Vakcinavimas – XXI a. blogis?

Pasakoja daktarė Fransuaza Bertu.

 

Vis dažniau sąžiningi Vakarų gydytojai atkreipia dėmesį į prieštaravimus šiuolaikinėje medicinoje. Mėgina išsiaiškinti ir paaiškinti , pavyzdžiui, vakcinacijos klaidingumą. Vis labiau bręsta poreikis išsiaiškinti fundamentalius požiūrius į žmogaus sveikatą, remiantis paskutiniais medicinos pasiekimais.

 

2009 balandį mane pakvietė pasisakyti konferencijoje apie skiepus. Turėjau sakyti kalbą po žurnalistės Silvijos Simon ir biologo Mišelio Žoržė – dviejų geriausių Prancūzijos ekspertų šiuo klausimu. Iš jų ankstesnių pasisakymų man buvo aišku, kad pats geriausias variantas – laikytis nuo skiepų kuo toliau. Aš tiesiog nežinojau, ką dar galima padaryti, kad būtų garantuota gyvybė ir sveikata.

 

Kaip šiame klausime kompetetinga pediatrė, nutariau surengti konferenciją, pavadintą „Puiki neskiepytų vaikų sveikata“ kartu su savo draugais Silvija ir Mišeliu. Šis darbas vėliau peraugs į knygą, kurioje bus išanalizuoti įvairūs gyvybiškai svarbūs sprendimai, priimami šeimose, atsakančioms nuo vakcinacijų. Sprendimai palies tame tarpe gimdymus namuose, maitinimą krūtimi, paprastus gydymo metodus, gerą maistą, ramias gyvenimo sąlygas ir tikėjimą organizmo sugebėjimu pačiam išsigydyti.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Kaip pediatrė aš daug kalbėjausi su tėvais, kuriems norėjosi išsakyti savo baimes tiek dėl ligų, tiek dėl skiepų. Mes kartu surasdavome geriausius sprendimus jų vaikams. Kai kurie nusprendė nesiskiepyti apskritai. Kiti negalėjo atsikratyti ligų baimės, ypač stabligės. Šiais atvejais mes atidėdavome vakcinaciją kaip galima ilgesniam laikui.

 

Aš dirbau Šveicarijoje, kur įstatymiškai vakcinacija nėra privaloma, tėra tik didelis visuomeninis spaudimas tai daryti. Prancūzijoje, vos už kelių kilometrų nuo mano ofiso, tuo metu buvo keturi privalomi skiepai. Aš turiu pagrindo kalbėti apie puikią neskiepytų vaikų sveikatą, remdamasi asmenine gydymo praktika ir surinktais per daug metų pacientų atsiliepimais.

 

„Mano vaikas pradėjo kosėti iškart po vakcinacijos“

 

„Jam nuolat skauda ausys po skiepijimo“.

 

„Mano penkiolikmetė dukra niekad nesiskiepijo. Ji beveik niekad neserga. O jei sunegaluoja, tai ne ilgiau kaip porai dienų“.

 

„Kaimynų vaikas, kaip ir priklauso, pasiskiepijo. Jis nuolat serga ir vartoja antibiotikus“.

 

Tačiau to mažai, kad parašyčiau knygą. Kaip paaiškėjo, tokie stebėjimai atliekami visame pasaulyje. Sekite paskui mane, aplink planetą.

 

Europa

 

Anglijoje daktaras Maiklas Odenas parodė dviem savo tyrimais, kad vaikai, kurių neskiepijo nuo kokliušo, astma sirgo 5-6 kartus rečiau už vakcinuotus. Pirmame tyrime dalyvavo 450 vaikų iš Tarptautinės nekomercinės maitinimo krūtimi palaikymo organizacijos (La Leche League), antrame – 125 vaikų iš Šteinerio mokyklos.

 

Visoje Europoje grupė gydytojų, daugiausiai pediatrų, stebėjo 14 893 vaikus iš Šteinerio mokyklų Austrijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Šveicarijoje. Paaiškėjo, kad vaikai, gyvenantys antroposofinėje kultūroje, kur skiepų paprastai vengiama, turėjo žymiai geresnę sveikatą už vaikus iš kontrolinės grupės.

 

Vokietijoje vienas iš Europos tyrinėtojų, dirbęs Šteinerio mokyklose, rašė: „Rytinėje Berlyno dalyje iki Sienos griuvimo mes stebėjome mažiau alergijų negu vakaruose. Rytiečiai buvo skurdesni, artimesni gamtai ir mažiau skiepyti“. Pernelyg daug higienos – ne visada gerai.

 

Ispanijoje 1999 metais daktarai Chavjeras Uriartis ir Dž. Manuelis Marinas paskelbė tyrimą, kuriame dalyvavo 314 vaikų. Jų likimą straipsnio autoriai sekė nuo 1975 iki 2000 metų. Šie vaikai ypatingi tuo, kad dauguma jų gimė arba namuose, arba ligoninėje, bet natūraliu būdu, taip pat buvo ilgai maitinami krūtimi, neturėjo skiepų, nesikreipė į alopatinę mediciną ir buvo auklėjami holistinio požiūrio į sveikatą dvasia. Jie neturėjo rimtų ligų, labai retai patekdavo į ligonines (daugiausiai dėl traumų), tarp jų buvo tik 3,3% susirgusių astma, lyginant su 20% tarp įprastų gyventojų. Ir, suprantama, jie sutaupė daugybę pinigų.

 

JAV

 

Amerikoje dabar stebimas neįtikėtinas autizmo atvejų lygis – 1 iš 100. tuo tarpu neskiepyti gali pasigirti skaičiais, kurie sudaro šokiruojantį kontrastą su nacionaline statistika. Kadangi šis straipsnis adresuotas amerikiečiams, aš nesileisiu į smulkmenas. Dauguma jūsų susipažinę su žurnalisto Deno Olmstedo darbu, kuriame aprašytas neįtikėtinai menkas autizmo atvejų skaičius tarp neskiepytų amišių bendruomenės Pensilvanijoje ir Ohajuje atstovų.

 

Dar didesnį įspūdį kelia Čikagos klinika „Homefirst“, kurioje dirba grupė gydytojų, vadovaujamų Majerio Eizenšteino, medicinos ir teisės mokslų daktaro, sveikatos apsaugos magistro. Jų vaikams, kurių dauguma gimė namie ir nebuvo skiepyti, nepasitaikė nė vieno autizmo atvejo, o alergijos itin retos. 1985 metais aš išverčiau į prancūzų kalbą amerikiečio pediatro Roberto Mendelsono knygą „Kaip išauginti sveiką vaiką, nepaisant gydytojų“. Ir dabar regiu konkrečius rezultatus – puikiausia sveikata vaikų, kuriuos gydė Mendelsono mokiniai. Man patinka tokie sutapimai.

 

Australija

 

1942 metais Leslis Ovenas Beilis, Australijos natūralios sveikatos draugijos įkūrėjas, ėmė globoti 85 vaikus, kuriais negalėjo pasirūpinti jų motinos. Iš šių 85 vaikų nė vienas negavo jokių skiepų, nevartojo jokių vaistų, jiems nebuvo daryta jokių operacijų. Vienintelis susirgimas, kurį jie turėjo, tai vėjaraupiai pas 34 vaikus. Jiems buvo tučtuojau paskirtas lovos režimas, o vietoj vaistų gaudavo tik švarų vandenį ir šviežiai išspaustas vaisių sultis. Visi jie greitai pasveiko, be jokių komplikacijų. Šio atvejo tyrimo metu paaiškėjo, kad susirgę vaikai keitėsi pusryčiais mokykloje, savo sveiką maistą pakeisdami į visų vartojamą greitą maistą, dėl to netikėtas ligos protrūkis ir nenustebino.

 

Daugelis tų vaikų paveldėjo prastą sveikatą, kadangi jų motinos buvo nesveikos ir prastai maitinosi. Nežiūrint į tai ir į tą faktą, kad jų niekad nemaitino krūtimi ir jie neturėjo normalaus bendravimo su motina džiaugsmo, visi jie išaugo tvirtais, savarankiškais žmonėmis.

 

Naujoji Zelandija

 

Du tyrimai, atlikti Naujojoje Zelandijoje 1992 ir 1995 metais rodo, kad neskiepyti vaikai turi žymiai mažiau alergijų, mažiau otito (ausų uždegimo), tonzilito, peršalimo, epilepsijos ir dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sindromo atvejų.

 

Japonija

 

Įdomus laikotarpis Japonijoje buvo tarp 1975 ir 1980 metų, kai buvo priimtas sprendimas daryti pirmuosius skiepus, kai vaikas sulaukia dviejų metų, vietoje dviejų mėnesių. Taip daryta dėl to, kad buvo aptiktas ryšys tarp vakcinų ir netikėtos vaikų mirties sindromo. „Pediatrijoje“ buvo išspausdintas tyrimas, rodantis, kad nuo 1970 metų sausio iki 1975 įvyko 57 rimtos reakcijos į skiepus, įskaitant 37 mirtis. Nuo 1975 vasario iki 1981 rugpjūčio būta 8 rimtų reakcijų atvejai, iš jų 3 mirtys. Vaikų ir tėvų nelaimei, japoniškas vakcinacijos planas vėl buvo „normalizuotas“. Tyrimas aiškiai rokai stipresnė už dviejų mėnesių kūdikio. O kiek geriau jaustųsi tie vaikai, jei jų išvis nebūtų skiepiję?

 

Tokius pačius stebėjimus galime rasti „Alergijų ir klinikinės imunologijos žurnale“. Štai 11 531 septynmečio vaiko tyrimų rezultatas: iš skiepytų iki 2 mėnesių amžiaus buvo 13,8% astmatikų, iš skiepytų tarp 2 ir 4 mėnesių amžiaus – 10,3%, iš skiepytų vyresnių nei 4 mėnesių amžiaus – 5,9%. O kaip jaustųsi tie vaikai, jeigu jų išvis neskiepytų?

 

Kaip sąžininga ir dėmesinga pediatrė aš galiu padaryti tik vieną išvadą. Neskiepyti vaikai turi be abejonės daugiau šansų mėgautis puikia sveikata. Bet kokia vakcinacija tuos šansus tik mažina.

 

Daktarė Fransuaza Bertu (Šveicarija), newspark.net.ua ir versijos.com inf.


Facebook komentarai
7 komentarų "Vakcinavimas – XXI a. blogis?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
gyd.

Nei skiepai nei liga nera gerai musu organizmui, tad visu pirma reiktu „pasverti“, ar geriau isvengti baisios ligos (infekcijos) ar ja sirgti ir dar prie to visam gyvenimui (ne duok dieve) tureti koki paralyziu ar kita komplikacija. Kiekvienas medicininis preparatas kenkia organizmui, skaudant galvai abejoju ar kas ilgai galvoja (kalbu apie salutinius procesus) pries isgeriant vaista nuo skausmo. Manau daugelis jaunu zmoniu nera mates kaip atrodo tos „isnykusios“ (sukelejai deja neisnyksta) ligos. Kai tik atsiranda keletas mirtinos infekcijos atveju visiems labai pasidaro idomu, ar galima jos isvengti pasiskiepijus.

monika

Savo vaikus skiepyju,ir mane skiepyjo,niekad nesirgau, nebent sloga.Vaikai irgi sveikata nesiskundzia.Na skiepai manau panaikino natūralią atranką,kai išgyvena stipriausi.Iš esmės manau,kad sveikata priklauso ne nuo skiepų, o nuo to kaip žmogus gyvena,ką valgo,kiek jame ir jo aplinkoje pozityvo ar negatyvo.

xxx

Ar galima leisti kazkam nuspresti ka suleisti jusu vaikui kuris net neserga, su „lipduku“ „taip bus geriau“.Manau kad dar vienas budas islaikyti zmoniu populiacija.Tyrimu rezultatai zinomi tik vakcinos kurejams,o kuriama valstybiu uzsakymu ir finansavimu.Ir nesuzinosite del ko vaikas nevaisingas nes tai isaiskes tik po desimtmecio,-iu.Paguscios peciais gyditojai ir pasakis kad zinokite kartais buna taip…

vaida

Kazkaip is pediatru to neisgirsi, vos ne varu varo skiepytis,ir kai paprasiau parodyti, ka leidzia vaikui, nes buvo informacijos laikrasciuose, kad naudojamos pasenusios vakcinos, tai liepe neissigalvot ir nerode

vaida

Mano vyresnysis sunus pilnai skiepytas,vaikysteje sirgo nuolat tokiomis nerimtomis ligomis kaip raudona gerkle su temperaura, bet kazkaip paaugus sveikata sustiprejo.

Gytis

imunines sistemos naikintojai :))

vincas

vakcinos- kas tai svetimi baltymai ir beweik zuwusios bakterijos ir jos musu organizmui yra swetimos substancijos dar kiek organizmas kovoja bet greit su lasteliu genomais susilieja ir issigimsta. Neapgudrinsi gamtos begsi nuo vilko uzsoksi ant meskos

wpDiscuz