Mokomės skaityti iš rankos (IV dalis)

Praeitą dalį apie skaitymą iš rankos galite perskaityti čia.

 

Kokie pirštai vadinami normaliais?

 

Taisyklingos formos, gerų proporcijų, tiesūs, ne liesi, ne stori, pakankamai lankstūs. Dėl ilgio. Žinoma, nagų ilgis nepridedamas prie piršto ilgio. Didysis pirštas yra pats stabiliausias ir normaliu atveju sudaro maždaug pusę plaštakos ilgio. Smilių būna įvairesnių. Paprastai jis yra trumpesnis už bevardį. Nenormaliai trumpu jis laikomas tada, kai nesiekia didžiojo piršto paskutinės falangos vidurio. Bevardžio normalų ilgį nustatyti sunkiau. Kartais jis yra vienodo ilgio su smiliumi, tačiau dažniausiai ilgesnis už smilių. Mažylis yra normalaus ilgio, jeigu pasiekia bevardžio piršto viršutinį narelį.

X
f
Prisijunk prie mūsų ir Facebook'e! Spausk

 

Čia kalbėjome apie normalų ilgį. Ilgais pirštais laikomi visi, kurie šiek tiek viršija normalų. Tokius pirštus turi kantrūs analitikai, truputį drovūs ir kuklūs. Jie mėgsta tikslumą ir punktualumą.

 

Jeigu pirštai per daug ilgi, žmogaus polinkis į smulkmenas ir detales – kraštutinis, nenormalus. Jo pozicija perdėtai kritiška, jis visus erzina polinkiu nuolatos prieštarauti. Toks žmogus yra dirglus, greit susierzina, pilnas labai aistringų polinkių ir troškimų, yra kraštutinis individualistas. Sunku pakęsti jo smulkmeniškumą, jis visada viskuo nepatenkintas, nuolatos blogos nuotaikos, apsvaigęs nuo idėjų-kliedesių. Labai ilgų pirštų savininkai nuolatos prieštarauja viskam, taip griaudami net pačias gražiausias idėjas. Dažniausiai būna nervingi, aktyvumas ribotas, jų silpna gyvenimo energija reikalauja dažnų iškrovų.

 

Senovės meno meistrai rankas su labai ilgais pirštais naudojo ikonų modeliais. Tokios rankos, be abejo, labai gražios, tačiau jos visiškai bejėgės, be gyvybės, be energijos ir priklauso „negyviems“ intravertiškiems žmonėms.

 

Ištyrus 120 šizofrenikų jausmingo tipo rankų, 85 procentais atvejų buvo gražūs, tiesūs pirštai, kurie nuo normalios rankos skyrėsi tiktai savo padėtimi, raumenų kiekio sumažėjimu ir nepaprastu lankstumu. Elementarioje šizofrenikų rankoje j akis krinta nenormali pirštų forma. Pavyzdžiui, smilius, didysis ir bevardis pirštai būna vienodo ilgio, o mažylis – daug ilgesnis už normalų. Tie patys požymiai, tačiau mažiau ryškūs, būdingi silpniems žmonėms, kurių emocijos daugiau ar mažiau yra nukrypusios nuo normos.

 

Trumpi pirštai priklauso nekantriems žmonėms, kurie viską daro skubotai, impulsyviai, dažniausiai neapgalvotai. Jie nesiknibinėja detalėse, susikuria paviršutinišką bendrą vaizdinį, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo lyg ir turi pagrindą. Tokie žmonės kalba glaustai ir trumpai, visai priešingai negu ilgų pirštų savininkai-svaičiotojai, paskandinantys mus žodžių sraute ir po bet kokia priedanga „nusiplaunantys“ nuo beviltišku tapusio pokalbio.

 

Labai trumpi pirštai yra susiję su pažeista endokrininių liaukų pusiausvyra, pavyzdžiui, skydliaukės hipofunkcija. Apskritai trumpi pirštai siejami su gyvu temperamentu, emocionalumu, jautria prigimtimi. Net šio tipo silpnapročiai būna džiaugsmingi ir linksmi, gana taikūs.

 

Labai ilgi pirštai – skurdūs jausmai, ekscentriškas charakteris, jausmingumas, keistas elgesys ir didelė fantazija.

 

Jeigu visi pirštai vienodo arba beveik vienodo ilgio, tik mažylis trumpesnis, toks žmogus – aistringas žaidėjas, puikiai jungiantis veiksmą ir reakciją.

 

Ilgas smilius rodo žmogaus ramų, bet energingą garbėtroškos jausmą. Jis gerbia save su pagrindu, remdamasis realiu savo svarbumo įvertinimu ir tai verčia jį patį stengtis tobulėti. Tai puikiausia vadovo savybė.

 

Per daug ilgas smilius keičia padėtį. Graži garbėtroška pavirsta troškimu valdyti kitus bet kokiomis priemonėmis, bet kokia kaina, į visus žiūrint iš aukšto ir vadinant kvailiais. Toks žmogus pilnas beprasmių pretenzijų valdyti (autoritarinės pretenzijos) ir pilnas godumo visko turėti.

 

Per daug trumpas smilius yra emocionalumo ir kuklumo požymis, kuris netrukdo žmogui kaip asmenybei daryti karjerą arba būti drąsiam išlaikant pusiausvyrą.

 

Kuo ilgesnis didysis pirštas, tuo labiau žmogus sugeba susikoncentruoti ir abstrakčiai mąstyti. Deja, tuo pačiu didėja ir jo polinkis į depresiją, jautrią reakciją į neigiamas gyvenimo aplinkybes, kurių dėl savo lėtos reakcijos ir nuolaidumo jis negali išvengti.

 

Trumpas didysis pirštas tik iš dalies sumažina ilgo šio piršto savybes. Trumpas didysis sustiprina aistringus troškimus ir širdingą impulsyvią veiklą, ieškojimą, kaip patenkinti aistrą, todėl sudaro sąlygas neapgalvotiems poelgiams, paveikiantiems jo likimą. Tik tuo atveju, jeigu egzistuoja pusiausvyrą atkuriantys veiksniai, sumažinantys perdėtą kovingumą ir jeigu žmogus suvokia ir įvertina savo tikrąją prigimtį, jis pajėgia išsilaisvinti nuo prigimties priklausomybės ir gali „perjungti“ savo valią, o veiksmus – apgalvoti.

 

Labai ilgas bevardis pirštas visada rodo charakterio anomalijas, tačiau neskubėkite daryti išvadų. Apskritai ilgas bevardis pirštas gerąja ir blogąja prasmėmis reiškia genialų įkvėpimą menuose, mokslo tyrimuose, taip pat nedisciplinuotą gyvenimą. Nekontroliuojamos aistros – štai kas daro jį nedrausmingą. Jis aklai pasiduoda aistroms ir kai kada beprotystė belieka kaip vienintelė išeitis.

 

Nedarant rimčiausių nuosprendžių, vis dėlto privalu priminti, kad daugelis beždžionių, kurių smilius trumpas, dažniausiai turi labai ilgą bevardį. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad bevardis pirštas yra pasyvioje, receptyvinėje rankos dalyje. Pasyvumas ir receptyvumas yra visiems vienoda, bendra savybė, todėl asmeniniai polinkiai, gyvenimo aplinkybės, amžius padaro žmogų arba pilną įkvėpimo kūrybai, arba pasmerkia pražūtingam smigimui į save.

 

Ilgas bevardis pirštaas nebūtinai yra neorganizuotumo požymis, gal labiau nekantrumo, kuris skiriasi nuo trumpapirščių žmonių nekantrumo – jis subtilesnis ir švelnesnis. Tai nekantrumas žmonių, kurie nuoširdžiai ir atsidavę visomis turimomis priemonėmis siekia įkūnyti savo tikslus.

 

Trumpas bevardis pirštas rodo atsargumą, pasvertą susilaikymą, dažniausiai praktiniais sumetimais.

 

Ilgas mažylis pirštas visų pirma yra inteligentiškumo, proto aštrumo, organizacinių sugebėjimų, atsargumo, susivaldymo ir nepriklausomybės požymis. Toks žmogus pilnas geriausių sugebėjimų ir labai pasitiki savo jėgomis. Jis nuoširdžiai atviras ir rodo pastangas kuo daugiau išmokti, įgyti žinių – kartais iš liūdesio, kartais iš išskaičiavimo jis gali pasinerti į bet kokią mokslinę veiklą.

 

Per daug ilgas mažylis rodo žmogaus nepasitikėjimą ir perdėtą gudrumą, kuris gali būti pavojingas. Veidmainingas gudrumas, melas, apsimetinėjimas pridengia pačius sukčiausius planus. Labai ilgas mažylis būdingas beždžionėms – jis tokio ilgio kaip smilius arba dar ilgesnis. O beždžionės yra labai gudrutės plėšikės. Žmogus – ne gyvulys – šias savo savybes gali pakeisti proto ir valios pastangomis.

 

Trumpas mažylis rodo intuiciją, sugebėjimą greitai suprasti ir prisitaikyti. Neįkainojama tokio žmogaus vertybė tiriamajame darbe ir moksle yra labai platus žinių spektras, kuris jaučiamas net trumpai su juo pabendravus. Kartais jį menkina kiek per didelis atvirumas, greiti, ne visai apgalvoti, atsakymai. Vis tiek jis taikliai ir tiesiai pataiko į tašką, visada pamato esmę, o ne smulkmenas.

 

Labai trumpas mažylis būna žmogaus, kuris labai reaguoja į aplinką ir kitų žmonių įtaką. Jis nepraktiškas, kartais visai neturi finansinio intereso ir, žinoma, yra visai negabus komercijoje, nes jam trūksta žinių, elgiasi naiviai, leidžiasi įkalbamas. Šią išvadą turi patvirtinti bendras rankos vaizdas.

 

Moterų mažylis dauguma atvejų yra trumpesnis už vyrų. Šį fenomeną galima paaiškinti tuo, kad trumpas mažylis yra skydliaukės hipofunkcijos požymis.

 

Pirštų falangos

 

Išskiriamos keturios galinių pirštų falangų FORMOS: kastuvėlio, keturkampė , nutekinta (koniška) ir smaila. Labai retai visų pirštų galiukų formos būna vienodos.

 

Kastuvėlio formos galinės falangos pasitaiko rečiau negu keturkampės. Medicinos praktikoje šio tipo falangos turi ypatingos reikšmės. 62 procentus tokių rankų Fridmanas aptiko apžiūrėdamas psichiatrinėje ligoninėje gydomus pacientus. Šią falangų formą matome ir už klinikos sienų, dažniausiai elementariose ir dinamiškose-kaulėtose rankose. Tokios rankos būna žmonių, kurių galvos kupinos beprotiškų idėjų, o elgesyje gausu ekscentriškų išdaigų. Jų temperamentas šiek tiek šizoidinis. Juos kamuoja neurozės, tipiška persekiojimo manija, kuri kaitaliojasi periodais – tai žmogus atrodo dvasiškai sveikas, tai dvasinis ligonis. Normalių sveikų žmonių pirštai kastuvėlio formą gali įgyti dėl tam tikros profesijos, kai nuolatos tenka ką nors spausti su viršutine falanga – pianistų, smuikininkų, skulptorių.

 

 

Keturkampė galinė falanga yra aktyvumo, kritiškumo, kompetencijos ir drausmės požymiai. Tokių pirštų šeimininkas visą gyvenimą eina tiesiu ir aiškiu keliu. Tačiau tie požymiai tikri ne visų tipų rankose. Elementariose ir infantiliškose rankose kompetencijos rasite nedaug. Neskubėkite daryti išvadų iš atskirų požymių – žiūrėkite į visumą.

 

Nutekinti (koniški) pirštų galai dažniausiai būna jausmingose ir idealiose rankose. Koniški pirštai – grožio etalonas, Renesanso laikais jie buvo dailininkų numylėti. Ano laiko fizinio grožio idealai gerokai skyrėsi nuo graikų, ieškojusių tvirtų ir stiprių modelių. Graikų skulptūrose vyrauja elementarios arba dinamiškos-raumeningos rankos su keturkampiais pirštais. Renesanse dailininkai idealizavo Madonos tipo moters ranką, o graikai pirmenybę suteikė dievams – vyrui arba moteriai, kurie abu turėjo būti tvirti, stiprūs, aktyvūs ir gražūs. Gražūs žemiškai, bet ne dieviškai. Šie estetiniai skirtumai iš tiesų atitinka skirtumus tarp išorinės formos ir dvasinės būsenos.

 

Nutekinti pirštų galai būdingi žmonėms, iš prigimties linkusiems į fantaziją, intuiciją ir didžiausią jausmingumą, kuris kartais tampa nebe normalus. Tokie pirštai būdingi moterims. Jeigu nutekinti pirštai, net ir didysis, yra vyro rankoje, jų reikšmė yra itin pabrėžiama – tai yra silpnos valios požymis. Toks vyras pasiduoda svetimai įtakai. Tokia ranka dažnai būna aktorių ir šokėjų – tiek vyrų, tiek moterų.

 

Smailūs pirštų galai reiškia tą patį, ką ir nutekinti, tiktai padidėja malonumų ieškojimas. Dvasine prasme šie žmonės yra stabilūs, retai nukrypsta į depresijas. Kartais jie gali būti tikri egoistai, netgi kietaširdžiai. Tokius pirštų galus taip pat dažnai turi aktoriai, dailininkai ir kitų laisvųjų profesijų atstovai.

 

PIRŠTŲ POZA. Jeigu pirštai visokiomis aplinkybėmis turi tendenciją prisiglausti prie vienas kito, šis žmogus niekada „neišeina iš savęs“, valdosi ir susivaldo. Svarbiausias jo gyvenimo principas yra atsargumas. Geriausia jo savybė – mokėjimas susikaupti, sukoncentruoti mintis. Bloga savybė – polinkis į egoizmą.

 

Atstirę vienas nuo kito pirštai rodo priešingas aprašytoms savybes. Tokio žmogaus charakteris impulsyvus, mąstymas guvus, jis puikus vykdytojas, nes turi intuicijos dovaną, moka įsijausti, persiorientuoti į atitinkamą situaciją.

 

Labai atstire, nutolę vienas nuo kito pirštai būdingi žmonėms, kurie dažnai elgiasi neapgalvotai, neatsargiai, impulsyviai. Dažniausiai jie būna išlaidus.

 

Atstumas tarp pirštų

 

Laisvai padėję ranką ant stalo matome tam tikrus tarpelius tarp pirštų. Atstumas tarp pirštų informuoja apie moralines žmogaus nuostatas ir suteikia galimybių įlįsti į žmogaus vidaus pasaulio paslaptis. Galima sužinoti apie tokias charakterio savybes, kurių kasdienybėje lengvai nepastebėsi. Nevienodas atstumas tarp pirštų atsiranda dėl skirtingo sausgyslių įtempimo ir įsitempimo. Pats mažiausias atstumas yra tarp bevardžio ir didžiojo pirštų, didesnis – tarp didžiojo ir smiliaus. Reikia pridurti, kad beždžionės plaštakų raumenys neturi sausgyslių, todėl jų pirštai yra visai laisvi ir tai yra dar vienas skirtumas tarp gyvulio ir žmogaus plaštakos.

 

Ryškus atstumas tarp didžiojo ir bevardžio pirštų rodo, kad žmogus yra originalus ir linkęs prieštarauti, jis laisvai priima sprendimus. O jeigu šis atstumas yra labai mažas, galima įtarti, kad šio žmogaus valią riboja visuomenės nuostatos. Jis kabinasi į prietarus, nereikšmingiausias smulkmenas, keisčiausias teorijas. Be to, jis negali išleisti pinigų be sau naudingo išskaičiavimo.

 

Atstumas tarp bevardžio ir mažylio yra didelės minčių ir veiksmų laisvės bei nepriklausomybės ženklas. Žmogus turi vertingos iniciatyvos, siekia savarankiškumo. Jis labai trokšta intelektualių žinių ir patiria didžiulį džiaugsmą pačiame mokymosi procese.

 

TARPELIAI tarp pirštų, kai jie yra suglausti, puikiausiai prasišviečia dienos šviesoje prieš langą ir taip pat suteikia mums vertingų diagnostikos žinių.

 

Jeigu tarpeliai gerai matomi, žmogus yra išlaidus. Jis išlaidus ne tik finansiniuose reikaluose, bet ir jausmų bei proto srityse.

 

Jeigu tarpeliai yra tik tarp apatinių pirštų falangų, žmogus yra susitvardantis, protingas ir atsiriboja nuo visokių sąlygotumų ir dogmatizmo. Tačiau materialinis išlaidumas, jeigu iki šiol ir nepasireiškė, per akimirką gali pabusti dėl nevaldomos aistros, nes polinkis žmoguje buvo. Kartkartėmis ši savybė atsiranda netikėtai, po kokios nors ligos. Jeigu pirštai yra su mazgeliais, tai susidarantys tarpeliai šiuo atveju visiškai nereiškia išlaidumo.

 

Jeigu pirštai tvirtai suglausti ir vis tiek tarp smiliaus ir didžiojo piršto yra tarpelis, vadinasi, plačios prigimties žmogus, be to, yra dar linkęs į egoistinį išlaidumą – tik sau, tik savo ambicingiems poreikiams. Geriausiu atveju toks žmogus neužmiršta savo šeimos narių.

 

Tarpelis tarp didžiojo ir bevardžio išduoda prabangos pomėgį. Šiuo atveju išlaidumas „išlenda“ perkant prabangos daiktus, kolekcijas, meno kūrinius. Etiškai labiau išsivysčiusių žmonių šitoks prigimties platumas naudojamas su labdaringu atspalviu ir yra nukreiptas padėti kitiems.

 

Tarpelis tarp bevardžio ir mažylio yra išlaidumo, orientuoto tenkinti intelektualines reikmes, požymis. Kai kam jis tampa manija, pašėlusia aistra pirkti ir kaupti. Jis viską aukoja, kad tik gautų trokštamą daiktelį ar knygą savo kolekcijai, galerijai, albumui ar kabinetui.


Facebook komentarai
1 komentaras
2500

Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Mokausi
4 years 4 months ago

AR BUS DAR? ;)

wpDiscuz