Visagalė žvakių šviesa – neįtikėtinas žvakių poveikis žmogaus kūnui

Jei namuose turite židinį, galite bet kada mėgautis gyva ugnimi. Nuo senų laikų ji buvo apsaugos ir dvasingumo simbolis, rašo “Panevėžio Balsas”.

Tačiau net paprasta deganti žvakė sukuria romantišką nuotaiką ir gaivios energijos pojūtį. Renkantis žvakę reikia atkreipti dėmesį į jos spalvą ir medžiagą, iš kurios pagaminta.

Ritualiniais tikslais, patalpoms valyti ir energetikai gerinti naudokite tik natūralaus vaško rankų darbo žvakes.

Feng šui rekomenduoja degti žvakes šiaurrytinėje namo dalyje, kad būtų sustiprintas žemės jėgų poveikis. Tačiau valomąją žvakės galią galima naudoti visur, kur reikia išsklaidyti užsistovėjusią energiją – alkovuose, nišose, kambarių kampuose.

Rožinės žvakės skatina meilės jausmus, padeda užmegzti santykius su vaikais.

Jei pavargote nuo skubėjimo ir norite, kad namuose būtų ramybė, naudokite bet kokio atspalvio mėlynas žvakes.

Raudonos žvakės didina jausmingumą, aistrą ir fizinį aktyvumą. Jei juntate, kad santykiai su artimu žmogumi pablogėjo, uždekite raudoną žvakę vakarinėje miegamojo dalyje.

Geltonos žvakės pripildo namus optimizmo, sėkmės ir kūrybingumo nuojautos. Jas gerai deginti esant svečių, su kuriais mėgstate filosofuoti.

Žalios žvakės stimuliuoja darnos, taikumo, gijimo jėgas. Jos uždegamos, kai norima, kad namuose nieko netrūktų. Geriausia tai daryti pietrytinėje buto ar kambario dalyje.

Jei ketinate rengti vakarėlį, pasiruoškite oranžinių žvakių – jos suteiks džiaugsmo, draugiškumo ir entuziazmo.

Violetinės žvakės leidžia prasiskverbti į paslapčių, intuicijos ir savęs pažinimo psualį.

Baltos žvakės jungia visas spalvas. Jas galima deginti bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje. Būtent jos suteikia didžiausią tyrumo ir gaivos pojūtį.

Kaip stalo papuošalas žvakės derinamos prie staltiesės, servetėlių ir kitų priedų. Jei patiekiami tik šalti užkandžiai, geriau rinktis aukštas žvakides ir ilgas žvakes, kad nuo jų liepsnos patiekalai nesušiltų. Apskritai į žemas žvakides priimta statyti ilgas žvakes, o į aukštas – trumpas. Labai gražiai atrodo specialiuoe induose plaukiojančios gėlės, apšviestos ten pat sudėtų žvakelių liepsnos.

Žvakės degs ilgiau, jei prieš tai bus truputį atšaldytos – keletą valandų palaikytos šaldytuve. Metaliniai valgomieji įrankiai ir indai turi būti kruopščiai nušveisti, kad atspindėtų liepsneles.

Erdvės valymo ritualai priskirtini veikiau ezoterikai nei mokslui. Tačiau šiuo atveju svarbu rezultatas, o ne reiškinio pagrindimas. Net didžiausi skeptikai pripažįsta po tokių ritualų pajutę kažką ypatingą.

Atsistokite prie laukujų durų. Atsipalaiduokite. Pajuskite savo kvėpavimą, savo rankas, kojas, oro temperatūrą. Susikoncentruokite tik ties savo pojūčiais. Kai pajusite, kad pamažu „plaukiate“, trumpai ir aiškiai suformuluokite instrukciją savo pasąmonei. Tarkime: „Tegul mano namai bus tarsi meilės, džiaugsmo ir įkvėpimo sklidina taurė.“ Kartoti frazės nereikia. Tada uždekite žvakę stiklinėje žvakidėje.

Žiūrėkite į liepsnos centrą ir įsivaizduokite, kad ta liepsna plečiasi, atsiduriate joje. Laikykite žvakę krūtinės viduryje, kad liepsnos ir troškimų jėga susijungtų. Pakelkite žvakę aukštyn, kviesdami šviesą užeiti į namus, vėl nuleiskite prie krūtinės, po to perkelkite kairėn ir dešinėn. Tokiu būdu nubrėžiate kryžiaus ženklą – apsaugos ir jėgos simbolį. Apeikite visus namus atlikdami tą ritualą visur, kur manysite esant reikalinga. Geriausia, kai viskas vyks spontaniškai, be įtampos ir jokių pašalinių minčių, o judesiai primins šokį su žvake.

Užpučiant žvakes ant gimtadienio torto galima rimčiau vertinti tą veiksmą – galbūt vizualus susikoncentravimas į vibruojančią liepsnelę padės mintims įgauti formą.

Parengė: Eglė Lipskienė, “Panevėžio balsas”