N. Armstrongo pėdsakas Mėnulyje – klastotė?

Nuo erdvėlaivio trapo žengęs N. Armstrongas 1969 metų liepos 20 dieną tapo pirmuoju žmogumi, išlipusiu ant Mėnulio paviršiaus. Stebint šimtams milijonų nuščiuvusių televizijos žiūrovų visame pasaulyje žengęs šį žingsnį jis paliko pirmąjį pėdsaką nežemiškame pasaulyje. Tačiau iki šiol ši kelionė kelia ne tik susižavėjimą, bet ir klausimus, kurie verčia abejoti nesenai mirusio astronauto žygdarbiu.

 

Buvo ar nebuvo?

 

Šis klausimas kamuoja kas penktą amerikietį. Jie abejoja, kad JAV astronautai prieš 40 metų išsilaipino Mėnulyje. Įrodymas: Mėnulyje palikta JAV vėliavą.

 

Kodėl 1969 metais padarę tokį proveržį, žmonės nuo 1972 metų nebekelia kojos į Žemės palydovą ir iki šiol jame neįsitvirtino?

 

Sąmokslo teorijos

 

Kodėl JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) pateiktoje vaizdinėje medžiagoje tiek daug logiškai nepaaiškinamų neatitikimų? Šie klausimai iki šiol duoda peno sąmokslo teorijoms. Vienas ryškiausių sąmokslo teoretikų yra amerikietis Billas Kaysingas, praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo dešimtmečio pradžioje dirbęs bendrovėje „Rocketdyne“. Ši bendrovė gamino kosmines raketas „Saturn V“.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

B.Kaysingas 1974 metais išleido knygą „Mes niekada nesame buvę Mėnulyje“, kurioje išdėstė argumentus, neigiančius amerikiečių istorinę pergalę.

 

Ar Jungtinės Valstijos, pralaimėjusios Sovietų Sąjungai varžybas dėl pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą, galėjo vos per aštuonerius metus pasivyti varžovus ir išlaipinti savo astronautus Mėnulyje? Kodėl Mėnulyje padarytose nuotraukose nematyti žvaigždžių? Iš kur ant šių nuotraukų atsirado optinių anomalijų?

 

Kodėl kino juosta, kurioje buvo fiksuojamas astronautų nusileidimas ant Žemės palydovo, neištirpo nuo aukštos radiacijos? Kodėl Mėnulio aparato „Eagle“ varikliai nusileidimo vietoje nepaliko jokio kraterio ir nepakėlė dulkių debesies? Ir galiausiai, kodėl Mėnulyje įsmeigta Jungtinių Valstijų vėliava plevėsavo, nors beorėje erdvėje neturėtų taip būti?

 

 

Išdėstęs visas abejones, B.Kaysingas tvirtino, kad erdvėlaivis „Apollo 11“ 1969 metų liepos 16 dieną iš tikrųjų pakilo į kosmosą, bet aštuonias dienas skraidė aplink Žemę ir nusileido Ramiajame vandenyne.

 

Liepos 20 dieną NASA esą išplatino suklastotą vaizdo įrašą, kuris buvo nufilmuotas karo poligone Nevados valstijos dykumoje.

 

Nauji įrodymai

 

Įtarimai dar labiau sustiprėjo, kai prieš kelerius metus paaiškėjo, kad NASA ištrynė istorinę vertę turinčius įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip žmogus pirmą kartą kelia koją į Mėnulį.

 

Agentūra teisinosi, kad 45 kino juostos ritės, susijusios su misija „Apollo 11“, tiesiog pasimetė didžiuliame archyve ir prieš kelis dešimtmečius veikiausiai per klaidą buvo panaudotos dar kartą.

 

Stiprėjant įtarimams, NASA suskubo atkurti istorinius vaizdus, naudodama kitus, prastesnės kokybės, įrašus (pirmieji žmogaus žingsniai Mėnulyje buvo stebimi ir įrašomi keliose vietose) ir į pagalbą pasikviesdama Holivudo specialistus. Rezultatas netgi pranoko lūkesčius. Dabar NASA tinklalapyje galima rasti aukštos kokybės įrašų – juose ant pirmojo Mėnulio užkariautojo Neilo Armstrongo šalmo netgi aiškiai matomas atspindys, kurio anksčiau nebuvo.

 

NASA taip pat paskelbė misijos „Apollo 11“ garso įrašus. Juose girdima, kaip Mėnulio aparatui nusileidus, N.Armstrongas raportuoja: „Hiustone, kalba „Ramybės bazė“. „Erelis“ nusileido.“ Skrydžių valdymo centras atsako: „Ramiai, jūs nusileidote. Mes čia visi pamėlynavome, bet dabar vėl pradėjome kvėpuoti…“

 

Dar vienas įrodymas, paskelbtas NASA tinklalapyje, – automatinio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ šiemet darytos nuotraukos tų Mėnulio vietų, kur vaikščiojo N.Armstrongas su kolega Edwinu Aldrinu ir vėlesnių „Apollo“ misijų dalyviai.

 

Pasak NASA atstovų, nuotraukose matomi nusileidimo aparatai, astronautų pėdsakai ir jų palikti instrumentai. Tiesa, vaizdų raiška per prasta, kad ką nors būtų galima įžiūrėti plika akimi.

 

Gali nuginčyti

 

Sąmokslo teoretikų argumentus gali nuginčyti trys retroreflektoriai, kuriuos Mėnulyje paliko misijos „Apollo 11“ dalyviai. Kiekvienas, turintis specifinę įrangą – teleskopą su lazeriu, – gali pamatyti, kaip lazerio spindulys atsimuša nuo šių prietaisų. Tiesa, jie galėjo būti nuleisti ant Mėnulio paviršiaus žmogui nekeliant ten kojos.

 

Tačiau šių ir kitų įrodymų pakanka JAV ir SSRS kosminių varžybų dalyviui Aleksejui Leonovui, kuris 1965 metais tapo pirmuoju žmogumi, išėjusiu į atvirą kosmosą, jis šiemet atšventė 75 metų jubiliejų.

 

„Kalbėti apie tai, kad viskas buvo nufilmuota čia, Žemėje, yra kvaila ir juokinga, – sakė jis Rusijos naujienų agentūrai „RIA Novosti“. – Jungtinės Valstijos turėjo visas sistemas, kurios stebėjo raketos paleidimą, įsibėgėjimą, skrydžio orbitos korekciją, nusileidimo kapsulės skrydį aplink Mėnulį ir patį nusileidimą. Dažnai minimas argumentas, kad vėliava Mėnulyje plevėsavo, nors taip neturėtų būti. Bet tais laikais buvo naudojama medžiaga su kietu armuotu tinklu, būtent jis ir sukėlė virpėjimo efektą.“

 

Straipsnio autorius: Saulius BAKŠYS, panbalsas.lt


Facebook komentarai
8 komentarų "N. Armstrongo pėdsakas Mėnulyje – klastotė?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
kestas
1- Žemę supa van Aleno žiedai, kosminė radiacija būtų pažeidusi astronautų organus taip stipriai, kad jie būtų susirgę ir mirę ne po 45 metų, kaip Armstrongas, o žymiai anksčiau. 2- kameros pritaisytos ant astronautų krūtinės filmuoja savo batus ir labai mažai Mėnulio paviršiaus, kas pastatė kamerą, kuri filmuoja „pirmąjį“ žingsnį ir pakylant moduliui nukreipia jos objektyvą aukštyn? 3- kodėl „Lunar geology station 6“ 7:12min matomas atviras šalmas? Astronauto veidas neuždengtas, o tame pačiame įraše sklinda garsas vakuume atskeliant uolieną? 4- teisingai, radiacija turėjo sunaikinti filmo juostas, tuo metu dar nebuvo elektroninių laikmenų. 5- „tiesioginė transliacija“? Kur paslėpti ryšio bokštai, siųstuvai… Skaityti daugiau »
po

Kai realiai neįmanoma nuskristi į Mėnulį, belieka tik suklastoti „įrodymus“, kad visi žiopliai šventai tikėtų…

Jonas Kiselis

Dar nepaminėti šešėlių kampai, pagal kurių kritimo kampą galime spręsti, kad šviesos šaltinis buvo ne Saulė, o kažkur netoliese esantis galingas prožektorius (panašus kokie būna futbolo stadionuose).

http://en.wikipedia.org/wiki/File:Apollo14Shadows.jpg

Galite matyti toje nuotraukoje, kokiu kampu šešėliai krenta nuo akmenų ir nuo jų kosminio laivo. Jie nėra lygiagretūs, taigi šviesos šaltinis buvo kažkur netoliese.

ponas

Iskur tie debilai istrauke, kad veliava plevesuoja? Ten gi labai maza trauka, veliava statines busenos. Smeigimo metu pasiglamze taip ir liko. Beto, i menuli buvo skraidoma daug kartu iki pat 72 metu. Suprasciau, kad viena syki tebutu nuskride tai taip, o dabar 4 misijos su issilaipinimu koks tolkas klastot?

R

Aha.Mąstome.ISTORINĖ misija,o videojuostas sumetė į bendrą katilą ir panaudojo antrą kartą.
Paskui ,žiūrovų pageidavimu,nusileidimą atkūrė HOLIVUDO AKTORIAI Žemės sąlygomis.
Vienžo:strategai pasitaikė OSOBO tūpi.

To aa

Nu gerai pasakyk man priezasty kodel mes ten turime skristi ir kazka daryti

sas

Kodėl 1969 metais padarę tokį proveržį, žmonės nuo 1972 metų nebekelia kojos į Žemės palydovą ir iki šiol jame neįsitvirtino?

Atsakymas: No point… Rimc kokia prasme ten nieko nera apsoliuciai ka tirineti…

aa

cia panasiai kaip baigi vidurine , bet vistiek i ja turi vaikscioti :D? zmones juokingi tikrai , perskaito beleka ir patis tingi logiskai pagalvot kodel jie ten daugiau neskrenda…

wpDiscuz