Techninė diagnostika

Straipsnis parengtas pagal S. Lazarevo „Karmos Diagnostika“.

 

Šiuo metu sukauptas didelis kiekis faktų, liudijančių, jog pranašystės apie būsimus įvykius, gyvų ir negyvų objektų elgesį buvo teisingos. Su gyvais objektais daugmaž paprasčiau. Jų elgesį galima analizuoti, apibendrinti ir sudarinėti pakankamai tikslias prognozes.

 

Negviems objektams toks metodas netinka, nes fiziniame pasaulyje, iš pirmo žvilgsnio, jie neturi elgesio, neturi nei struktūrinių pakitimų realizacijos programų, nei vystymosi laike ir erdvėje. Dabarties laiko atkarpoje jų būklė yra kitų objektų poveikio į juos rezultatas. Tačiau mano tyrinėjimai rodo, kad yra nevisiškai taip: programos, nulemiančios negyvų objektų likimą, irgi egzistuoja. Jas suformuoja objekto individualaus biolauko sąveika su kitų objektų laukais.

 

Genetinių programų atsiradimas ir nervų sistemos kaip gyvų objektų stabilių programų dermės išvystymas leido daug greičiau realizuoti biolaukų programas fiziniame lygmenyje.

 

Gyvų objektų elgesys skiriasi nuo negyvų objektų elgesio tik laiko parametrais, tačiau didelėse laiko atkarpose šis skirtumas išnyksta.

 

Jeigu išanalizuosime gyvų objektų, esančių Žemėje, evoliuciją, galėsime pamatyti, kad programų realizacija ir objektų diferenciacija laike vyksta vis greičiau ir greičiau, nes realizacijos greitis susijęs su individualizacija, su išsiskyrimu iš kitų tarpo, stiprėjant biolauko vienybei. Pagrindinės programos, sąlygojančios fizinę gyvų ir negyvų objektų būklę, yra informacinių-energetinių struktūrų pavidalo, o jų analizė leidžia daryti pakankamai tikslias ateities prognozes.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Gyvi ir negvi objektai turi du kūnus: fizinį ir laikinį. Laikinis kūnas realizuojamas fiziniame ir yra informacinių-energetinių biolaukų formuojamas, todėl galima kalbėti apie negyvų objektų informacinių egzistavimo programų buvimą ir apie gyvų objektų biolaukų ir genetinių programų tarpusavio sąveiką.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Veikiant informacines-energetines struktūras, galima pakeisti bet kokio objekto fizinę būklę ir elgesį, o taip pat ištirti jo ateitį.

 

Telekinezę, gyvų ir negyvų objektų diagnostiką ir koregavimą per nuotolį sąlygoja anksčiau pateiktas mechanizmas. Taigi, informacinė programa realizuojama fiziniame lygmenyje, tačiau turi egzistuoti ir grįžtamasis mechanizmas – tai būtina Visatos egzistavimo sąlyga. Vadinasi, bet kokį objektą galima transformuoti į informacinių-energetinių biolaukų lygmenį, perkelti į bet kurį Visatos tašką (kadangi informaciniuose laukuose nėra erdvės) ir vėl realizuoti fiziniame lygmenyje – šiuo principu iš esmės remiasi teleporiacija, poveikis į tolimus objektus, iš dalies į debesuotumą.

 

Kadangi klimatines, geochemines ir tektonines Žemės ypatybes sąlygoja informaciniai-energetiniai procesai, žmogus turi galimybę tiesiogiai valios jėga paveikti jį supančio pasaulio įvykius ir objektus.

 

Besiartinantis kataklizmų laikotarpis rodo ne tik ekologinius pakitimus, bet ir Žemės informacinių-energetinių struktūrų deformaciją. Šiuo metu žmogus, bandantis valdyti orų permainas, paveikti negyvus objektus, įneša savo neigiamą poveikį į biogenosferos biolaukų sistemos savireguliaciją, deformuoja Žemės informacines-energetines struktūras.

 

Testavimas rodo, kad netgi nepasitenkinimas oru negatyviai veikia erdvės biolaukų struktūras, vadinasi, ir žmogų.

 

Visų gyvų ir negyvų objektų tyrimai turi remtis aukštu diagnostikos tikslumu ir daugkartine galimų poveikio pasekmių analize.

 

Tradiciniai techninės diagnostikos metodai dažniausiai nukreipti surasti jau egzistuojančius defektus, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra užslėpti nuo stebėtojo ar aparatūros galimybių. Biolauko struktūros tyrimais galima numatyti būsimas fizines objektų deformacijas, nes fizinio lygmens įvykių seka yra biolauko programoje. Įvairių biolauko programų lygių analizė suteikia prognozavimui didelio tikslumo.

 

Tačiau diagnostika visuomet yra įsiveržimas ir sąveikavimas su objekto biolaukais, todėl, jeigu operatorius savo biolauke turi naikinimo ar susinaikinimo programas, jos gali persikelti į negy\>o objekto biolauką ir sudaryti sąlygas jo sunaikinimui. Biolauko savireguliacijos mechanizmas įjungia atoveiksmį – operatoriaus sunaikinimo programą. Todėl daiyti poveikį negyviems objektams per informacines-energetines struktūras gali būti pavojinga visai žmonijai, nes subtiliame lygmenyje visi žmonės – vieninga visuma.

 

Atliekant techninę diagnostiką, operatoriaus etika, jo pasąmonės karmos struktūrų švara reikalingos nė kiek ne mažesnio lygio, kaip ir žmogų gydant. Aukštas pasąmonės agresijos lygis žmonijos informacinėse struktūrose artimiausiu metu gali sukelti daugelį globalinių katastrofų, kurių bus neįmanoma išvengti keliant aptarnaujančio personalo techninį lygį. Dvasios ekologijos klausimą reikia spręsti pirmiausia, nes būtent nuo jo priklauso aplinkos būklė.

 

Pirmąsyk ekstrasensorinis testavimas išbandytas negyvų objektų diagnostikai 1991 metais Jaltoje. Aš nusprendžiau išanalizuoti testavimo efektyvumą man naujoje srityje.

 

Gavau pasiūlymą pagal Krymo pusiasalio žemėlapį rasti vietas, tinkamas vynuogių auginimui. Aš ištyriau virgule. Šios vietos driekiasi išilgai palei pakrantę: tą patvirtino ir mūsų grupėje esantis agronomas. O tinkamiausios vietos obelynams pagal mano duomenis buvo pusiasalio centre, toli nuo pakrantės; tai irgi pasitvirtino.

 

Po to aš pradėjau ieškoti tinkamiausių vietų žmonėms gyventi, kur būtų išlikęs švarus vanduo ir oras, pažiūrėjau, kur geriau statyti sanatorijas, kur kokias ligas geriau gydyti. Rezultatus gavau labai įdomius. Visi priešrevoliuciniai statiniai, ypač nuosavi namai, buvo pastatyti tik vielose, palankiausiose žmogaus sveikatai ir likimui. Užtat dauguma naujų statinių buvo pastatyti nepalankiose vietose. Tikriausiai ankstesnieji miestų statytojai intuityviai jausdavo, kur galima statyti.

 

Netinkamos vietos kone visur buvo skirtos kapinėms, parkams ar kultūros zonoms. Gyvenamųjų namų vietos beveik visos turėjo padidintą biolauko komfortą.

 

Aš nusprendžiau pagal žemėlapį surasti vietą, kur daugiausia ligų, Jarp jų ir onkologinių, ir tokia vieta taip pat buvo rasta.

 

Šie tyrinėjimai sukelia mintis, kad Žemės paviršius nevienareikšmis žmonių įsikūrimui: yra tinkamos ir netinkamos zonos, beje, jos nesusijusios su jokiais geocheminiais, geotektoniniais dariniais. Šis mechanizmas man kol kas neaiškus, tačiau jis egzistuoja ir daro žmonių gyvenimui įtaką.

 

Kryme tinkamos zonos išsidėsčiusios it atskiros dėmės, o Peterburge situacija visiškai kitokia.

 

1991 metais į mane kreipėsi Politechnikos instituto profesorius: susidomėjęs mano metodu, pasiūlė jį panaudoti techninei diagnostikai.

 

Jis tyrinėjo srities ekologinę padėtį ir buvo užsibrėžęs atlikti keletą eksperimentų, norėdamas įsitikinti, kokios yra galimybės ekstrasensoriškai ištirti vandens baseinų būklę.

 

Tokie tyrimai jau buvo atliekami, pavyzdžiui, jais galima nustatyti, kur yra naudingų iškasenų klodai ne tik skrendant virš tam tikro ploto, kaip tai darydavo Uris Heleris, bet ir pagal nuotrauką ar žemėlapį.

 

Mes pasiėmėme smulkius srities žemėlapius ir pradėjome dirbti. Ištyrėme Nevos užterštumą fosforu. Man atrodė, kad didžiausias jo susikaupimas turėtų būti deltoje, tačiau pasirodė – Nevos aukštupyje. Tokias pat išvadas padarėme dėl azoto. Paaiškėjo, kad per žemės ūkio aplaidumą fosforas ir azotas suplaunami iš laukų j Nevos aukštupį. Nevos vagoje radome vietą, kur užterštumas fosforu ir azotu nukritęs iki nulio, tolėliau vėl pakilęs ir palengvėle mažėjantis, kitaip tariant, ten buvo visiškai švaraus vandens ruožas skersai vandens tėkme. Tokie švaraus vandens plotai specialistams žinomi, tačiau iki šiol nesuprantama jų atsiradimo priežastis.

 

Užsienio mokslininkai taip pat ne vieną kartą yra pastebėję “švaraus vandens efektą” ten, kur pagal visus apskaičiavimus jie tikėjosi didžiulio užterštumo.

 

Po to aš pradėjau tyrinėti krantus. Ten, kur Nevos vanduo tapdavo švarus, buvo labiausiai tinkamo žmonių įsikūrimui žiedo dalis. Miesto energetinėje struktūroje yra visiškai specifinis darinys, vandenvietėse palaikąs švarų vandenį ir teigiamai veikiąs ten gyvenančius žmones, o yra ir zonos, mažiausiai tinkamos apsigyventi žmonėms. Tai irgi žiedinės struktūros. Peterburge, skirtingai nei kituose regionuose, yra nustatytas galingų tarp savęs susijusių žiedinių energetinių struktūrų buvimas.

 

Šiuo metu tokie tyrimai gali būti naudingi ne tik statant gyvenamuosius rajonus, bet ir planuojant, kur turėtų būti statomi pavojingesni žmonėms techniniai objektai.

 

Kitas etapas buvo paskirtas Ladogos ežerui ištirti.

 

Ladogoje azoto užteršimo dėmės forma priminė ilgą smailą liežuvį, o fosforo – tekšteltas rašalo dėmes ežero centre.

 

– “Liežuvį” jūs nupiešėte, – sako profesorius, – visiškai tiksliai, ir išmeta jį Volchovo upė, ant kurios krantų išsidėstęs baltyminių koncentratų kombinatas ir daug tarybinių ūkių – taip, Volchovas išmeta labai daug azoto. O fosforas irgi turėtų kauptis “liežuviu”.

 

Aš tikrinu, dėmė vėl matosi ežero centre.

 

Mes paruošėme programą, pagal kurią du mėnesius buvo apdorojami duomenys.

 

Tam, ką aš padariau per dvi tris valandas, įprastu būdu tikrinant reikia kelių mėnesių.

 

Kai mes dirbome pagal žemėlapį, tyrimo darbai išaiškinti užterštumą fosforu dar nebuvo vykdomi. Vėliau į Ladogą išplaukė moksliniai tiriamieji laivai ir jų darbų rezultatai patvirtino, kad didžiausias Ladogos užterštumas fosforu iš tikrųjų buvo mano nurodytoje vietoje. Iš anksto nusirašyti informacijos aš negalėjau, nes jos dar neturėjo instituto darbuotojai, aš dirbau tik naudodamasis energetine savo informacija. Sutapimas sudarė aštuoniasdešimt procentų.

 

Labai įdomūs rezultatai buvo gauti ir nustatant, kur prasisunkia vanduo “Oktiabrskij” salėje. Aš paprašiau pastato plano ir nustačiau vandens prasisunkimo vietas. Kai kuriose mano nurodytose vietose jau buvo išimtos grindys ir vyko darbai, dalį avarinių vietų aš nustačiau pirma, negu ten pradėjo sunktis vanduo. Manęs paklausė, iš kur vanduo teka, iš lauko ar iš pastato? Aš pajutau, kad vanduo teka iš lauko vamzdžio, esančio per keletą dešimčių metrų nuo salės. Tikrindamas vandentiekio kanalus, aš aiškiai mačiau, kaip teka vanduo, kokia yra vamzdžių būklė, fiziškai jaučiau jų išsišakojimo vietose vandens elgesį. Galima buvo nustatyti netgi, koks metalas yra vandenyje.

 

Man tai buvo nauji tyrinėjimai. Suvokiau, kaip lengvai žmogus, įsisavinęs ekstrasensorinio testavimo metodą, gali persijungti nuo medicininės diagnostikos prie techninės.

 

Aptariant diagnostikos rezultatus aš paaiškinau, kad metodo galimybės su jokia mistika nesusijusios, tai dar daugeliui nežinomų ir nesuvokiamų dėsnių pasireiškimas.

 

Svarbiausias ekstrasensorinės diagnostikos ypatumas yra tai, kad aš tiriu ne fizinius objektus, o biolaukus, o biolaukas turi daug išsamesnę ir tikslesnę informaciją, negu pats fizinis objektas.

 

– Vadinasi, iš anksto galima buvo nustatyti, kas įvyks Černobylyje? – buvau paklaustas.

 

Testavimas rodo, kad po to, kai Černobylio AES biolauko struktūros buvo deformuotos, praėjo dveji metai, kol tos deformacijos sukėlė avariją.

 

– Ar šiuo metu pasižiūrėjus galima numatyti avarijos galimybę bet kurioje atominėje stotyje?

 

– Taip, tačiau šiuo melu aš negaliu numatyti bet kurios atominės stoties galimybių, nes mano karma nepakankamai švari. Aš jau daugiau kaip metus įtemptai stengiuosi save pakeisti, tačiau mano vidinis etinis pasąmonės lygmuo nepakankamai aukštas.

 

Diagnozuojant bet kokį objektą, būtina su juo sueiti į kontaktą biolauko lygmenyje.

 

Jeigu smalsuoliai, praktikuojantys ekstrasensoriką, pabandys nustatyti AES diagnozę, o po to staiga nupliks, tegul nenustemba. Tačiau ne tai svarbiausia.

 

Kadangi informaciniai-energeliniai biolaukai nevienodi ir turi įvairius polygius, diagnozuojant bet kokį objektą, jeigu mano karma nepakankamai švari, aš galiu pakenkti, sutrikdyti diagnozuojamo objekto biolaukų struktūrą, ir tai gali blogai baigtis.

 

Vienos organizacijos direkcija paprašė pagal anketas ištestuoti profesinį darbuotojų tinkamumą.

 

Bioenergetika leidžia pagal rašyseną arba nuotrauką nustatyti ne tik profesines savybes, bet ir sveikatą, likimą, o taip pat atgaminti visą susijusią su žmogaus gyvenimu informaciją.

 

Aš pradėjau analizuoti ir pateikiau rekomendacijas, kaip pagal suderinamumą suformuoti aukštos kvalifikacijos kolektyvą.

 

Rezultatas buvo netikėtas: po tam tikro laikotarpio bendradarbiai taip pamėgo darbą, kad nebeeidavo namo, nakvodavo darbovietėje, sukeldami savo žmonų nepasitenkinimą ir aibę šeimyninių komplikacijų.

 

Kitame kolektyve, irgi suformuotame pagal energetinius testus, sėkmingas darbas ir profesionalumas buvo ne pagal jėgas vadovui ir kolektyvas pareikalavo jj atleisti iš darbo.

 

Gyvų ir negyvų objektų subtilūs biolaukų lygmenys turi vienodus apibūdinimus, sąveikauja tarp savęs, todėl bet kokia negatyvi mintis, emocija, elgesys veikia negyvą objektą ir gali jam pakenkti.

 

Sąveikaujant žmogaus ir negyvų objektų informacinėms struktūroms, sunaikinimo programos iš žmogaus gali pereiti į negyvo objekto biolauką.

 

Todėl lakūnai, AES operatoriai ir kiti ypač atsakingų darbo vietų specialistai turi būti vidujai geri, turėti neigiamą pasąmonės agresijos rodiklio reikšmę, antraip, patys to nežinodami, gali sukelti avarinę situaciją.

 

Globalinis agresijos žmogaus pasąmonės struktūrose padidėjimas veikia Žemės energetiką ir gali sudaryti sąlygas katastrofinėms situacijoms atsirasti.

 

Visų gydančiųjų aukšto lygio ekstrasensų pasąmonės agresija labai maža, nes kitaip išeiti į Visatos informacinius biolaukus labai pavojinga. Bandymas paruošti daug ekstrasensų pagreitintais metodais, neatsižvelgiant į jų etinius duomenis, gali sukelti neigiamas pasekmes.

 

Žmogaus pasąmonė kontroliuoja visą Visatą, tačiau ypač stipri kontrolė maždaug šešiasdešimties metrų spinduliu nuo žmogaus, vyksta sąveika su visais gyvais ir negyvais objektais. Netgi knygos, nuolat esančios žmogaus artimajame biolauke, teikia pasąmonei savo informaciją. Ypač aktyvus informacijos teikimas vyksta miegant, todėl pavojinga prie miegančio vaiko galvos laikyti detektyvinę literatūrą.

 

Kiekvieno gyvo ir negyvo objekto biolaukas turi informaciją ne tik apie patį objektą, bet ir apie tai, kas vyko aplink jį. Bet kokios patalpos biolauko struktūra kaupia informaciją, sąveikauja su mūsų biolaukais ir daro jiems įtaką.

 

Žmogui, kuris barasi kambaryje, nė į galvą nedingteli, kad barnis daro įtaką visų sveikatai, kas tik kambaryje yra, nes informacinėse kambario struktūrose ima kauptis neigiama energija.

 

Kai žmogus emociškai pažeidžia daikto biolauko struktūrą, į jį eina grįžtamoji ataka. Vienodai autonominė liek gyvo, tiek negyvo objekto biolauko struktūra. Negyvas objektas gali paveikti gyvą, gali veikti jį aktyviai ir keistis informacija.

 

Pacientams išėjus sustojo mano laikrodis, nors buvo prisuktas. Prisiminiau Urį Helerį, palaikiau jį rankoje, ir jis vėl pradėjo eiti. Paleidimo mechanizmas yra, bet kaip jis veikia? Pradėjau tirti biolauko struktūrą aplink laikrodį ir aptikau, kad biolaukas smarkiai pramuštas. Vadinasi, mūsų emocijos gali deformuoti negyvo objekto biolauko struktūrą ir tokiu būdu aktyviai jį paveikti.

 

Neseniai paskambino mano asistentė ir pasakė, kad sugedo jos tėvų televizorius. Jos tėvas žiūrėdavo labai daug laidų ir labai emocionaliai reaguodavo į šalies ekonominius ir politinius įvykius. Aš testuoju televizoriaus biolaukus – jie iškreipti, kaltos neapykantos programos.

 

Asistentė sako tėvui:

 

– Tu suprask, viskas aplinkui gyva: televizorius, šaldytuvas, visi namuose esantys daiktai. Ir jeigu tu blogai su jais elgiesi, jie tau atsimoka irgi tuo pačiu.

 

Tėvas labai nustebo.

 

– Nejaugi aš toks visagalis, kad galiu paveikti net televizorių?

 

– Šiuo melu visi tokie visagaliai, ir tai ne nuo tavęs priklauso, o nuo to, kas vyksta Žemėje.

 

– Ką gi dabar daryti?

 

– Pagalvok apie tai, kad esi kaltas, paprašyk, kad tau būtų atleista dėl tų neigiamų emocijų, kurias jautei.

 

Po pusvalandžio tėvas įsisąmonino naują jam informaciją – televizorius pradėjo gerai veikti.

 

Mūsų daiktai, tualeto reikmenys, rūbai kaupia ir saugo informaciją. Jeigu kas nors, žiūrėdamas į mano daiktą, jo man pavydėtų, pavydas galėtų palikti pėdsaką ir kenkti man, jeigu manęs nesaugo mano paties vidinė nuostata visiems norėti gero.

 

Vieną kartą į mane kreipėsi moteris, kad padėčiau surasti jos auksinę grandinėlę. Grandinėlė buvusi labai graži, moteriai patiko, bet nelauktai netikėtai kažkur dingo.

 

– Aš tuo neužsiimu, – atsakiau moteriai, – bet jūs turėjote pamesti grandinėlę, nes kitaip ji, ko gero, būtų pridariusi jums nemalonumų. Grandinėlės biolauke buvo stipri susinaikinimo programa, kuri tam tikromis sąlygomis būtų galėjusi įsijungti.

 

Moteris manimi nepatikėjo, bet po savaitės vėl atėjo pas mane priėmimo laiku ir stebėdamasi papasakojo, kad grandinėlė anksčiau priklausė moteriai, kuri blokados melu bandė nusižudyti. Grandinėlė netgi nebuvusi ant moters kaklo, tik tame kambaryje, bet informacija apie seniai praėjusius įvykius iki šiol saugoma jos biolauke.

 

Kartą priimant ligonius į mane kreipėsi moteris dėl alerginio išbėrimo. Priežasties aš iš karto neradau, nes pirmą seansą mes atlikome bendrai būklei pagerinti. Ateidama į antrą seansą, moteris pasakė, kad pagerėjimo kol kas nepajutusi. Ėmiau toliau ieškoti priežasties ir nustačiau, kad agresiją kelia augalai, ir daugiausia liga pasireiškia, kai moteris būna namuose. Visur kitur ji gerai jaučiasi.

 

Aš paprašiau nubraižyti buto planą ir virtuvėje prie sienos nurodžiau vietą, kur yra tie augalai, sukėlę ligą. Moteris patvirtino, kad prie tos sienos yra keletas vazonų su kambariniais augalais: alijošiumi, tulpėmis ir narcizais. Pažiūrėjau į biolauką, kaip gėlės reaguoja į moterį. Pasirodė, kad visos nekaip.

 

Priežastis buvo ta, kad moters motina nėštumo metu ir po kūdikio gimimo nemėgo augalų. Ši programa įsitvirtino pasąmonėje, moteris, to nežinodama, atakuodavo savo biolauku augalus ir mainais atgal gaudavo analogiškas atakas.

 

Daugelio alergijų augalams, žuviai, gyvūnams priežastis glūdi mūsų protėvių neigiamose emocijose šių objektų atžvilgiu.

 

Negyvi objektai reaguoja į irzlumą ir neapykantą jiems ir tai irgi gali tapti alergijos priežastimi. Neigiamos emocijos, jaustos protėvių ar paties žmogaus praeituose įsikūnijimuose, tūno užblokuotos tol, kol žmogus jų neįjungia savo emocijomis: koneveikdamas nemaloniai dvokiantį laką, žuvį, kuria apsinuodijo, įgrįsusias dulkes ir dar bet ką. Negyvų daiktų įtakos žmogui pavyzdžių galima pateikti daugybę.

 

Moteris ilsėjosi pensionate su vaikais ir dėl blogo oro didesnę laiko dalį turėjo praleisti kambaryje. Vaikai žiūrėdavo televizorių, o moteriai norėjosi paskaityti susikaupusią literatūrą. Televizijos laidos jai kliudė, kėlė nepasitenkinimą, erzino ją.

 

Grįžus iš pensionato moters savijauta labai pablogėjo ir nė vienas oficialios medicinos specialistas nebūtų galėjęs rasti jos ligos priežasties, o priežastis buvo – nemeilė televizoriui, trukusi dvi savaites, negyvo objekto ataka biolauko lygmenyje.

 

Kitai pacientei daugybė sveikatos problemų, labai deformuotos biolauku struktūros.

 

Analizuoju priežastis. Moteris daugiau kaip dvidešimt metų nemeiliai žiūrėjo į dauginimo aparatūrą, su kuria dirbo.

 

– Tačiau aparatūra buvo sena, nuolat gedo ir dėl to netgi į darbą nesinorėjo eiti, – aiškino ji.

 

O kas už savo nemeilę atsimoka?

 

Merginai bloga nuotaika. Ji niršiai užgesino cigaretės nuorūką į mašinos apdangą. Ir jai nė nedingtels, kad tas veiksmas bus galvos skausmo priežastis: įsijungė neapykantos konkrečiam daiktui programa, ir jis atsimokėjo tuo pačiu, nes biolauko lygmenyje gyvas ir negyvas objektas reaguoja vienodai.

 

Bet kokia negatyvi emocija negyvam daiktui gali iškreipti žmogaus biolauku struktūras. Prisiminkime mamą, mušančią ranka stalo koją, į kurią susimušė vaikas, ir sakančią: “Neverk, matai, mes ją irgi įskaudinom”. Tokia pedagogika jau sėja neteisingą požiūrį į pasaulį ir būsimas žmogaus problemas.

 

Labai sudėtingi santykiai susiklostė man su ESM, kuria buvo renkamas šios knygos tekstas. Vieną kartą, atėjęs dirbti, aš pastebėjau, kad mašina veikia netvarkingai, displėjaus ekrane vis ėjo kažkokie iškraipymai.

 

Aš nusprendžiau sukorcguoti jos biolauką ir, įėjęs į kontaktą su mašinos biolauku, pajutau fizinį diskomfortą. Išdiagnozavęs nustačiau krūtinės plote biolauku struktūrų deformaciją. Tokie mano biolauko iškrypimai paprastai atsirasdavo, kai aš ką nors nuskriausdavau. Skaitytojui sunku patikėti tuo, ką aš pasakysiu, bet aš sakau tik faktus.

 

Norint atstatyti gerą fizinę savijautą, reikėjo surasti, kas ant manęs įsižeidė, ir kuo aš jį įžeidžiau. Po kelių minučių aš nustačiau, kas ant manęs įsižeidė.

 

Tai buvo ESM, ir aš nustačiau jos įsižeidimo priežastį. Toji priežastis – mano biolauke tūnanti naikinimo programa.

 

Prieš trejus metus iki mano gimimo mano tėvas neapkentė žmogaus, kuris jį nuskriaudė. Naikinimo programa, įnešta į mano tėvo biolauką, persidavė man ir ne tik ligų ir traumų pavidalu realizavosi, bet ir atakavo kiekvieną žmogų, su kuriuo aš kontaktuodavau, tarp jų ir mano vaikus. ESM aiškiai reagavo į šią programą, mašinos biolaukas atsiliepdamas atakavo mane ir pažeidė mano lauko apdangalą.

 

Kai aš iš savo biolauko pašalinau programą, mašina nurimo. Nusprendžiau patikrinti, ar gali mašina skirtingai elgtis su įvairiais žmonėmis. Ir nustebau pamatęs, kad mašinos biolaukas skirtingai reaguoja į kiekvieno dirbančio su ja operatoriaus biolauką. Mašina labai neigiamai reagavo į operatorius su negatyvia karma, su dideliu kiekiu naikinimo ir susinaikinimo programų. Vieno operatoriaus mašina ypač nemėgo, nes jis daugiau už kitus kenkdavo mašinai. Man pasidarė aiškus seniai pastebėtas mechanizmas, rodantis, kad kai kurie žmonės blogai veikia techniką, jiems esant, viskas lūžta ir genda.

 

Kartą pažįstama pasiskundė skausmais inkstuose ir paprašė nustatyti priežastį. Aš pradėjau analizuoti biolauku struktūras.

 

Dėsnius pažeidė ne ji, o negyvas daiktas, esantis jos bute. Buto plane aš parodžiau, kur tas daiktas yra. Paaiškėjo, kad ten yra šventi paveikslai, ikonos. Dvi ikonos buvo senovinės, o kitos nutapytos ant kartono ir pirktos cerkvėje.

 

Aš pažiūrėjau, kaip ikonos reaguoja į šeimininkę, ar jos atžvilgiu nepažeidžia dėsnių?

 

Dviejose ikonose – su Jėzaus Kristaus ir Nikolajaus Stebukladario atvaizdais buvo aibė neapykantos ir naikinimo programų.

 

Skamba labai šventvagiškai – Jėzaus Kristaus atvaizdas neapkenčia šios ikonos turėtojo ir jis programuoja naikinimui.

 

Detaliai išteslavęs pirmą ikoną išsiaiškinau, kad ją tapęs dailininkas nenorėjo savo vaiko gimimo. Žmogus, kurio biolauke yra tokių programų, neturėjo teisės tapyti ikonų.

 

Dailininkas, nutapęs Nikolajaus Stebukladario paveikslą, ilgą laiką buvo atsižadėjęs gerų dvasinių jausmų vaikams ir tėvui, todėl jis taip pat kodavo ikonos biolauką atsižadėjimo nuo Dievo emocijomis. Moteriai pasidarė aišku, kodėl ji nemėgdavo ilgai būti tame kambaryje.

 

Anksčiau lapyti ikonas buvo leidžiama ne kiekvienam menininkui. Intuityviai buvo parenkamas žmogus su švaria karma. Tačiau ir šito būdavo maža. Kad neprasiskverbtų negatyvūs poveikiai, reikalingas karmos blokavimo mechanizmas, o tai būdavo pasiekiama asmenine dora, Dievo siekimu, ilgu pasninku ir maldomis, dedant pastangas atsižadėti visko, kas traukia prie žemiškų dalykų. Ir tik sąmonei praskaidrėjus buvo tapomos ikonos, šventi paveikslai, dažus skiedžianl pašventintu vandeniu. Tokios ikonos galėjo gydyti. Jau vien tik būnant šalia tokios ikonos, harmonizuodavosi ligonio biolaukų struktūros, gydavo ne tik kūnas, bet – pirmiausia – siela. Būdami kambaryje tokie šventi paveikslai darė tik teigiamą įtaką žmonių charakteriui, sveikatai ir likimui. O jei šventuosius vaizduojantys paveikslėliai nutapyti žmogui esant įprastoje būklėje, tai jie, netgi pašventinti cerkvėje, gali pakenkti jų turėtojui. Juo labiau, kad visa, kas susiję su Jėzaus Kristaus ir šventųjų vardais, mes be kliūčių įsileidžiame į savo pasąmonę. Aš apskaičiavau tipografu spaustuvėje atspausdintų šventųjų paveikslų įtaką. Pasirodė, kad jie taip pat netobuli. Teigiamą įtaką daro tik tikri šventi paveikslai arba jų nuotraukos.

 

Prisiminiau atvejį, atsitikusį man. Aš atsinešiau į savo dirbtuvę radijo imtuvą ir pastebėjau, kad jo garso skambesys labai pablogėjo. Pamaniau, kad imtuvas sugedo ir parsinešiau jį namo. Namie jis vėl veikė gerai. Aš vėl jį nusinešiau į dirbtuvę – ir jis vėl nustojo veikęs, bet šį kartą – ilgam. Pasidarė įdomu, ar yra materiali priežastis šioje keistoje istorijoje? Testavimas parodė, kad radijo imtuvą neigiamai veikė dirbtuvėje esantis negyvas daiktas. Aš pradėjau jo ieškoti pagal dirbtuvės planą – ir šis daiktas buvo šventas paveikslas, esantis per vieną metrą nuo imtuvo.

 

Kartą mane paprašė nustatyti diagnozę berniukui iš Pabaltijo.

 

Didelę jo biolauko deformaciją ir prasidėjusią ligą sukėlė jo tėvo pažeidimai, padaryti dveji metai prieš jam gimstant. Kažkoks šventvagiškas veiksmas, susijęs su kulto reikmenimis. Ėmiau klausinėti vaiko motiną, ar ji neatsimena kokių nors įvykių, susijusių su ikonomis ar cerkvės daiktais. Ji prisiminė, kad dveji metai prieš gimstant sūnui vyras pastatė ikoną į barą, kur buvo alkoholiniai gėrimai. Energetiškai tai buvo kaip šventybės niekinimas, neapykanta negyvam daiktui ir Dievui. Kadangi toks poelgis buvo užfiksuotas tėvo informacinėje-energetinėje struktūroje, tai ją paveldėjęs sūnus turėjo atsimokėti už savo dvasinį netobulumą.

 

Bet koks negyvas daiktas, kad ir kaip tai atrodytų fantastiška, savo biolauku pats veikia bet kurį kitą objektą, vadinasi, ir žmogų. Ypač stiprus kulto daiktų poveikis. Tuo gali būti paaiškinta, kodėl per anksti miršta žmonės, kurie privalo kontaktuoti su tokiais daiktais dėl savo profesijos, pavyzdžiui, archeologai, aktoriai.

 

Tačiau iš kitos pusės pažiūrėjus, šiuo metu visose šventovėse gyvai prekiaujama krikščioniška literatūra, žvakėmis, šventais paveikslais ir kitais religiniais atributais. Kodėl gi krikščionybės tarnai pamiršo: “Įėjęs į šventyklą, Jėzus išvarė visus parduodančius ir perkančius šventykloje…

 

Aš testuoju, ką įneša į cerkvės energetiką prekyba. Cerkvė iš maldos namų virsta prekybos namais. Dvasininkai šiuo metu to nejaučia ar dėl kokių nors priežasčių negali tam pasipriešinti, o juk prekyba griauna šventovių energetiką.

 

Bioenergetinė analizė rodo, kad šventovės biolauko atstatymui reikia, kad visa prekyba būtų pašalinta už jos ribų.

 

Įdomų atsitikimą man papasakojo Kronštadte. Mieste yra pusiau sugriauta cerkvė, ir senbuviai prisimena, kaip ją bandyta susprogdinti. Kelis kartus buvo padėti sprogmenys, atsirado įskilimų net gretimuose namuose, o cerkvė vis išlikdavo ir atkakliai nepasidavė griovimui. Šiems darbams vadovavo jaunas gražus karininkas, kuris labai greit mirė. Neilgai trukus mirė ir jo žmona, ir sūnų reikėjo atiduoti į internatą. Prieš kelis metus ir sūnus, būdamas trisdešimties metų, mirė savo bute be jokios akivaizdžios priežasties ar rimtos ligos. Giminė išmirė. Keisti sutapimai. Tėvui taip pat buvo apie trisdešimt metų, kai jis sprogdino cerkvę.

 

Aš ėmiau analizuoti, kas gi atsitiko visai šeimai, kodėl visi žuvo? Kaip paaiškinti šią nuoseklią įvykių virtinę?

 

Išaiškėjo štai kas. Pradžioje karininkas vadovavo kaip vykdytojas, bet kai sprogdinama cerkvė nepasidavė, jis pradėjo stengtis, įjungdamas savo palies norą ir savo emocijas į atliekamą darbą. Įvyko susidūrimas su cerkvės agregoru, su meilės ir vienybės programomis, o jos taip pat susijungia ir priešinasi agresyvioms programoms, todėl savo naikinimo programą karininkas gavo atgal. Kadangi jo biolaukas vieningas su žmonos ir sūnaus, žuvo visi.

 

Vienas amerikiečių kosmonautas po skrydžio į Mėnulį pasakojo pajautęs, kad visa Visata – gyva būtybė, ir Žemė taip pat, be to, ji labai inteligentiška.

 

Mažas nukrypimas. Mes ėjome mieste pro įdomų pastatą netoli Liteinyj prospekto, primenantį stalaktitą. Žiūrėdamas į pastatą aš pajutau kažkokį įkyrų disharmoningą poveikį, asocijuojantį su griovimu. Apskaičiavau, kaip pastatas sąveikauja su žmogumi, kokią įtaką daro jo fasadas. Rezultatas buvo įdomus: psichikos ir kūno parametrai buvo labai neigiami, vadinasi, žiūrėjimas į pastato fasadą fizines žmogaus struktūras tam tikru mastu deformuoja.

 

Tai dar vienas įrodymas, kad intuityvius harmonijos pojūčius mes praradome, o pasaulio dar nesuvokiame, todėl ir statome pastatus, kenkiančius mums netgi savo egzistavimu.

 

Mano tyrimai rodo, kad nuo 1987 metų birželio Žemės informacinėse-cnergetinėse struktūrose atsirado dideli negatyvūs pakitimai, naikinimo programos pradėjo jungtis ir aktyvizuotis, ir šiuo metu kiekvieną neigiamą mintį, emociją, netgi nereikšmingą, sustiprina Žemės informacinio biolauko negatyvios programos. Biolauko lygmenyje vyksta dalijimasis į dvi stovyklas: tų, kurie veržiasi į meilę, į gėrį, ir tų, kurių dvasioje vis spartėja ir spartėja nuosmukis, degradacija dėl negatyvių programų apstumo biolaukų struktūrose.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
omcikas

idomus straipsnis..