Skeptiškas požiūris – Čigonių būrimai

“Būrimas kortomis – vienas iš nuostabiausių žmonijos išradimų. Nežiūrint į visus filosofų protestus, kortų lapeliai, kuriuose tarsi veidrodyje įvairiausiais aspektais atsispindi žmogaus likimas, lieka toks gyvybingas ir įtakingas, kad vargiai įmanoma, jog griežtieji kritikai, kurie kalba niekam neįdomios logikos vardu, išstums kada nors būrimus iš jų dabar užimamų pozicijų” (Grillot de Givry).

Pagrindinis šiandienos būrėjų “darbo įrankis” – būrimo kortos. Kiek seniau būrimas kortomis asocijuodavosi su čigonėmis, tačiau pastaruoju metu jų pozicijas perima okultizmo šalininkai. Šiuolaikinė kortų kaladė buvo išrasta XVa. ir buvo skirta žaisti vienam kortų žaidimui, vadinamam “Triumfu”.

Tradicinės būrimo kortų kaladės būna dvejopos: viena (pagrindinė) iš 22 lapelių su velnio, kvailio, saulės, žonglieriaus, mirties ir kitais atvaizdais ir kita (pagalbinė) susidedanti iš 56 lapelių, kuriuose atvaizduojami karaliai, damos ir kt. Ji suskirstoma į keturis rinkinius po 14 kortų.

Pagal Givry, šioje kortų kaladėje, kardai-kastuvai reiškia nelaimės grėsmę arba mirtį, taurės-širdys – laimę, monetos-brangakmeniai – pinigus, lazdelės-rutuliai reiškia naujienas. Seniausia būrimo kortomis data laikoma X amžiaus Kinija, nors labiau panašūs į šiuolaikiškuosius būrimai buvo aptinkami XIV a. musulmoniškuosiuose kraštuose.

Čia kortų lapeliuose buvo vaizduojamos Polo lazdos. Kadangi tuometinėje Europoje Polo niekas nežinojo, jos palengva transformavosi į įprastines žinomas “piligrimo” lazdas.

Čigonai nenaudojo būrimo kortų iki XIXa. pabaigos. Figūrų skaičius ir reikšmės dažnai kečiasi būrėjų tarpe – vieni savo būrimus susieja su likimu, kiti su astrologija ar senovės Egipto paslaptimis ir įvairiausiais kitokiais mistiniais reiškiniais.

Būrėja dažniausiai būna moteris. Be abejo, žmones traukia ir pati jos asmenybė, kažkokia ją “supanti magijos aureolė”, tikėjimas, jog ji turinti kažkokių stebuklingų galių nuspėti kiekvieno iš mūsų likimą.

Psichologų pastebėta, kad žmonės linkę sureikšminti tai, kas jų nuomone “sutapo” ir nekreipti dėmesio į 99 % aiškių neatitikimų. Tuo grindžiami horoskopai ir čigonių būrimų metodai.

Būrėjos dėmesys koncentruojamas į buriamojo fiziologines reakcijas (veido spalvos pasikeitimas, akių judesiai, kvėpavimo dažnumas, nevalingas raumenų susitraukinėjimas ir daug kitų požymių) kurie palydi atsakymus.

Net jei klientas atsakinėtų tik “taip” arba “ne”, būrėją domintų reakcijos, sukeltos šių atsakymų. Yra pastebėta, jog kai kurie žmonės, tardami “ne”, kiek įtempia raumenis, o sakydami “taip”- juos šiek tiek atpalaiduoja. Vieni, sakydami “ne”, kiek pabąla ir atvirkščiai, sakydami “taip” – vos vos parausta.

Kartais teigiamą atsakymą lydi nežymus galvos linktelėjimas į priekį, o sulig neigiamu atsakymu žmogus lošteli atgal arba nežymiai krypteli galvą. Kiekvienas turime savo reakcijų “rinkinį”, kurios lydi vidinį pritarimą ar paneigimą, todėl “būrėjos” uždavinys – šias reakcijas perprasti ir jomis pasinaudojant manipuliuoti klientu tolimesniame pokalbyje. Imkime konkretų pavyzdį.

Sakykime, būrėja iš kortų, kavos tirščių ar krištolinio rutulio spėja ateitį: “Aš matau… kaip sklaidosi rūkas… iš jo išnyra veidas. Labai svarbaus jums žmogaus veidas iš jūsų praeities” (tuo pačiu seka kliento reakciją). “- Atrodo, tai vyras… “.

Jei šiuos žodžius tardama būrėja pamato nors mažiausius ženklus, reiškiančius “ne”, ji skuba pasitaisyti: “Ne, tai moteris. Rūkas visiškai išsisklaidė ir dabar jau matau aiškiai”. Tolesnis būrimas vyksta pagal schemą “Taip” arba “Ne”. Kadangi veik visus gyvenimo įvykius galima suskirstyti į teigiamus arba neigiamus, būrėja pagal kliento reakciją susikoncentruoja ties ta dalimi, kurią žmogus pats atskleidžia.

Šitaip, turint nors kiek išradingumo galima “perskaityti” visą žmogaus gyvenimo istoriją ir iš šono tai atrodys kaip “telepatija”. Įrodęs savo kompetenciją, būrėjas gali pradėti analizuoti kliento ateitį. Tai, palyginus, nesudėtinga, jei jau prieš tai buvo išsiaiškinta žmogaus praeitis.

Be to, kaip įprasta, naudojamos neapibrėžtos frazės, kurias klientas gali interpretuoti taip, kaip jam pačiam atrodo tikslingiau. Būrėjos užduotis gi, naudojant schemą “taip” arba “ne” ir sekant kliento reakcijas išvengti savo spėjimuose konkretumo ir sudaryti įspūdį, jog veiksmas “nestovi vietoje”.

Būrimo metu absoliuti dauguma žmonių, sekdami įvykius iš savo gyvenimo, kaip juos nupasakoja būrėja, liaujasi kontroliavę savo neverbalines reakcijas ir akivaizdžiai ima linkčioti galva pritarimo ženklan arba purtyti paneigdami būrėjos žodžius, tuo dar labiau palengvindami jai “darbą”.

Pvz., burdama iš delno, būrėja būtinai paims klientą už rankų (neva, kad geriau matytų), o iš tikrųjų tai raumenų judesių skaitymas – informacijos gavimo būdas. Ji ir klientas įsitraukia į tiesioginį kontaktą, kuris leidžia tiesiogiai skaityti buriamojo reakcijas (nevalingus ir vos vos pastebimus raumenų judesius).

Pasinaudodama šių reakcijų teikiama tiesiogine informacija, būrėja nesunkiai gali kurti spėliones reikiama kryptimi. Patyrusiose rankose žmogus pats nusako savo ateitį ir būna pats tuo patenkintas, o būrėja sudaro tik išorinius rėmus, į kuriuos patalpinamas turinys.

Šimtmečiai mokslo vystymosi nesumažino “paslaptingo” būrimo metodų populiarumo, tokių kaip astrologija, grafologija, chiromantija, numerologija ir pan. Visada išlieka noras, kad kažkas padėtų apsispęsti svarbiais gyvenimo momentais, taip pat nuramintų, patikintų, jog ateityje laukia kažkokie geri įvykiai, paaukštinimas darbe, naujos pažintys, netikėta meilė ir pan.

Parengė: WILL, will.eforum.lt