Trečiojo tūkstantmečio atlantidos

Nedaug yra mitų, kurie jaudintų vaizduotę taip, kaip mitas apie Atlantidą. Jei pavyktų rasti tą prarastąją ramybės, gerovės ir klestėjimo karalystę, mūsų supratimas apie žmonių pasaulį visiškai pasikeistų.

 

Mokslo pasaulį prieš keletą metų sudrebino mokslininko iš JAV daktaro Endriu Kolinso (Andrew Colinz) knyga „Atlantidos vartai“, kurioje jis nusakė tikslią Atlantidos vietą. Pasak jo, ji yra 90 km nuo pietrytinės JAV pakrantės… Kubos saloje! 2001 m. į Vakarus nuo Laisvės salos 650 m gylyje buvo rastos milžiniškos akmeninės konstrukcijos, kurių kilmė – ne gamtinė.

 

Vėliau Kubos olose ir urvuose ant sienų aptikta abstrakčių geometrinių kompozicijų – koncentrinių žiedų, spiralių, trikampių, kvadratų ir rombų. Piešiniai datuojami laikotarpiu nuo 5 tūkst. m. pr. Kr. iki 250 m. Kitais skaičiavimais, jų amžius – ne mažiau nei 30 tūkst. metų!

 

Atlantida klestėjo

 

Pasak E.Kolinso, iš padavimo galima spręsti, kad Atlantidos gyventojų sostinė buvo sudaryta iš septynių dalių, susibėgusių į vieną centrinį urvą vandens apsuptame kalne. Jaunystės (Pino) sala, esanti už 100 km į pietus nuo Kubos, ir yra Atlantidos sostinės centras.

 

Pagal Platoną, kaip samprotauja mokslininkas, Atlantida klestėjo: puikūs statiniai, gausybė prekybos laivų patogiuose uostuose, turtingi turgūs ir visa kita rodė, kad miestas klesti. Būtent tuomet jis ir buvo paslaptingai sunaikintas – 9421 m. pr. Kr.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Maždaug tuo pat metu baisus kataklizmas įvyko Karibų jūroje – galingas meteoritas nukrito į Šiaurės Ameriką ir paliko 500 tūkst. kraterių, jie dabar žinomi kaip Karolinos užutėkis. Kaip tvirtins mokslininkas, kometai nukritus pakilo milžiniška banga, ji užliejo Kubą ir viską, kas pasitaikė jos kelyje.

 

Pasak E.Kolinso, Kuba, Haitis ir Puerto Rikas yra trys didžiausios Atlantidos salos.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Toliau jis pateikia Atlantidos aprašymą, kurį paliko Platonas: „Aplink miestą plytėjo lyguma, kuri baigėsi kalnų grandine, brendančia į jūrą“. Toks yra Kubos vakarinės dalies, kuri iš dalies buvo apsemta vandens, bet prieš nukrintant dangaus kūnui buvo aukščiau jūros lygio, reljefas. Kuba, E.Kolinso nuomone, idealiai atitinka išnykusios salos aprašymą. Be to, yra ten, kur nurodė Atlantidą atradęs Platonas – Atlanto vandenyne.

 

Pats stipriausias argumentas prieš E.Kolinso hipotezę yra faktas, kad niekas iki Kristupo Kolumbo ar bent jau vikingų nekirto Atlanto. Tad kyla klausimas: iš kur Platonas galėjo žinoti apie užjūrio valstybės egzistavimą, jei iki jos nebuvo įmanoma nusigauti jokiu to meto transportu?

 

Į šį klausimą daktaras atsako labai paprastai: buvo galima! Ir kaip įrodymą pateikia radinius Egipto mumijų sarkofaguose – tabako, kavos ir kokaino, kurie buvo gaminami iš augalų, augančių tik Amerikos žemyne, trupinius. Iš jų informacija pateko ir Platonui. Negana to, afrikietiškos statulos, rastos olmekų civilizacijos griuvėsiuose Meksikoje, rodo, kad jūrų kelias iš Rytų į Vakarus ir iš Vakarų į Rytus gyvavo labai seniai ir juo buvo naudojamasi reguliariai.

 

Atlantida ir Antarktis

 

Apie Atlantidą prirašyta šimtai knygų ir tūkstančiai straipsnių. Kiekvienas autorius pateikia savo versiją. Išliko senas XVI a. žemėlapis, puikiai žinomas istorinių ir ezoterinių mįslių mėgėjams ir specialistams. Tame žemėlapyje pavaizduotas ledų nekaustomas Atlantidos žemynas. Jo konfigūracija atitiko žemėlapius, atsiradusius po ilgamečių tyrimų mūsų dienomis. Beje, seisminio zondavimo žemėlapiai patvirtino, kad viršukalnės, upių žiotys, kyšuliai, šiandien sukaustyti ledo šarvų, bet neįtikėtinai tiksliai atkartojantys pavaizduotus senovės žemėlapiuose, išties egzistuoja.

 

Išeitų, kad prieš ledynmetį Antarktikoje gyveno kokia nors legendinė tauta. Spėjama, kad Žemę ištikus globalinei katastrofai, klimatas staiga pasikeitė. Antarktidą nuo kaimyninių žemynų atkirto vandenynai, žmonėms buvo sunku persikelti ten, kur gyvenimo sąlygos palankesnės, ir jie žuvo.

 

Atlantida rasta Anduose

 

Buvęs Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų žvalgybos karininkas Džonatanas Alenas (Johnatan Alenn), savo teoriją išdėstęs knygoje „Atlantida rasta Anduose“ ir net sukūręs filmą, remiasi Platonu. Pasak brito, yra tik viena vieta mūsų planetoje, tiksliai atitinkanti senovės filosofo paliktą aprašymą, ir ji yra ne po vandeniu, bet 3660 m virš jūros lygio, Bolivijoje.

 

Platonas Atlantidą aprašė kaip galingą civilizaciją, įsikūrusią žemyne ir padalytą į 10 karalysčių.

 

Sostinė, pasak Platono, buvo aukštai virš jūros lygio, ją supo kalnai, turtingi aukso, sidabro, vario, alavo ir t.t. Tai visiškai atitinka Altiplano rajoną Bolivijoje. Šioje šalyje Dž.Alenas rado lingvistinių ir kultūrinių požymių, kad kadaise čia būta šlovingojo Atlantidos centro. Štai jo paaiškinimai: „Atl“ actekų kalba reiškia „vandenį“, o žodžiu „Antis“ inkai vadino varį. Grupė Peru genčių taip pat vadinosi šiuo žodžiu. Vietiniai uru tautybės gyventojai garsėja kaip nendrinių valčių statytojai.

 

O tą faktą, kad aukštikalnių gyventojai atlantai buvo puikūs jūreiviai, Dž.Alenas aiškina taip: „Tuomet egzistavo plati vidaus vandens kelių, vedančių į vandenyną, sistema. Tūkstančius metų Altiplaną tai užliedavo vanduo ir jis tapdavo vidaus jūra, tai vėl tapdavo sausuma, todėl greičiausiai kuriuo nors laikotarpiu vietiniai turėjo kanalų sistemą, apie kurią pasakoja Platonas.

 

Parengta pagal dienraštį „Respublika“


Leave a Reply

2500