Žmonės, tapę… knygomis

Anglijos šiaurėje, Lydse, policininkai gatvėje rado knygą iš žmogaus odos! Tiksliau, iš jos buvo padaryti tik viršeliai.

 

Didžioji teksto dalis parašyta prancūzų kalba. Ekspertai šį niūrų radinį datavo XVIII a. pabaiga, – tuomet žmogaus oda aptrauktos knygos buvo madingos, – rašo „Geras!“.

 

Dažniausiai tai būdavo anatomijos darbai, taip pat žudikų maniakų, iš kurių odos įvykdžius mirties bausmę būdavo daromi viršeliai, baudžiamųjų bylų tomai.

 

Originalūs viršeliai iki pat XIX a.

 

Pasak policijos, knyga buvo išmesta tyčia ar pamesta nusikaltėlio, apšvarinusio kolekcininką Vakarų ar Šiaurės Jorkšyre. Europoje taip kraupiai įrištų knygų praktika itin paplito revoliuciniais 1793-aisiais prasidėjusio prancūzų teroro laikais.

 

Ir nors knygas įrišti žmogaus oda kur kas sunkiau (nes ji mažesnė, be to, ją sunkiau įtempti) negu karvės oda, raugykla Paryžiaus priemiestyje tais laikais dirbo dieną naktį… Joje buvo išdirbama giljotinuotų dvarininkų oda.

 

Naujoji valdžia nekenčiamų aristokratų oda aptraukė ir pirmąją jaunos Prancūzų respublikos konstituciją.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Knygų viršeliais iš žmonių odos nesibodėjo ir kitos šalys. Pavyzdžiui, Amerikos Providenso universiteto biblioteka neseniai paskelbė, kad jos kolekcijoje iki šiol yra tokių tomų. Bibliotekos darbuotojai paaiškino, kad tokie originalūs viršeliai buvo labai paplitę iki pat XIX a., ir net Harvarde esama leidinių, kuriuos apipavidalinant naudotasi mirusių žmonių audiniais.

 

Mirties šokiai

 

„Pasak universiteto saugyklos bibliotekininkų, jie turi tris tokias knygas, aptrauktas žmonių oda. Tai 1568 metais išleistas anatomijos kursas ir XIX a. pabaiga datuoti du tomai „Mirties šokių“ – Viduramžiais paplitusių paveikslų ir graviūrų, kuriose vaizduojama Mirtis, šokio ritmu vedanti įkandin savęs įvairių visuomenės sluoksnių atstovus – karalių, dvasininką, valstietį ir kitus“.

 

„Egzotiški šių knygų viršeliai susiję su jų turiniu, kaip ir dažnai tokiais atvejais“, – paaiškino Providenso bibliotekos direktorius.

 

Filadelfijos terapijos koledže irgi yra keletas daktaro Johno How, atradusio trichineliozę, darbų, įrištų nuo šos ligos mirusio paciento oda. O Klyvlendo bibliotekoje saugomas Koranas, kurio viršeliams panaudota jo ankstesnio savininko, arabų genties vado, oda. Harvado universiteto Teisės mokykloje rastoje ispanų teisininko knygoje, išspausdintoje 1605 metais, yra įrašas, jog viršeliai padaryti iš žmogaus odos.

 

Šiurpi dovana mylimajai

 

Bostone esančioje mokslo draugijos „Atenium“ bibliotekoje yra 1837 metais išleista George’o Waltono, vieno iš JAV pradininkų, 1776 metais Džordžijos valstijos vardu pasirašiusio Nepriklausomybės Deklaraciją, memuarų knyga. Remiantis Waltono testamentu, raritetinis tomas įrištas jo paties oda.

 

Ten pat saugomi ir žudiko bei plėšiko Jameso Alleno, kuriam 1837 metais Masačiūsetso kalėjime buvo įvykdyta mirties bausmė, memuarai. Prieš pat mirtį atgailauti pradėjęs nusikaltėlis parašė autobiografinę knygą, kurioje išklojo savo nepavydėtiną gyvenimą.

 

Testamente Allenas pageidavo, kad knygos viršeliai būtų padaryti iš jo odos, o pati knyga padovanota vienai iš plėšiko aukų – Johnui Fenno. Šio duktė ir padovanojo šį neįprastą tomą Bostono bibliotekai.

 

George’as Kadmoras, 1930 metais pakartas Didžiojoje Britanijoje už žmonos nužudymą, taip pat įėjo į istoriją dėl savo odos. Ja buvo įrištas žinomo XVII a. poeto Johno Miltono eilėraščių rinkinys, saugomas poeto memorialinėje bibliotekoje Ekseterio mieste.

 

Jaunas rusų poetas, taip ir likęs nežinomu, neteko rankos, kai nesuvaldomas žirgas išsviedė jį iš balno. Vaikinas paprašė iš rankos odos pagaminti viršelius jo sonetų rinkiniui, kurį padovanojo mylimajai.

 

Taisyklės nedraudžia

 

Mirusio juodaodžio jaunuolio odos gabalą (63,5 x 74,6 cm) vokiečių knygrišys Polas Kerstenas 1910 metais panaudojo trijų knygų viršeliams. Taip jau sutapo, kad viena jų – disertacija apie žmonių rasių atsiradimą, saugoma viename Kalifornijos universitetų.

 

Ilzės Koch, Buchenvaldo koncentracijos stovyklos komendanto našlės, teisme buvęs kalinys Herbertas Froboessas paliudijo, kad šios damos įsakymu nužudyto prancūzo oda buvo panaudota Kochų šeimos nuotraukų albumui įrišti.

 

Taip pat žinoma, kad Hitlerio pageidavimu keli jo beprotiško „Main Kampf“ egzemplioriai irgi buvo aptraukti žmogaus oda…

 

Anksčiau medikai savo bibliotekoms dažnai užsakydavo knygas, įrištas žmonių oda, nudirta nuo mokslui savo palaikus užrašiusių žmonių. „Medikai taip savotiškai pagerbdavo žmones, kurie ryžosi didvyriškam anų laikų požiūriu žingsniui, – teigia paleografė Laura Hartman, tyrinėjusi Merilendo valstijos Nacionalinėje medicinos bibliotekoje saugomų knygų kolekciją ir išspausdinusi atitinkamą monografiją. – Gydytojai norėjo taip įamžinti atminimą tų, kurie savo kūnus paaukojo mokslo labui.“

 

Į agentūros „Associated Press“ klausimą, ar etiška šiandien naudotis tokiomis knygomis, Pensilvanijos universiteto Bioetikos centro direktorius Paulas Volpe atsakė: „Nors ir labai mus tai šokiruoja, taisyklės nedraudžia bibliotekoms laikyti savo kolekcijose tokius leidinius, jei jie naudojami tik akademiniams tyrimams ir netampa kuriozais. Laikas leidžia mums šiek tiek atsiriboti nuo tam tikrų artefaktų. Juk jūsų nešokiruoja muziejuose laikomi ir net eksponuojami žmonių kaulai, rasti atliekant archeologinius kasinėjimus?“


wpDiscuz