Paslaptingos zonos

Žodis “zona” labai spalvingas ir daugiareikšmis, kartais malonus, kartais atstumiantis. Bet vis dažniau ištarę šį žodį įsivaizduojame kokią nors paslaptingą draudžiamą sritį, kurios teritorijoje vyksta tikri stebuklai. Už tai reikėtų dėkoti mokslinei fantastikai. Tyrinėdami paslaptingosios Zonos istoriją kaskart įsitikiname, kad fantastika turi tiesioginės įtakos aplinkiniam pasauliui, – rašo “Geras!”.

Godų šalyje

Pirmoji Zona, kaip paslapčių teritorija, Žemėje atsirado 1947 metų liepos 2-ąją. Būtent tą dieną švytintis diskas dideliu greičiu praskriejo virš Rosvelo miesto Amerikos Naujosios Meksikos valstijoje. Į šiaurės vakarus nuo jo objektas pateko į smarkią audrą, o už 75 mylių nuo Rosvelo į jį trenkė žaibas, nugriaudėjo sprogimas, po jo prie vietinio fermerio namo pažiro daug lengvų nuolaužų. Apgadintas objektas pakeitė skrydžio kryptį, įveikė dar 150 mylių ir nukrito žemėn į vakarus nuo Sokoro miesto. Šiame liepos 3 dieną jį rado inžinierius Burnettas ir studentų archeologų grupė. Tame pačiame rajone buvo rasti ir į žmones panašių būtybių kūnai.

Remiantis Burnetto parodymais, nukritęs objektas – metalinis aparatas (apvalus, maždaug 9 metrų skersmens), kurio viena pusė buvo smarkiai apgadinta. Avarijos vietoje rastos būtybės buvo didžiagalvės, be plaukų, apvaliomis įdubusiomis akimis ir angomis vietoj burnos, nosies bei ausų, taip pat neproporcingai ilgomis rankomis ir pirštais. Jų drabužiai buvo pilki, iš vieno medžiagos gabalo, be diržų, užtrauktukų ir sagų.

Kariškiai apsupo skraidančiosios lėkštės avarijos vietą ir įsakė pašaliniams dingti ir niekam nepasakoti, ką matė. Aplamdytas objektas ir keistų būtybių kūnai buvo nuvežti į Edvardso aviacijos bazę Kalifornijoje, o NSO nuolaužos, rastos minėtos fermos rajone, lėktuvu nuskraidintos tirti į Rait Patersono bazę.

Štai toks trumpas žinomiausios istorijos, susijusios su NSO fenomenu, tai dar vadinama Rosvelo incidentu.

Ši sensacija labai greitai apaugo daugybe neįtikėtinų detalių, bet ją dar labiau išpopuliarino fantastai, susieję ją su dar viena paslaptinga teritorija JAV, vadinamąja 51-ąja zona.

Zona 51 (arba Godų šalis) vadinamas slaptas poligonas “Nellis”, esantis Nevadoje. Šioje teritorijoje yra keli angarai, didžiausiame jų telpa “Boeing-747” su raketnešiu. Visų angarų paskirtis gerai žinoma: viename įsikūrusi tyrimų laboratorija, kurioje kuriami ir projektuojami šiuolaikiniai branduoliniai ginklai. Kitame laikomi perspektyviniai skraidymo aparatai, šie čia bandomi ir tobulinami. Pavyzdžiui, slaptas naujausio modelio nematomas lėktuvas B-2 kelis kartus per savaitę šauna į dangų iš bazės aerodromo, turinčio ilgiausią pasaulyje – 9,5 km – kilimo taką.

Erdvė vaizduotei

Netoli angarų yra išdžiūvęs Grumo ežeras. Kai kurie autoriai tvirtina, neva šioje vietoje kariškiai užkasa įvairias gamybos atliekas, kurios gali rimtai pakenkti aplinkai.

Poligone “Nellis” buvo išbandyti garsiausi lėktuvai šnipai: U-2 ir SR-71. Šių bandymų detalės seniai paviešintos, tačiau poligono veikla ir šiandien itin slapta, tai ir duoda pagrindo įvairiausiems gandams bei legendoms. Tarkim, tvirtinama, kad būtent Zonoje 51 saugomos skraidančiųjų lėkščių nuolaužos ir ateivių kūnai.

Patekti į šią Zoną sunku, galima sakyti, tiesiog neįmanoma – ją saugo privačios kompanijos apsaugos tarnyba, o skraidyti virš jos draudžiama net kariškiams. Paties slapčiausio poligono egzistavimo faktą Pentagonas pripažino tik 1994 metais.

Ten, kur trūksta informacijos, atsiveria platūs horizontai vaizduotei. Zona 51 tapo tikra meka tiems, kurie tiki ateivių egzistavimu.

Suprantama, populiariosios kultūros atstovai negalėjo pamiršti šios zonos. Taigi į Godų šalį išsiruošia FTB agentai Foksas Malderis ir Dajana Skali iš televizijos serialo “X failai”. Fantastinio filmo “Nepriklausomybės diena” autorių nuomone, požeminiame angare laikoma priešiškos ateivių rasės sukonstruota skraidančioji lėkštė. O šit filmo ir TV serialo “Žvaigždžių vartai” kūrėjai mano, kad Zonoje 51 yra žaibiškų kelionių erdve portalas.

Lankoma vieta

Žiūrovus Rosvelo incidento ir Zonos 51 istorija pasiekė iškreiptu pavidalu, per filmą “Angaras-18”, kurio premjera įvyko 1980 metais. Filme pasakojama, kaip du NSO matę astronautai bando sužinoti tiesą apie ateivių egzistavimą ir prasmunka į slaptą bazę, kurioje laikoma skraidančioji lėkštė. Filmas padarė įspūdį, bet ši tema jau nebuvo nauja – “Iškyla šalikelėje” buvo išspausdinta 1972 metais, o “Stalkeris” pasirodė 1979-aisiais.

Broliams Strugackiams teko 8 metus laukti, kol bus išspausdinta jų apysaka, bet skaitytojai ją sutiko labai entuziastingai, ji buvo išversta į daugelį Europos kalbų.

Apysakoje visapusiškai gvildenama kontaktų su mums nepažįstamo, aukštesnio intelekto atstovais. Tarkim, Žemę aplankys kosminės supercivilizacijos pasiuntiniai. Ar jie norės užmegzti ryšius su Žemės gyventojais? Ar žiūrės į mus kaip į neprotingas būtybes, kaip į kokias skruzdėles? O kaip patys žmonės reaguos į tokius “svečius”? Ar jie iš šios pažinties sugebės pasimokyti, ar tik žiūrės naudos sau?

Taip fantastikoje atsirado zonos ir stalkeriai – žmonės, kurie skverbiasi į tas zonas, kad išneštų į didįjį pasaulį artefaktų, priklausiusių ateivių civilizacijai. Kelias į Zoną ir atgal be galo pavojingas, stalkerių tyko aibė mirtinų žabangų, bet artefaktai labai vertinami, už juos dosniai mokama, todėl visada atsiras viena kita dešimtis avantiūristų, kurie mes iššūkį įstatymams ir rizikuos savo gyvybe.

Auksinio rutulio beieškant

Auksinis rutulys – pats patraukliausias artefaktas iš “Iškylos šalikelėje”. A.Tarkovskio filme jį pakeitė Kambarys, bet esmė nepakito: Rutulys išpildo slapčiausius norus, todėl kiekvienas stalkeris svajoja jį žūtbūt pasiekti.

Paprasta stalo žaidimo schema labai išpopuliarėjo. 2001 metais pasirodė dar tobulesnis stalo žaidimas – “Stalkeriada”. Jame jau figūravo ir pinigai, ir policija, buvo galimybė pasitraukti iš žaidimo naudojantis “išvykimo viza”. Atskiri stalkeriai jau turėjo savus charakterius. Laimėti tapo dar sudėtingiau, sustiprėjo netikėtumo efektas.

Šių žaidimų taisyklės buvo dar labiau išplėtotos nekomerciniame žaidime “Anomali zona”. Tik dabar žaidėjams tenka peštis ne tik su Zonoje gyvenančiais siaubūnais, bet ir tarpusavyje.

Černobylio atspindžiai

Pasirodo, Zonos atributika labai patogi įvairioms anomalioms sritims apibūdinti, todėl ilgainiui Rusijos ufologijoje įsitvirtino brolių A.N. ir B.Strugackių pasiūlyta terminologija. Tačiau pasauliniu mastu žodžiai “Zona” (“The Zone”) ir “Stalkeris” paplito tik po katastrofos.

1986 metų balandžio 26 dieną neregėto stiprumo sprogimas sugriovė Černobylio atominės elektrinės ketvirtojo energetinio bloko reaktorių. Į aplinką pasklido begalė radioaktyviųjų medžiagų. Tai buvo didžiausia avarija per visą branduolinės energetikos istoriją. Radioaktyvus debesis slinko virš Sovietų Sąjungos, Rytų Europos europinės dalies, Skandinavijos, Didžiosios Britanijos ir rytinės JAV dalies. Apie 200 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš užterštų sričių, atsirado 30 km “mirties zona”, į kurią negalėjo įžengti joks atsitiktinis žmogus.

Kai informacija apie katastrofą pasklido po pasaulį, o mirties zonoje darbo ėmėsi “likvidatoriai”, vėl buvo prisiminta A.N. ir B.Strugackių apysaka ir “Stalkeris”. Nuo tos akimirkos šie žodžiai ėmė kelti visai kitokias asociacijas – susijusias su branduoline katastrofa, o ne su hipotetine ateivių viešnage Žemėje.

Draudimas įvažiuoti į šią Černobylio AE zoną galioja iki šiol, nors kai kurie gyventojai, spjovę į visus draudimus ir radioaktyviosios spinduliuotės pavojų, grįžo į gimtąsias vietas. O prie sarkofago slepiamo reaktoriaus net leidžiami smalsūs turistai.

Apie Černobylio zoną buvo sukurta dešimtys dokumentinių filmų. Keliama daugybė versijų apie tai, kas nutiko reaktoriuje ir kas laukia šios zonos ateityje. Todėl nestebina ir tai, jog kažkam šovė į galvą Černobylio istoriją paversti kompiuteriniu žaidimu. Nors “GSC Game World” projektą “S.T.A.L.K.E.R.” anonsavo net 6 metus ir jau atrodė, kad viskas tuo ir baigsis, 2007 metais pagaliau pasirodęs “S.T.A.L.K.E.R.: Černobylio šešėlis” bemat tapo sensacija.

Pildosi norai

Remiantis naująja legenda, 2006 metų balandžio 12 dieną netoli sarkofago įvyko dar vienas (daug galingesnis) sprogimas. Po poros metų šioje zonoje (jau – Zonoje!) prasidėjo visokios anomalijos, užsiveisė siaubingų mutantų: pseudošunų, kraujasiurbių, bildukų ir t. t. Anomalijos sukelia visokių artefaktų, pasižyminčių nuostabiomis savybėmis, o jais disponuoti siekia didžiausi pasaulio institutai, turtingiausios korporacijos.

Ir vėl į Zoną ateina stalkeriai, jie vienijasi į grupuotes, kad galėtų kontroliuoti atskiras Zonos sritis, skverbtis tolyn, ten, kur dar apstu neištirtų teritorijų. Juos vilioja ketvirtasis energetinis blokas, šalia jo yra legendinis Monolitas, išpildantis norus, kaip ir brolių A.N. ir B.Strugackių Auksinis rutulys ar A.Tarkovskio Kambarys…

Šio žaidimo motyvais buvo parašytos ir išleistos keturios knygos, o netrukus pasirodys naujas žaidimas, paskui dar vienas, ir dar…

Beje, Auksinis rutulys išties egzistuoja. Manoma, kad prisilietus prie Rutulio reikia mintyse sugalvoti kokį slaptą norą, ir jis būtinai išsipildys.

Inf. šaltiniai: “Geras!” ir Respublika.lt