Per artimiausius 15 metų tapsime robotais?

Žymus JAV futurologas tvirtina, kad jau po keliolikos metų laimėsime lenktynes su senatve. Prieš susipažindami su futurologo Ray‘aus Kurzweilo planuojamu „nepakankamai optimalios programinės įrangos“ atnaujinimu žmogaus smegenyse, vertėtų išgirsti kelias malonias naujienas, kurias jis praėjusią savaitę pranešė Niujorke surengtame Pasauliniame mokslo festivalyje, rašo „The New York Times“.

 

Jeigu jums sunku laikytis dietos, pakentėkite. Pasak daktaro Kurzweilo, nepraeis nė 10 metų, kai bus sukurtas preparatas, kuris leis jums valgyti viską, ką tik panorėsite, ir nestorėti.

 

Jei darosi neramu dėl didėjančių „šiltnamio dujų“ emisijų, nesirūpinkite. Nors šiuo metu saulės energiją naudojančios elektrinės atrodo neįtikėtinai brangios, sparčiai plėtojantis nanotechnologijoms vos po 5 metų, pasak futurologo, šios energetikos šakos kaštai susilygins su įprastų šiluminių elektrinių kaštais, o po 20 metų mes visą energiją gaminsimės iš ekologiškai švarių šaltinių.

 

Jus slegia mintis apie mirties neišvengiamybę? Ką gi, jei pavyks prasilaikyti dar 15 metų, jūsų tikėtina gyvenimo trukmė kasmet ims vis didėti, lenkdama senėjimo tempus, rašo „The New York Times“. Šio amžiaus viduryje, o gal ir anksčiau, jūs tapsite „singuliarumo“ – revoliucinio pažangos šuolio, kai žmonės ir (arba) mašinos pradės evoliucionuoti į nemirtingas būtybes su amžinai atsinaujinančia programine įranga – liudininkais.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Taip bent jau teigiama daktaro Kurzweilo atliktų skaičiavimų išvadose, pažymi dienraštis. Ko gero perspektyva atrodo netikroviškai šviesi, tačiau net futurologo kritikai pripažįsta, kad jis tikrai nėra fantastas. Rayaus Kurzweilo kaip futurologo reputacija tokia tvirta, kad JAV Nacionalinė inžinerijos akademija paskelbė jo optimistinę saulės energetikos plėtros prognozę.

 

Savo pranašystes Kurzweilas grindžia vadinamuoju spartėjančios grąžos dėsniu, rašo „The New York Times“. Sakydamas kalbą festivalio dalyviams jis paaiškino šį principą pasirėmęs savo paties išradimais, kuriais siekė padėti neregiams. 1976 m. Kurzweilas pirmą kartą sukūrė įrenginį, kuris skenuodavo knygas ir garsiai skaitydavo jų tekstą. Jis buvo maždaug skalbyklės dydžio.

 

Prieš dvidešimt metų Kurzweilas išpranašavo, kad „XXI amžiaus pradžioje“ neregiai galės bet kur skaityti tekstą pasitelkę rankoje laikomą prietaisą. 2002 m. jis patikslino, kad tai įvyks 2008 m. Festivalio metu futurologas pademonstravo žiūrovams naują mobiliojo telefono dydžio prietaisą, kurį nukreipė į renginio programėlę. Prietaisas sklandžiai perskaitė programėlės tekstą.

 

Pasak daktaro, išpranašauti tokio įrenginio pasirodymą nebuvo sunkiau, nei parengti kai kurias kitas 1980-ųjų prognozes. Pavyzdžiui, apie žaibišką interneto plėtrą po dešimties metų ar kompiuterio pergalę 1998 m. pasaulio šachmatų čempionate. Tiesa, šiuo atveju jis truputį suklydo: „Deep Blue“ žmogų įveikė 1997 m., pastebi „The New York Times“.

 

„Kai kurie technologijų aspektai plėtojasi stulbinamai nuspėjamu keliu“, – pareiškė jis demonstruodamas skaičiavimo mašinų evoliucijos, pradedant prieš šimtą metų išrastais elektromechaniniais skaičiavimo įrenginiais, grafiką.

 

Iš pradžių tokių mašinų galingumas padvigubėdavo kas 3 metus, po to, XX a. viduryje, tai įvykdavo kas 2 metus (remiantis šiais raidos tempais buvo suformuluotas Moore‘o dėsnis), o dabar tam teprireikia maždaug vienerių metų.

 

Daktaras pademonstravo ir kitus grafikus, kuriuose užfiksuotas eksponentinis telefono linijų skaičiaus, išduotų patentų kiekio ar išlaidų švietimui augimas per praėjusius 100 metų. Dabar, futurologo teigimu, informacinės technologijos sukėlė tikrą revoliuciją biologijoje, medicinoje, energetikoje ir kitose srityse.

 

Kurzweilo grafikuose jau matyti eksponentinio nanotechnologijų, genomo šifravimo, smegenų tomografijos nuotraukų tikslumo augimo požymių. Pasak jo, naujieji įrankiai iki 2020 metų leis papildyti mūsų smegenis kompiuterių galimybėmis ir kurti mašinas, kurios nebus kvailesnės už mus.

 

Tačiau tokiam šviesiam įsitikinimui nepritaria kai kurie neurofiziologai, pavyzdžiui, Vilayanuras S. Ramachandranas, kuris festivalio metu diskutavo su daktaru Kurzweilu apie žmogaus smegenų vaidmenį ateityje, pastebi dienraštis.

 

V. Ramachandranas mano, kad sukurti mąstančią ir įsijaučiančią į žmonių jausmus mašiną gal ir pavyks, tačiau „pertvarkyti“ žmogaus smegenų „elektros instaliaciją“ bus pernelyg sunku, nes ji formavosi labai chaotiškai.

 

„Mano kolega Francis Crickas sakydavo, kad Dievas – hakeris, o ne inžinierius, – pastebėjo daktaras Ramachandranas. – Tai, ką surinko vienas inžinierius, gali išardyti ir perdaryti kitas inžinierius, tačiau atstatyti hakerio atliktą modifikaciją neįmanoma.“

 

Daktaro Kurzweilo prognozės išsamiai nagrinėjamos inžinerijos žurnale „IEEE Spectrum“, kurio naujausias numeris skirtas singuliarumo problemai. Kai kurie žurnalo straipsnių autoriai sutinka su Kurzweilu, kad įmanoma sukurti sąmoningas, protaujančias būtybes, tačiau dauguma mano, kad tam prireiks daugiau, nei vos kelių dešimtmečių.

 

Tačiau futurologas teigia pripratęs prie panašaus pesimizmo, rašo „The New York Times“. Jis noriai pripažįsta, kad žmogaus smegenų sandara yra itin sudėtinga. Tačiau, pasak Kurzweilo, jei neurofiziologijos ir dirbtinio intelekto (arba saulės energijos, arba medicinos) specialistai nesutinka su optimistinėmis jo prognozėmis, priežastis tik viena: grafikuose kylančios eksponentės iš pradžių didėja apgaulingai lėtai.

 

„Mokslininkai mano, kad ateityje dirbs tokiu pat tempu, kaip ir dabar, – sakė jis dienraščio žurnalistui. – Jie naudoja tiesinę ekstrapoliaciją, nes remiasi praeities patyrimu. Iššifruoti 1 proc. žmogaus genomo elementų, kai toks darbas buvo pradėtas, prireikė daugelio metų.

 

Mokslininkai nerimavo, kad jo užbaigti išvis nepavyks. Tačiau jei pažvelgtume į eksponentės kreivę, viskas iškart paaiškėtų: jie viską padarė laiku. Jei pasiektas 1 proc. ir kasmet tempas padidėja dvigubai, vos po 7 metų bus visi 100 proc.“

 

Pasak dienraščio, daktaras Kurzweilas taip įsitikinęs, kad šios kreivės atitinka tikrovę, kad susilažino iš 10 tūkstančių dolerių su „Lotus“ programinės įrangos kūrėju Mitchu Kaporu. Futurologas tvirtina, kad iki 2029 m. bus sukurtas kompiuteris, įveiksiantis vadinamąjį Turingo testą, tai yra, sugebės taip bendrauti su žmogumi, kad šis negalės atskirti, kas su juo kalbasi – kitas žmogus ar mašina.

 


Facebook komentarai
3 komentarų "Per artimiausius 15 metų tapsime robotais?"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
Pyktis.

Puikus straipsnis nemastantiems silpnaprociams ;D

„Tapsime robotais“ :D

Jus greiciau visiskais dalbajobais patapsite.

Bembis

Visai tikėtina.

Bembis

Tik gal ne po 15, o po 50 metų manau labiau tikėtina.

wpDiscuz