.

Tai vyksta ne dėl tiesioginio šviesos poveikio, nes jos renkasi mėnuliui dar nepatekėjus, taip pat ir debesuotomis naktimis, kai mėnulio apskritai nesimato. Manome, kad esama kažkokio vidinio ritmo, kuris nulemia amfibijų reprodukcinį ciklą, ir jis sutampa su mėnulio pilnatimi. Gal tas ciklas “užprogramuojamas” gerokai anksčiau esant pilnačiai ir tada atsiranda tas ritmas”, – aiškina mokslininkė.

Pasireiškia ir kitų gyvūnų elgsenos pokyčių, kurių priežasties neįmanoma paaiškinti. Viena mokslininkų grupė, kaip rašoma “British Medical Journal”, pastebėjo, kad “gyvūnų polinkis kandžioti žmones gerokai suaktyvėja pilnaties metu”. Duomenys gauti pasidomėjus ligoninių statistika. Tačiau galbūt keičiasi ne pats gyvūnų elgesys. Gal žmonės labiau linkę eiti į lauką pilnaties naktį ir tada būna užpulti gyvūnų.

Pilnatis veikia žmones

Žmonių elgsenos pokyčiai sulaukė daugiausia dėmesio ir buvo padaryta labiausiai prieštaringų mokslinių atradimų. Epilepsija, depresija, nusikaltimų skaičius, hospitalizacijos atvejai ir apsilankymai pas gydytoją, dietos, širdies ir šlapimo pūslės problemos, vaisingumas, spontaniški persileidimai ir skydliaukės ligos buvo tiriamos ieškant sąsajų su mėnulio įtaka.

Lidso mokslininkų skaičiavimais, apsilankymų pas gydytojus skaičius pilnaties laikotarpiu išauga 3,6 procentais. Podagros ir astmos priepuolių daugiausia būna jaunaties ir pilnaties metu, kaip teigia Bratislavos prevencinės ir klinikinės medicinos instituto mokslininkai, tyrę priepuolius daugiau kaip 22 metus. Manoma, kad dėl to kaltos “kosmogeofizinės aplinkybės”.

Liverpulio karališkojoje universitetinėje ligoninėje atliktas tyrimas rodo, kad esant pilnam mėnuliui greitoji pagalba atgabena kur kas daugiau urologinėmis ligomis sergančių ligonių. Jaunas mėnulis šiuo atveju veikia raminamai.

Kodėl? Esama teorijų, kad hormonų gamybą ir skysčių tekėjimą organizme veikia mėnulio gravitacinė trauka. Tačiau kai kurie specialistai atmeta tokią nuomonę. “Kaip įprasta manyti, įtaka žmogaus psichikai dažnai priskiriama mėnulio gravitacinei traukai, – aiškina Toronto universiteto mokslininkai. – Tačiau mėnulis nedaro jokios įtakos mažesniems vandens telkiniams, tokiems kaip ežerai ir kai kurios jūros, ir nėra jokio skirtumo tarp žmogaus svorio per pilnatį ir ne per pilnatį”.

Manoma, kad pilnaties metu sutrinka miegas. Šveicarų mokslininkai nustatė, kad miego trukmė kinta keičiantis mėnulio fazei nuo šešių valandų ir 41 minutės per pilnatį iki septynių valandų per jaunatį.

Kiti tyrimai nerodo neabejotinos pilnaties įtakos, tarkim, vertybinių popierių biržų kainoms. Mičigano universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad biržų pelnai 48 šalyse per pilnatį kiek sumažėjo. Tas skirtumas sudarė maždaug 3-5 procentus. Pagal kitą teoriją nuotaikos pokyčius lėmė miego trūkumas ar prislėgta nuotaika. Nepaisant mokslinių atradimų, tikėjimas mėnulio įtaka neblėsta.

Toronto universiteto mokslininkai pacitavo filosofo ir poeto Džordžo Santajanos (George Santayana) žodžius: “Žmonės tampa prietaringi ne todėl, kad neturi vaizduotės, o todėl, kad nesuvokia ją turintys”.

Parengta pagal “Respublikos” priedą “Julius/Brigita”