Pasaulio pabaigos baubai: kiek juose tiesos?

Pasaulio pabaiga tikrai bus, tik vieningai nesutariama dėl tokio žmoniją sukrėsiančio reiškinio datos. Gąsdinama, kad itin sudėtingos sąlygos išgyvenimui gali susidaryti jau šiemet ar kitąmet, o kitos minimos datos yra 2036-ųjų balandžio 13-oji arba diena po 5 mlrd. metų.

 

2012 12 21

 

Pati populiariausia pasaulio pabaigos data, kurią žmonės perduoda iš lūpų į lūpas ir kuri minima įvairioje literatūroje, yra 2012 metų gruodžio 21 diena.

 

Esą tądien baigiasi majų sudarytas kalendorius, o archeologai rado net du tai patvirtinančius raižinius.

 

Teigiama, kad maždaug po dviejų mėnesių į Žemę gali trenktis paslaptinga planeta Nibiru ar koks nors meteoritas. Po susidūrimo žmonių apgyvendintos planetos kosmoso erdvėje neva nebeliks.

 

Tačiau astrologai nesutinka su tokiais pasvarstymais, nes nurodoma data, kuri laikoma majų kalendoriaus pabaiga, išties yra tik vienos eros perėjimas į kitą – tarsi Naujieji metai.

 

Planeta Nibiru, anot astronomų, apskritai neegzistuoja, o bet kokį Žemės link skriejantį meteoritą galima pastebėti ir pakeisti jo kryptį.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

„Galima išvardyti visas pasaulio pabaigos teorijas, surinkti gandus ir tada drąsiai pasakyti, kad tiek mokslininkai iš NASA, tiek iš Europos kosmoso agentūros jokių duomenų neturi apie grėsmę keliantį planetų išsidėstymą, paslaptingus dangaus kūnus ar artėjančius meteoritus“, – teigė fizikas Arūnas Rasakevičius.

 

Žmonija – be elektros

 

Tačiau jis patvirtino, kad ir šiemet, ir kitąmet žmonijai yra kilusi grėsmė. Šiemet prasidėjo Saulės aktyvumo maksimumas, kuris tęsis ir kitais metais. Toks procesas kartojasi kas 11 metų.

 

„Per tokį aktyvumo maksimumą, koks dabar yra, kyla audros, kurios matomos Saulės paviršiuje. Įelektrintos dalelės išsviedžiamos į kosmosą ir jei jų kryptis sutampa su Žemės, tuomet pasiekia ir ją. Gerai, kad yra magnetinis laukas, kuris Žemę šiek tiek apsaugo. Tačiau Saulėje gali kilti superaudra, kuri gali turėti įtakos ir žmonijai“, – tvirtino A.Rasakevičius.

 

Jei Saulės audra pasiektų Žemę, perdavimo linijose indikuotųsi elektros srovė ir sudegintų skirstomąsias pastotes. Jų atstatymas, anot fiziko, užtruktų kelis dešimtmečius – tiek laiko žmonės turėtų verstis be elektros.

 

„Gyvenimas būtų sunkiai suvokiamas didmiesčiuose, tačiau lengvai – kaimuose. Žmonės užsiaugintų morkų, bulvių, pasikurtų krosnį ir jas išsivirtų. O didmiesčiuose juk neveiktų nei liftai, nei šaldytuvai, sutriktų vandens tiekimas. Žemė skendėtų tamsoje ir žmonijai tai būtų pasaulio pabaiga“, – teigė A.Rasakevičius.

 

Paklaustas, kokia tikimybė, jog taip gali nutikti, pašnekovas teigė, kad sunku pasakyti, nes mokslui žinomas tik vienas toks atvejis, įvykęs XIX amžiuje – 1851 metais.

 

„Šiaurės pašvaistė buvo matoma ties pusiauju, o tai labai reta. Žmonės galvojo, kad rytas, todėl kėlėsi ir ėjo dirbti. Kadangi nebuvo elektros, gyventojai nesuprato, kas vyksta, tik tiek, jog kažkam galvą skaudėjo, kažką kankino nemiga. Dabar būtų visai kitaip. Tačiau ar taip gali nutikti, nežinia. Esu girdėjęs, kad tokie reiškiniai kartojasi kas 200 metų, tačiau tai yra tik pasvarstymas“, – ramino pašnekovas.

 

Gali sukelti cunamį

 

Mokslininkai šiuo metu nėra užfiksavę jokio kosminio kūno, kuris galėtų sukelti globalinę katastrofą.

 

Tačiau nustatyta, kad 2029 metų balandžio 13 dieną, o tai bus Velykų sekmadienis, maždaug už 35 tūkst. kilometrų nuo Žemės skries nemažas dangaus kūnas.

 

„Manoma, jog jis tik pralėks ir labai maža tikimybė, kad trenksis į žemę. Tačiau tas kosminis kūnas vėl sugrįš 2036 metų balandžio 13 dieną. Kol kas neaišku, kas gali atsitikti. Galbūt Žemės gravitacija jį taip paveiks, kad jis rėšis į mūsų planetą“, – neslėpė A.Rasakevičius.

 

Mokslininkų teigimu, šio kosminio kūno skersmuo yra apie 270 metrų. Toks objektas, įsirėžęs į Žemę, anot A.Rasakevičiaus, jau gali sukelti globalinių pasekmių – sunaikinti ne vieną valstybę.

 

„Gerai, jei pataikys į sausumą, tuomet pasekmės būtų mažesnės. Tačiau jei jis nukristų į vandenyną, sukeltų cunamį, kuris pridarytų labai daug žalos. Visiškai tikiu, kad taip gali nutikti. Į Mėnulį, kuris, kaip ir Žemė, yra Saulės sistemoje, juk kosminių kūnų yra pataikę ir jame yra Arizonos krateris“, – pavyzdžiais kalbėjo mokslininkas.

 

Galiausiai jis konstatavo, kad pasaulio pabaiga neabejotinai bus. Žmonija, jei tokia dar egzistuos, tikrai išnyks po 5 mlrd. metų, kai savo gyvavimą baigs Saulė.

 

Mirčiai reikia ruoštis

 

„Gamta yra ne vieną pasaulio pabaigą išgyvenusi ir dar ne vieną išgyvens. Jei ji ir įvyks, mes nebesužinosime“, – teigė žolininkė, ragana vadinama Adelė Karaliūnaitė.

 

Paklausta, ar ženklai gamtoje pranašauja pasaulio pabaigą, pašnekovė teigė, jog nieko neįprasto nepastebėjo.

 

„Augalai kaip ir kasmet ruošiasi žiemai, jai ruošiasi visa gamta. Dabar dar dvi savaites pabus gražus ruduo, o paskui jau ir žiema, kuri neturėtų būti kraupulingai šalta“, – nebaugino A.Karaliūnaitė.

 

Ji atmetė žmonių pamąstymus, kad pasaulio pabaigą pranašauja vis dažnėjančios liūtys, škvalai, audros, permaininga oro temperatūra.

 

„Tų škvalų buvo ir anksčiau. Labai gražų teko matyti 1976 metais, kai buvau Kintuose ekspedicijoje. Atsikėlėme rytą ir pamatėme, kad visi medžiai nuo marių iki pat Kintų girininkijos yra išguldyti tarsi degtukai“, – prisiminė žolininkė.

 

Jos nuomone, didžiausią grėsmę kelia ne meteoritai ar paslaptingos planetos, o Žemės gelmės, kurios yra sunkiausiai prognozuojamos. „Didžiausias pavojus gali kilti dėl kokio nors didelio ugnikalnio išsiveržimo. Jei jis į atmosferą išmestų daug dūmų, dulkių, tada gal kas nors ir pasikeistų. Šiaip tai visada reikia ruoštis mirčiai, nes visi žinome, kad ji mus ištiks, o kai jai ruošiesi, būni geresnis. Tikrai nemanau, jog gruodžio 21 dieną bus pasaulio pabaiga, o jei būsiu neteisi, tai visi mirsime ir niekas manęs nebegalės apkaltinti, kad melavau“, – juokais pokalbį baigė A.Karaliūnaitė.

 

Laukia Kristaus atėjimo

 

Kunigo Ričardo Doveikos teigimu, dėl pasaulio pabaigos isterikuoja tik netikintys žmonės.

 

„Katalikų bažnyčia laukia antrojo Kristaus atėjimo. Bažnyčia pasaulio pabaigą supranta ne kaip kataklizmus, katastrofas ar žmogaus nebuvimą žemės paviršiuje, bet kaip realų antrąjį Kristaus atėjimą į žemę. Mes esame laukimo krikščionys ir laukiame to atėjimo“, – kalbėjo kunigas.

 

Jo nuomone, katastrofos, gamtos kataklizmai gąsdina netikinčius, abejojančius ar kitaip įsivaizduojančius žmones.

 

„Krikščionims, katalikams net Šventajame Rašte yra parašyta, kad prasidėjus visiems šiems reiškiniams reikia pakelti galvas, nes arti išsivadavimas. Katalikams pasaulio pabaiga yra didžiosios vilties ir Dievo duotų pažadų išsipildymo metas. Nesvarbu, ar tai bus gruodžio 12-ąją, ar 21 dieną, jų laukiu ramiai“, – teigė R.Doveika.

 

Jis tvirtino, kad antrojo Kristaus atėjimo dienos ir valandos niekas nežino, kad negalima prisirišti prie konkrečios datos. „Gamtoje vyksta pokyčiai, o mes esame visatos dalis. Džiaugčiausi, jei visi tie gamtos sukelti nepatogumai padėtų pabudinti žmogaus sąmonę, suvokti save kaip religinę asmenybę. Tada būčiau dėkingas kiekvienam reiškiniui, kuris padėtų žmogui atsimerkti, pakelti galvą ir žengti žingsnį dievybės link“, – ramiai kalbėjo kunigas.

 

Pinigų nespėtų išmokėti

 

Nors jau ne kartą buvo skelbtos įvairios pasaulio pabaigos datos ir tokios prognozės vis nepasitvirtindavo, naujos teorijos skatina žmonių susidomėjimą ir fantaziją.

 

Tuo suskubo pasinaudoti viena Lietuvos lažybų bendrovė, kuri savo klientams pasiūlė lažintis, ar šiemet gruodžio 21 dieną įvyks pasaulio pabaiga.

 

„Šios lažybos sulaukė susidomėjimo. Žmonės stato už tai, kad pasaulio pabaigos nebus. Manau, kad taip jie tik nori įšaldyti pinigus iki Kalėdų, nes laimėjimus išmokėsime po gruodžio 21 dienos“, – aiškino lažybas organizuojančios bendrovės vykdomasis direktorius Vytautas Kačerauskas.

 

Tie, kurie lažinasi, kad pasaulio pabaigos nebus, pastatę 100 litų atsiims 101 litą, nes koeficientas yra 1,01. Vadinasi, bukmekerių nuomone, yra tikimybė, jog pasaulio pabaiga gruodžio 21 dieną gali įvykti?

 

„Tikimybė egzistuoja dėl visko. Realiai koeficientas turėjo būti 1,001 ar 1,0001, tačiau mūsų lažybų punktuose visada koeficientai nustatomi šimtųjų dalių tikslumu, todėl ir šioms lažyboms tai taikėme“, – teigė V.Kačerauskas.

 

Lažybų, kad gruodžio 21 dieną pasaulio pabaiga įvyks, koeficientas yra 100. Kitaip tariant, pastačius 100 litų, būtų galima atsiimti 10 tūkst. litų. Tačiau kas išmokėtų pinigus, jei įvyktų pasaulio pabaiga?

 

„Būtent dėl šios priežasties ir nustatėme tokį koeficientą, bet jis realiai galėjo būti gerokai didesnis. Tik tiek, kad jei įvyktų pasaulio pabaiga, dėl to besilažinusiam žmogui vargu ar būtų reikalingas laimėtas milijonas litų“, – juokavo V.Kačerauskas.

 

Parengė: Virginija Spurytė


Facebook komentarai
5 komentarų "Pasaulio pabaigos baubai: kiek juose tiesos?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Edita

Jau 2016 balandzio 4 d., mes vis dar gyvenam ir beveik taip pat :)

Aurimas

perskaicius straipsnius apie pasaulio pabaiga norime netiketi apie tai bet vistiek kyla nerimas, bet as asmeniskai po 1h apie apokalipse pasimirstu ir dziaugiuos gyvenimu :)

Kamila

Seip idomu zinoti apie ta pasaulio pabaiga ;)

krabas

manau, kad tik paciam maju kalendoriuj :) bet kadangi nemokam ju kalbos, tai ir patvirtinti, tiesa tai ar ne, apie 2012, negalime :)

aaa

idomu kokioj dar lyteraturoj be bulvarinio skaitalo yra minima psaulio pabaiga 2012… noreciau suzinot pavadina

wpDiscuz