Nežaiskite su paslaptimis – spiritizmas

Viena mėgstamiausių pramogų XIX-XX a. buvo spiritizmo seansai. Tamsiuose kambariukuose, prie apskritų stalų susėdę paslapčių ištroškę žmonės bando iškviesti dvasias.
Ir šiandien yra aibė žmonių, mėginančių žvilgtelėti už uždangos, skiriančios gyvenimą ir mirtį. Kokią kainą jie sumoka už šį iš pirmo žvilgsnio nekaltą užsiėmimą?

Grupė tyrinėtojų pasiryžo išsiaiškinti, ar egzistuoja kas nors, kas iš tiesų bendrauja per spiritizmo seansą. O gal tai tėra fantazija arba meistriškai sukurpta apgavystė?

Mokslininkų išvados daug ką šokiravo – per spiritizmo seansus informacija išties ateina iš egzistuojančio šaltinio. Tačiau nemenką pateikiamos informacijos dalį sudaro visiems žinomos tiesos arba net dezinformacija.

Tam, kad būtų galima šias išvadas patikrinti, buvo sukurta speciali metodika: gretinami duomenys, gauti per seansus, iš jų išbraukiami visiems žinomi faktai. Paaiškėjo, kad daugeliu atvejų duomenys skiriasi kaip diena ir naktis, prieštarauja tarpusavyje, dažnokai neturi net elementariausios logikos.

Mokslininkai net sukvietė dešimtis žmonių, prisiekinėjančių, kad bendrauja su dvasiomis, kitapusiniu pasauliu, ir pasiūlė jiems suformuluoti bendrą požiūrį į visatos sampratą, tačiau smarkiai pasigailėjo – viskas baigėsi dideliu skandalu. Dalyviai nebuvo linkę klausytis oponentų ir atkakliai gynė savo požiūrį, kuris susiformavo neva daug metų bendraujant su dvasiomis.

Tad kas gi tas už žmogaus sąmonės ribų egzistuojantis objektas, perduodantis informaciją? O gal klausimą reikėtų kelti kitaip – kas vaidina dvasios vaidmenį per spiritizmo seansą?

Tyrėjai įsitikinę: dvasia toliau egzistuoja po žmogaus mirties ir netgi išsaugo savimonę. Giminei pratęsti žmogui turi būti perduodama tam tikra informacija iš tėvų.

Manoma, kad ji užkoduota DNR molekulėse. Žmonės sugeba vertinti juos supantį pasaulį tik trijuose erdviniuose ir viename laiko išmatavime, todėl jie negali suprasti daugelio reiškinių, su kuriais susiduria.

Žala žmogui

Gaila, bet toks bendravimas dažnai būna žalingas žmogui. Pasikartojantys kontaktai su dvasiomis užvaldo smalsuolius, atima sugebėjimą savarankiškai mąstyti ir formuoja ypatingą pasaulio suvokimą. Tokie žmonės ima iš aukšto žvelgti į aplinkinius, kuriems neva neprieinama tik jam suvokiama tiesa. Be to, jie gana dažnai išsiugdo ypatingus sugebėjimus ir geba daryti poveikį kitiems.

Tokie žmonės atsiriboja nuo visuomenės, o tas dar labiau skatina juos laikyti save ypatingais. Jie visiškai įtiki gaunama informacija, praranda sugebėjimą savarankiškai veikti, “konsultuojasi” su dvasia kone visais rūpimais klausimais ir besąlygiškai laikosi visų “patarimų”.

Kartais pasekmės būna tragiškos. Viena moteris iš pradžių domėjosi grupiniu spiritizmu, paskui nuo grupės atsiskyrė. Ji užsirašinėjo gautą informaciją, seansų eigą, o kalbėdama su mokslininkais į visus klausimus atsakinėjo: “man leista” arba “man uždrausta” apie tai kalbėti.

Jos likimas susiklostė tragiškai. Moteris įvykdė eilinį nematomo patarėjo įsakymą – grąžino skolintas knygas pažįstamiems, bibliotekoms, atsiskaitė su visais kreditoriais, net giminėms ir pažįstamiems pranešė savo mirties datą.

Žinoma, aplinkiniai tokių paistalų nelaikė rimtais, o kai kurie net siūlė moteriai kreiptis į medikus. Tačiau moteris mirė. Būtent tą dieną ir tą valandą, kaip buvo sakiusi.

Dvasios niekuo dėtos

Spiritizmo kontaktai galimi ir tarp gyvų žmonių. Tačiau ir šis užsiėmimas turi baisias pasekmes. Žmogus tampa atviras pavojingų “lyderių”, turinčių stiprių ekstrasensorinių sugebėjimų, įtakai. Taip formuojamos grupės iš paklusnios ir bevalės minios, atsidūrusios didžiųjų asmenybių valdžioje.

Įsikuria ištisos zombių kolonijos (sektos, valdomos “pranašų guru” su jų “mokiniais”). Tokių kolonijų nariai pavirsta biorobotais, pasirengusiais įvykdyti bet kokį savo valdovo įsakymą. Neretai tie valdovai pavaldiniams įsakinėja ir per spiritizmo seansus.

Zombių kontingentas šiuo metu formuojamas iš savanorių, kurie taip siekia išplėsti savo galimybes ir patirti tam tikrą moralinį komfortą, artimą savo pobūdžiu narkotiniam svaiguliui. Žinoma ir prievartinio pavertimo zombiais atvejų. Tad kaip atsispirti tokioms asmenybėms?

Pasipriešinimas psichiniam užvaldymui slypi žmogaus vidiniuose sugebėjimuose, vidinėse jėgose. Juk bet kokia ekstrasensorinio, spiritistinio poveikio forma reikalauja pasyvaus subjekto. Jam įteigiamas baimės jausmas ir įsitikinimas, kad jis yra visiškai bejėgis.

Paveikti savimi pasitikintį ir pasiruošusį atsispirti išorinėms įtakoms žmogų yra nepaprastai sunku, o dažnai tiesiog neįmanoma. Spiritizmas – anaiptol ne nekaltas užsiėmimas. Po dažnų ir nuolatinių seansų kontaktuotojai pakliūva į tokią didelę priklausomybę, kad visiškai praranda sugebėjimą blaiviai vertinti jiems pateikiamus faktus, dėl to atsiranda psichikos pakitimų, įvairiausių kompleksų.

Parengta pagal “Vakaro žinių” priedą “Geras!”, parengė: Raimonda BAUBLYTĖ