Kai teisėjui įsakinėja kerštaujantis vaiduoklis

Nors ir labai keista gali pasirodyti, bet kai Hamleto tėvo šmėkla klaidžiojo pilies koridoriais, taip ir mūsų gyvenime į tvarkos sargybinius ir net teisėjus dažnai kreipiasi anapus iškeliavusių žmonių dvasios, reikalaudamos keršto.

Nusikaltimą atskleidė šmėkla

Viename Norvegijos teismų buvo išnagrinėta unikali byla: 2003 metais miręs verslininkas Tuvė Olsenas prieš mirtį parašė testamentą, kad visą turtą palieka seniems draugams. Vienintelė jo giminaitė – įseserė negavo nė skatiko.

Lyg nujausdamas T.Olsenas testamente pažadėjo vaidentis tam, kuris nevykdys jo valios.

Suprantama, įširdusi sesuo užprotestavo paskutiniąją brolio valią ir po kelerius metus trukusio bylinėjimosi teisėjas stojo ieškovės pusėn. Tačiau po savaitės jis atšaukė savo sprendimą – paliko galioti pomirtinį dokumentą. Aplinkiniai tvirtino, kad įstatymo sergėtojui naktimis ėmė vaidentis T.Olseno šmėkla ir reikalavo įvykdyti velionio valią, antraip jiedu greitai susitiksią aname pasaulyje!

Prieš kurį laiką vienas Čikagos laikraščių rašė apie jauną moterį, vardu Mari Šua, rastą negyvą savo namuose. Tardytojas konstatavo, kad ji mirė dėl širdies ligos.

Tačiau po laidotuvių jos motiną, ponią Gister, ėmė lankyti mirusios dukters šmėkla, kuri tvirtino, kad Mari nužudė jos vyras Deividas. Moteriai sunkiai sekėsi įtikinti teisėją ir šerifą ekshumuoti dukterį. Tačiau kai ji papasakojo keletą žmogžudystės smulkmenų, kurias esą jai pranešusi dukters dvasia, teisėsaugininkai sukluso.

Prieš iškasant kūną ji papasakojusi, kad Deividas stipriai suspaudė Mari kaklą ir ten kažkas trekštelėjo. Ir išties patologai vėliau nustatė, kad moteriai sulaužyti du stuburo slanksteliai kaklo srityje.

Paryžiaus paslaptys

Per Pirmąjį pasaulinį karą Paryžiaus priemiestyje buvo apiplėštas ir nužudytas senas prekeivis. Teisėjai buvo bejėgiai: nei ginklo, nei įkalčių, nei liudininkų…

Po kurio laiko į policiją kreipėsi iš fronto grįžęs nužudytojo sūnus. Jis papasakojo keistą sapną, kurį susapnavo apkasuose kitą naktį po to, kai gavo žinią apie tėvo mirtį. Vaikinas matė apleistą namą netoli Paryžiaus, dvi nuplėštas apatinio lango langines, tamsų priebutį be durų, o ilgo koridoriaus gale – išėjimą į nedidelį kiemelį, priverstą šiukšlių. Po didžiule krūva gulėjo revolveris brezentiniame dėkle.

Iš pradžių šis fantastinis pasakojimas sukėlė tik juoką. Bet kareivis kartu su detektyvu ėmė naršyti Paryžiaus apylinkes ir… rado apgriuvusį pastatą su visomis nužudytojo sūnaus aprašytomis detalėmis. Paaiškėjus, kad šiuose griuvėsiuose glaudžiasi užkietėjęs recidyvistas, policija susidomėjo ir rimtai kibo į darbą. Vakare nusikaltėlis buvo sučiuptas, o iškračius didžiulę šiukšlių krūvą rastas ir brezentinis revolverio dėklas!

Kaltintojas nedrįso įžeisti šmėklos

Panašus atvejis buvo nagrinėjamas 1979 metais Ilinojaus valstijos teisme. Į teismą pateko byla apie žiaurų kambarinės filipinietės Teresitos Bazos nužudymą. Praėjus keliems mėnesiams tyrimas pasisuko netikėta mistine linkme. Artimai žuvusiosios draugei Remi Čarai kasnakt ėmė vaidentis Teresitos vėlė.

Ji pasakodavo, kad žudikas – televizorių meistru apsimetęs Alanas Šoris. Pasak šmėklos, jis atidavė nužudytosios brangenybes savo merginai, beje, jos vardą vaiduoklis irgi pasakė.

Policija į Remi pasakojimą reagavo kaip į dar vieną pasakėlę apie prisikėlusius numirėlius, bet dėl visa pikta iškvietė Alaną į apklausą. Iš pradžių kategoriškai neigęs bet kokias sąsajas su filipinietės nužudymu, jis ėmė vis labiau nervintis.

Atlikę kratą Alano bičiulės bute policininkai apstulbo, pavogtų brangenybių krūvoje radę ir vargšės Teresitos žiedą.

Priremtas įkalčių, nusikaltėlis prisipažino, bet teisme advokato patartas vėl pradėjo neigti kaltę.

Teismo procesą plačiai nušvietė spauda. A.Šorio gynėjas tvirtino, kad negalima remtis efemerinės būtybės parodymais, bet kaltintojas ir teisėjas nepasidavė. Galiausiai Alanas pakluso likimui ir prisipažino nužudęs Teresitą.

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Julius/Brigita”