Apie vaiduoklius ir jų prigimtį – Anomalija.lt

Apie vaiduoklius ir jų prigimtį

Vaiduoklių fenomenui yra jau daug tūkstančių metų. Šie bekūniai fantomai visais laikais susilaukdavo vienokio ar kitokio žmonijos dėmesio.

 

Vienais laikais jais buvo besąlygiškai tikima, kitais jų buvo bijoma, trečiais bandoma tirti.

 

Vaiduokliai yra ko gero seniausias pasaulyje fiksuojamas paranormalus reiškinys. Senosios civilizacijos bijojo vaiduoklių, nes jų pasirodymas paprastai reiškė mirtį ir badą. Šiais laikais vaiduoklių fenomenu domisi ne tik liaudis, bet ir mokslininkai.

 

Vaiduokliams buvo visada priskiriamas ryšys su praeitimi, nors dažnai prakalbama ir apie ryšį su ateitimi, kada fantomai perspėja dėl ateities įvykių. Tuo atveju vaiduoklis pasirodo tam, kad pranašautų ir atvertų žmogui akis. Žinoma, tokios pranašystės yra retos, nors istorijos bėgyje jų pasitaikė nemažai.

 

Yra teorija teigianti jog vaiduokliai yra ne kas kita kaip žmogaus baimių materializavimasis, nematerialaus fantomo pavidalu. Tačiau kaip tada paaiškinti tai jog kartais vaiduokliai papasakoja apie ateities įvykius. Gal čia kalta žmogaus intuicija? Nes manoma jog vaiduoklius dažniau mato žmonės turintys stiprią intuiciją.

 

Vaiduokliais tikima ir statistika čia paprasta. Štai pavyzdžiui Rusijoje, apklausos duomenimis, 38 proc. respondentų tiki jog žmogus gali grįžti kaip vaiduoklis; 25 proc. tiki jog su jais galima kontaktuoti. Žinoma, su vaiduokliais bandoma kontaktuoti, nors tai nieko gero nežada. Žinoma viena – kai tik žmogus pabando užmegzti kontaktą su vaiduokliais, pavyzdžiui spiritizmo seanso būdu, toks bandymas paprastai baigiasi vienokio ar kitokio pobūdžio nelaimėmis, ligomis, keistais įvykiais ir pan.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Juo labiau jog klasikinis okultizmas teigia, kad spiritizmo seanso metu bendraujama ne su mirusiųjų dvasiomis, o su „Lervomis“, pusiau mąstančiomis, astralinio pasaulio esybėmis, sukurtomis žmogaus baimių ir aistrų. Lervos paprastai minta žmogaus gyvybinėmis jėgomis ir emocijomis, tam kad galėtų evoliucionuoti ir pakilti į aukštesnįjį astralo lygmenį. Bet kuriuo atveju, okultizmo adeptai įspėja, jog praktikuoti spiritizmą yra kvaila ir neatsakinga, nes jo praktikavimas visada baigiasi blogai, tam kuris bando tokiu būdu užmegzti ryšį su anapusybe.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Yra manoma jog vaiduoklių pasirodymo tikslas tai bandymas parodyti žmogui kokia plona riba tarp gyvenimo ir mirties. Žmonėms belieka tik stebėti ir stebėtis. Karališkų dinastijų chronikos pilnos pasakojimų apie vaiduoklius. Tokios istorijos perduoamos iš lūpų į lūpas, fiksuojamos istoriniuose šaltiniuose, vaizduojamos senuose gobelenuose ir paveiksluose. Šiais laikais niekas nesikeičia. Kaip buvo pasakojamos istorijos taip ir yra. Vienintelis skirtumas jog vaiduokliai nebevaizduojami paveiksluose, juos pakeitė foto aparatai ir video kameros. Šiais laikais mažai kas tiki vaiduokliais, tačiau dauguma jų vistiek bijo.

 

Kievieno vaiduoklio istoriją visų pirma lydi kokia nors legenda. Tai paprastai būna liūdnos ir bauginančios istorijos. Nors liudininkai retai kada sugeba pilnutinai suvokti ką matė. Paprastai vaiduokliai būna prisirišę prie vienos vietos ir gali joje vaidentis šimtus metų.

 

Kaip ten bebūtų, vaiduoklių pasirodymus, paprastai lydi panika sukaustanti regėtoją. Retai kam pavyksta išlaikyti tokiomis akimirkomis blaivų protą. Pagal pasakojimus, po panikos gana dažnai seka mirtis, nes žmogui išsiskiria didelės dozės adrenalino. Yra žinomas ne vienas atvejis kai po susitikimo su vaiduokliu, žmogui pakrinka nervai, ar nuo išgąsčio ištinka infarktas. Bet kuriuo atveju, susitikimas su vaiduokliu yra bauginantis ir vienaip ar kitaip žmogaus gyvenimą paveikiantis įvykis.

 

Kas gi yra vaiduoklis? Vaiduoklis tai bekūnis, žmogaus, gyvūno ar daikto atvaizdas, paprastai bylojantis apie skaudžią praeitį ir neinantis į kontaktą su žmogumi. Vaiduoklį dažnai painioja su reiškiniu vadinamu poltergeistu. Liaudyje šie fenomenai dažnai laikomi sininimais. Tačiau poltergeistas yra visiškai kitokio pobūdžio reiškinys. Manoma jog poltergeistas yra negatyvios energijos sankaupa gebanti aplinką paveikti fiziškai. Poltergeisto metu nepasirodo joks pavidalas. Poltergeistas paprastai pasireiškia niekuo nepagrįstais užsidegimais, daiktų judėjimu ar levitavimu, bildesiais. Matomai todėl liaudyje poltergeistas vadinamas bildukais.

 

Kai kurie parapsichologai mano jog vaiduoklis yra ne kas kita, kaip savaime, žmogui net nežinant, į kurią nors vietą teleportavęsis žmogaus astralinis kūnas ar jo fantominis antrininkas. Todėl kiti mato bekūnį pavidalą panašų į tą žmogų, kuris geba eiti kiaurai sienas. Šie svarstymai paremti idėja, jog vaiduoklis yra nebūtinai miręs žmogus. Tokie antrininkai atseit matomi prieš pasirodžiusio žmogaus mirtį. Sakoma jog Puškinas gebėjo būti tuo pačiu keliose vietose, perkeldamas savo antrininką ten kur jam reikia. Bet gal tai tik legenda.

 

Vaiduoklius galima suskirstyti į keturias rūšis:

 

1. Fantomai be aiškios formos. Tai gali būti beformiai pavidalai, kuriuos mato regėtojas. Jis paprastai būna pailgas į aukštį ir primena dūmų stulpą.
2. Pusiau permatomos sferos. Tai dažnai nuotraukose fiksuojami rutuliai, kurie būna pusiau perregimi. Daug kas mano jog tai tiesiog fotografijos defektai arba į objektyvo lauką papuolę maži objektai, pavyzdiui dulkės.
3. Debesys. Tai beformiai pavidalai, neturintys aiškių ribų. Paprastai primena dūmų efektą.
4. Judančios figūros. Tai gali būti žmogaus ar gyvūno pavidalo, perregimas ar neperregimas pavidalas. Paprastai tokie pavidalai juda, nors pirmi trys dažnai išlieka stacionarūs.

 

Vaiduokliai paprastai pasirodo tose vietose kur buvo sudrumsta mirusiųjų ramybė, pavyzdžiui namuose pastatytuose ant buvusių kapinių. Dažnai vaiduokliai pasirodo ir tose vietose kur įvyko tragiška mirtis: savžudybė arba masinių sušaudymų vietose. Kaip pavyzdys galėtų būti Kauno Vilijmpolės mikrorajonas. Viljampolėje Antrojo Pasaulinio karo laikais būta žydų geto, tad dažnai tenka išgirsti jog tose vietose vienuose ar kituose nemuose vaidenasi.

 

Nuo seno natūraliais vaiduoklių detektoriais buvo lakomi gyvūnai: žiurkės, gyvatės ir katės. Katė turėtų būti naminė ir svetima. Manyta, jog katės ir vaiduokliai turi daug bendro. Tikėta, o ir dabar kartais tikima, jog katės gyvena iškart dviejuose pasauliuose: šiąpusiniame ir anpusiniame; todėl geba matyti vaiduoklius. Kadangi prieš pasirodant vaiduokliams, atšala atmosfera aplink regėtoją, tai čia gali padėti gyvatės kurios gali paprasčiausiai užmigti, nes ropliai visada užmiega nukritus oro temperatūrai. Žiurkės ir katės pradeda nerimauti, kai pasirodo vaiduoklis.

 

Ką gi apie vaiduoklius mano mokslininkai? Mokslininkai paprastai remiasi, tuo kokiomis galimybėmis operuoja mokslas. Remiasi moksliniais duomenimis ir kelia savas hipotezes.

 

Psichologai ir psichiatrai mano mano jog tai, kad vaiduokliai matomi naktimis yra ne todėl, kad naktis tai tamsybių siautėjimo metas, bet todėl kad tuo metu suaktyvėja pasąmonė, tad psichika žaidžia su žmogaus vaizduote, rodydama jam pačius keisčiausius vaizdinius vaizdinius išplaukiančius iš pasąmonės. Žinoma tokio regėtojo nederėtų kaltinti melais, nes tokio pobūdžio haliucinacijos yra labai tikroviškos, kartais veikiančios per visus penkis pojūčius. Manoma jog vaiduoklius paprastai mato tik nestabilios psichikos žmonės.

 

Antropologai žino, jog legendos negimsta šiaip sau. Jos visada turi vienoki ar kitokį realų pagrindą, bet nebūtinai antgamtinį. Tai gi visi pasakojimai apie vaiduoklius gali būti miesto legendos, per laiką apaugusios pačiais neįtinamiausiais dalykais.

 

Fizikai teigia jog vaiduokliai yra ne kas kita, kaip optinė apgaulė, garų judėjimas, šviesos efektai ir panašūs gamtiniai reiškiniai. Tai tiesiog melagingi pojūčiai, be realaus antgamtinio pagrindo.

 

Kaip gi apsisaugoti nuo vaiduoklių? Geriausias būdas ką galima padaryti išvydus vaiduoklį, tai nepanikuoti. Kitas svarbus dalykas padedantis apsisaugoti nuo vaiduoklių ir jų pasireiškimų yra malda. Geriausia išvydus vaiduoklį yra melstis už to žmogaus vėlę, kurią matote vaiduoklio pavidalu. Gana dažnai būna, kad namuose pasirodžius vaiduokliui, paprasta malda nepadeda jo atsikratyti. Tokiu atveju reikėtų pakviesti kunigą, kuris pašventinų namus. Kritiniu atveju jei nepadeda ir namų pašventinimas, dvasių šėlsmo atsikratyti gali padėti egzorcitas, kuris namams atliktų egzorcizmo apeigas.

 

Blogiausia ką galima padaryti, esant namuose vaiduokliui, yra kreipimasis į ekstrasensus. Ekstrasensas nesugeba išvaryti dvasios, nors ir geba ją atpažinti, bei nustatyti jos buvimą. Geriausia ką gali padaryti ekstrasensas, tai perkelti dvasią į kitą vietą, kas problemos neišsprendžia, ji tik permetama kiton vieton. Tenka pastebėti, jog po ekstraseno atliktų seansų dvasia gali pradėti dar aktyviau reikštis namuose, kas jau gresia daug skaudesnėmis pasekmėmis nei, kad buvo.

 

Tai gi, tikėti ar netikėti vaiduokliais tesprendžia pats skaitytojas.

 

Autorius: Gabrielius E. Klimenka (paragraf 78)

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Erika

Aš vaiduokliais pilnai tikiu , ir manau daukas jeis tiki …