Mirtis iš bado rūmuose

XV šimtmetyje Češyro grafystėje Anglijoje gyveno valstietis berniukas Robertas Niksonas, ramus, protiškai atsilikęs paauglys.

Niekas nekreipė dėmesio į jo plepalus. Jo gabumus įvertino tik karaliaus tarnyboje.

Vieną dieną Niksonas dirbo laukuose ir netikėtai ėmė šaukti nei iš šio, nei iš to: “Nagi, Dikai! Nagi! Ne, taip nieko neišeis, Dikai! Būtent taip, Hari! Haris laimėjo!” Šalia jo dirbusieji nieko nesuprato ir neatkreipė ypatingo dėmesio į tuos šauksmus.

Tačiau kitą dieną kurjeris iš Londono paskelbė, kad karalius Ričardas buvo nužudytas mūšyje su savo varžovu Henriku Tiudoru. Mūšis vyko išvakarėse, kaip tik tada, kai Niksonas šaukė kažką nesuprantama.

Kai Henrikas Tiudoras, tada jau Henrikas VIII išgirdo apie šį atvejį, jis tuojau pat pasiuntė žmones pas protiškai atsilikusį aiškiareigį. Niksonas puolė į isteriją, kai jam pateikė karaliaus įsakymą.

Jis siaubingai bijojo Londono ir tiesiog maldavo, kad jo ten neišvežtų. Juk ten, kaip jis sakė, jam teks mirti iš bado. Nekreipdami dėmesio į protestus, Niksoną pristatė į rūmus.

Henrikas norėjo patikrinti berniuko sugebėjmus, todėl paslėpė labai brangų deimantą ir pasakė Niksonui, kad pametė brangiakmenį ir paprašė jį surasti.

Tačiau Niksono talentas pranoko karaliaus lūkesčius. Niksonas ramiai ir protingai pacitavo seną patarlę – pasakė, kad tasai, kuris slepia akmenį, turi sugebėti jį surasti. Todėl jis neieškos deimanto.

Pasak padavimo, tai padarė Henrikui tokį įspūdį, kad jis paliko Niksoną rūmuose ir liepė užrašinėti naujo pranašautojo pasisakymus. Būdamas karaliaus tarnyboje, Niksonas numatė anglų pilietinius karus, karą su Prancūzija, karalių mirtis ir nuvertimus nuo sostų. Vienas jo pranašavimų, kad miestą Nantvičą sugriaus didelis potvynis, turi dar išsipildyti.

Tačiau nežiūrint į visa tai, baimė mirti iš bado ir toliau kankino Niksoną. Kad išgelbėtų savo pranašą nuo baimės, karalius įsakė, kad Niksonui duotų valgyti nepriklausomai nuo to, kada ir ko jis užsimanys ir tai vargu ar galėjo jį padaryti virtuvės darbuotojų numylėtiniu. O kai Henriko nebūdavo rūmuose, jis palikdavo Niksoną kareivio globoje.

Kareivis taip stropiai saugojo karaliaus jam patikėtą žmogų, kad uždarydavo Niksoną į sieninę spintą, kad jam ko nors nenutiktų. Eilinį kartą karaliui nebūnant rūmuose, kareivį pašaukė į kelių dienų žygį ir jis paprasčiausiai pamiršo apie Niksoną.

Kai kareivis grįžo iš žygio ir atidarė spintą, pamatė kraupų vaizdą. Niksonas buvo miręs… Kaip vėliau paaiškėjo, mirė iš bado.

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.