Marija Ana Adelaida Lenormand

Tie, kurie domisi ezoterika, turbūt girdėjo apie madmuazelę Lenormand. Dauguma iš jų žino, kad ji būrė Napoleonui Bonapartui ir jo žmonai Žozefinai. Tačiau pasakyti, kaip ji būrė, kokias kortas naudojo, gali nedaugelis.

 

Reikia pažymėti, kad Marijos Lenormand asmenybė, gyvenimas, o taip pat būrimo sistema apipinta legendomis ir dabar sunku pasakyti, kas tikra, o kas sugalvota vėliau. Nepaisant to, vieningai pripažįstama, kad ji – viena žymiausių XIX amžiaus pranašautojų, o jos sukurta sistema gyvybinga ir šiandien.

 

Pabandykime trumpai apžvelgti įžymiosios pranašautojos gyvenimą bei jos pranašavimo sistemą.

 

Marija Ana Adelaida Lenormand {Marie-Anne Adelaide LeNormand, arba Lenormand) gimė 1772 metų gegužės 27 dieną Alansone (Alencon), nedideliame miestelyje netoli Paryžiaus pasiturinčio pirklio šeimoje. Ji gimė ne visiškai sveika. Kalbama, kad jos viena koja buvo trumpesnė. Be to, ją nuolat kankindavo galvos skausmai, kurie pranašaudavo oro permainas arba nelaimes. Marija dar vaikystėje suprato, kad ji skiriasi nuo kitų vaikų. Ji buvo jautri mergaitė, jos fantazijos dažnai persipindavo su realybe, bet tai nesutrukdė jai sėkmingai baigti pradžios mokyklą. Lenormand tėvas mirė anksti ir šeima pradėjo skursti. Motina buvo priversta Mariją atiduoti į benediktinų mergaičių vienuolyną – internatą, kur ji gyveno ir tęsė mokslus. Skirtingai nei jos bendraamžės, Marija didžiąją laiko dalį praleisdavo vienuolyno bibliotekoje tarp senovinių knygų. Čia ji išmoko lotynų kalbą, susipažino su skaičių simbolika. Manoma, kad jau internate pasireiškė Lenormand pranašautojos talentas. Tvirtinama, kad ji išpranašavo, jog internato viršininkei neilgai teks dirbti internate. Maža mergaite niekas nepatikėjo, bet po kelių savaičių viršininkė netikėtai buvo perkelta į kitą darbą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Baigusi mokslus Marija Lenormand persikėlė gyventi į Paryžių, kur dirbo pardavėja. Paryžiuje ji rimtai susidomėjo būrimu ir kortomis, Manoma, kad jos mokytojas buvo žymus to meto pranašautojas ir okultistas Eteila (Eteila (Etteilla) – tikrasis vardas Alliette, žymus prancūzų okultistas ir kabalistas. Jis nagrinėjo Taro sistemą remdamasis kabalos principais ir sukūrė „Egipto Taro“. Eteilos mokymas rėmėsi prielaida, kad Didžiuosius Taro Arkanus sudarė senovės Egipto magai ir žyniai, taip užkoduodami savo žinias. Tokiu būdu jų žinios buvo išsaugotos ir perduotos vėlesnėms kartoms.) . 1790 metais Marija Lenormand kartu su drauge atidarė pirmąjį būrimo saloną. Čia ji, naudodama kortas, astrologiją, numero-logiją ir kitus metodus, pranašavo to meto Paryžiaus ponams ir ponioms. Netrukus madmuazelės Lenormand salonas tapo labai populiarus tarp Paryžiaus aukštuomenės. 1793 metais salone apsilankė žymūs jakobinų lyderiai, Prancūzijos revoliucionieriai Žanas Polis Maratas (Jan-Pol Marai) Lui Sen-Žiusas {Louis Antoine Saint Justas) bei Maksimilijonas Robespjeras {Maximilien Robespierre). Visiems trims Lenormand išpranašavo greitą prievartinę mirtį. Ja nepatikėjo, tačiau netrukus taip ir atsitiko. Žanas Polis Maratas po kelių mėnesių buvo mirtinai sužeistas. Lui Sen-Žiusas ir Robespjeras buvo suimti, o vėliau jiems įvykdytas mirties nuosprendis. Pati Lenormand, taip pat buvo suimta už simpatijas jakobinams, bet savo pažinčių dėka buvo greitai paleista į laisvę.

 

Didžiausios šlovės Marija Lenormand susilaukė draugaudama su Žo-zefina Bogarne (Josephina Bogarne), kuri buvo jauno generolo Napoleono Bonaparto žmona. Žozefinai ji išpranašavo karūną, tai yra, kad ji bus Prancūzijos imperatoriaus žmona, o jos vyras taps imperatoriumi. Nei jaunasis generolas, nei jo žmona apie tai tuo metu net nesvajojo ir Lenormand pranašyste nepatikėjo. Tačiau nepraėjo ir dešimties metų, kai pranašystė išsipildė. Napoleonas neužmiršo pranašautojos ir Įteikė jai milijoną frankų. Ji taip pat tapo asmenine imperatorienės Žozefinos pranašautoja ir įtakinga asmenybe politiniame Prancūzijos gyvenime. Laikas ėjo, Žozefinos ir Napoleono santykiai pašlijo. Bonapartas nusprendė, kad ne paskutinį vaidmenį šiuose santykiuose vaidina Marijos Lenormand „patarimai“ žmonai ir ji 1808 metais buvo išsiųsta iš Paryžiaus. Laikas praleistas kaime teigiamai atsiliepė Mafijos Lenormand gyvenimui. Čia ji parašė knygą, kurioje išpranašavo Napoleono žlugimą ir Burbonų dinastijos sugrįžimą į valdžią. Knyga buvo išleista tik po Napoleono žlugimo.

 

Grįžusi į Paryžių Lenormand neprarado savo įtakos. Su ja tarėsi dauguma politikų ir pasaulio galingųjų, ji buvo pristatyta Rusijos carui Aleksandrui I. Tokia jos įtaka ne visiems patiko ir 1821 metais ji buvo nuteista metus kalėti už eretines mintis, bet apeliacinis teismas panaikino nuosprendį. Nuo to laiko Lenormand nutolo nuo politikos, iki pat savo mirties liko labai populiari visoje Prancūzijoje. Štai kaip aprašomos jos paskutinės dienos.

 

„Buvo šiltas 1843 metų gegužės vakaras. Ligonė vos girdėjo pro uždarytus langus besiskverbiantį vakarėjančio miesto šurmulį. Marija Ana iš po pagalvės išsitraukė kortas ir atsargiai išdėliojo jas ant paklodės, ilgai žiūrėjo į tik jai vienai žinomus kortų paveikslėlius, po to atsiduso, sumaišė kortas ir pakišo jas po pagalve. Kai kambarinė, nešina padėklu su arbatos puodeliu, Įėjo į kambarį, ligonė miegojo. Staiga ji atmerkė akis ir tyliai tarė – Žaneta, noriu pasakyti tau, kad aš greitai paliksiu šį pasaulį, man liko gyventi pusantro mėnesio ar dar mažiau. Noriu paprašyti tavęs, kad neverktum prie mano kapo. Ir taip pakaks ašarų. Pasakyk žmonėms, kad neieškotų pranašavimo paslapčių mano knygoje, jų ten nėra. Viskas’ per daug paprasta, brangioji Žaneta, paprasčiausiai reikia pasikliauti intuicija, vaizduote ir šventai tikėti tuo, ką darai. Niekada nereikia sakyti žmogui visko, ką tu pamatei jo Likime. Duok jam siūlą, nurodyk kryptį ir tegul savo gyvenimą jis kuria pats, tegul pasako viską, kas jį jaudina, tegul apnuogina savo sielą… Ir atmink, nesakyk visko, juk vis viena niekas negali pakeisti Aukščiausiojo Kūrėjo valios. Negali pakeisti net tokie žmonės kaip aš, Marija Ana Adelaida Lenormand.

 

Ligonė silpnai šyptelėjo. Kambaryje įsivyravo mirtina tyla, girdėjosi tik prislopintas Žanetos kvėpavimas. Tokiomis minutėmis sakoma: Štai – praskrido Angelas“. Paprastai jis atneša geras žinias, tačiau Šį kartą jis buvo mirties pranašas.

 

Lygiai po mėnesio 1843 metų birželio 23 naktį į visame pasaulyje žinomos „Prancūzijos sebilijos“ namus įslinko nepažystamasis su kauke ir pasmaugė pranašautoją. Nei brangenybės, nei pinigai iš namų nedingo. Žmogžudys taip ir nebuvo rastas.

 

Mariją Aną Adelaidą Lenormand, kurią visi gerbė ir pagarbiai vadino „Madam“, į paskutinę kelionę lydėjo visas Paryžius, jos kapas skendėjo gėlėse. Po jos mirties mokiniai bei sekėjai atkūrė ir išvystė jos „intuityvinę“ pranašavimo sistemą, tačiau nė vienas iš jos sekėjų nesugebėjo aplenkti savo mokytojos. Ne kiekvienam duota pažvelgti į ateitį neiškraipant net jos šešėlio. Madmuazelė Lenormand nusinešė savo paslaptį į kapus. Jokių užrašų apie savo pranašavimo sistemą nepaliko, nors rašė ji tikrai nemažai. Tenka apgailestauti, bet jos raštai buvo memuarai ir atsiminimai apie didžiuosius amžininkus, o ne knygos apie pranašavimą.

 

Kokiomis kortomis pranašavo Lenormand, taip pat tiksliai nežinoma. Manoma, kad tai buvo pačios paprasčiausios kortos, tik jų interpretacija skyrėsi nuo vadinamų, čigoniškųjų kortų interpretacijos. Pranašaudama ji rėmėsi Eteilos sukurtomis taisyklėmis (pavyzdžiui, šioje sistemoje buvo ypatinga korta „blanką“, arba signifikatorius, reiškiantis klausiantįjį). Reikia pabrėžti, kad Marijos Lenormand pranašavimo metodai ir technika buvo tik iš dalies atkurta jos mokinių ir pasekėjų.

 

Madmuazelė Lenormand tapo legenda. Šiais laikais Lenormand lengva ranka priskiriama kelių kortų kaladžių autorystė. Tai tapo prancūziškų kortų mantikos fenomenu, todėl dažnai šie pranašavimo būdai dar vadinami „pranašavimu prancūziškomis kortomis“. Dažniausiai prancūziškų pranašavimo kortų pagrindą sudaro 32 (Marselio orakulo kaladė), 36 (tradicinė Lenormand kaladė) arba 52 kortos, prie kurių pridedamos 2 signifikatoriaus kortos. Pastaroji vadinama didžiąja Lenormand arba astromitologine kalade (Astro Mythological Deck).

 

Didžioji Lenormand kortų kaladė turi 54 kortas. Tai 52 pilna kortų kaladė (t. y, su dvejetukais) ir 2 signifikatoriais, reiškiančiais klausiančiąją arba klausiantįjį. Šių kortų interpretavimas visiškai kitoks nei tradicinės 36 kortų Lenormand kaladės. Kortos siužetas padalytas i 7 dalis, kiekvienoje iš jų yra žaidiminė korta, žvaigždynas, lotyniškos abėcėlės raidė (kai kada su viena iš geomantinių figūrų), mitologinė scena, dvi žanrinės scenos (apatiniuose kampuose), apačioje per vidurį – puokštė. Kaip pranašauti su šia kortų kalade, išsamiai aprašyta Koletės Silvester-Eberli [Colette Silvestre-Haiberli) knygoje „Didžioji Lenormand kortų kaladė“ (Le grandjeu deMlle Lenormand). Reikėtų pažymėti, kad šioje knygoje panaudoti archyviniai duomenys, kurie išliko po Lenormand mirties.

 

Atkuriant Lenormand pranašavimo sistemą ir pritaikant ją šiuolaikinei pasaulėžiūrai turbūt didžiausią vaidmenį suvaidino flamandų pranašautoja Erna Drusbeke (Erna Droesbeke vari Engė). Ji atkurtą sistemą išsamiai aprašė savo knygoje „Pranašaujame kartu su Lenormand“ (Kaartenleggen met Mile. Lenormand), kuri 1987 metais buvo išleista Antverpene. Erna Drusbeke buvo dailininkė ir kortas piešdavo nuo vaikystės (manoma, kad ji nupiešė taro kortų kaladę „Izidės Taro“). Erna taip pat domėjosi simbolika, nuumerologija, taro bei kitais okultiniais mokslais. Susipažinusi su Marijos Lenormand palikimu, bei pati turėdama neblogų okultinių sugebėjimų remdamasi amžininkų ir pasekėjų pastabomis, senovinėmis kortomis, jų aprašymais, pabandė atkurti ir sumoderninti Lenormand sistemą, sprendžiant iš jos knygos ir kortų populiarumo, jai tas pavyko.

 

Šią kortų kaladę sudaro 36 kortos. Signifikatoriai (arba blanką) neišskirti kaip atskiros kortos, jiems priskirti čirvų ir vynų tūzai. Šių kortų simbolika paveikslėlio siužetas gerokai paprastesnis nei didžiosios Lenormand kaladės. Tam kad būtų lengviau intuityviai suvokti simbolius ir interpretuoti kortas, ji ant kiekvienos iš jų nupiešė piešinėlius, kuriuos interpretuoti yra paprasta. Dauguma žmonių intuityviai supranta, kad Saulė – tai šiluma, šviesa, džiaugsmas; Šuo – draugas; Žiedas – sąjunga, santuoka; Kryžius – kančia ir t.t. Be to, be savo įprastos numeracijos (kryžių septynakė, būgnų devynakė ir pan.) kiekviena korta turi savo numerį nuo 1 iki 36. Tai svarbu vertinant jas numerologine prasme. Kai kurios kortų kaladės turi trumpą komentarą, užrašytą tiesiai ant jų.

 

Reikėtų pažymėti, kad šiuolaikinių kortų siužetai gali šiek tiek skirtis nuo klasikinių (vietoje burlaivio vaizduojamas garlaivis, vietoje pelėdų kiti paukščiai ir pan.), tačiau jų esmė ir interpretavimas išlieka tas pats.

 

Parengta pagal: V. Stačiokas. Pranašaujame M. Lenormand kortomis ir ezoterika.lt


wpDiscuz