Mamutus išnaikino supernovos sprogimas

Mokslininkai yra sukūrę daugybę teorijų apie galimas mamutų išnykimo priežastis. Vieni tikina, jog priešistorinius dramblių protėvius sunaikino pasikeitęs klimatas, kiti – maisto stygius. Tačiau mokslininkas Ričardas Fajestounas iš JAV Berkelio laboratorijos sako, kad mamutus pragaišinti galėjo prieš 41 tūkstantį metų įvykęs supernovos sprogimas.

 

Kometos atakavo žemę

 

R. Fajestounas savo tyrimą atliko kartu su Arizonos geologu Alenu Vestu. Tyrimo rezultatus mokslininkai žada paskelbti antrojoje tarptautinėje „Dramblių pasaulio“ konferencijoje Hotspringse. Jų teorija peržvelgia visą sąrašą galimų nelaimių, kurios galėjo sunaikinti dar prieš 13 tūkstančių metų Šiaurės Amerikoje gyvenusius mamutus.

 

Šiandien prie mamutus sunaikinusių priežasčių sąrašo prisideda ir supernovos sprogimas. Mokslininkai R.Fajestounas ir A.Vestas tiki, kad po didžiulio sprogimo į Saulės sistemą atskriejo daugybė kometų ir asteroidų, kurių keletas nukrito į Žemę. Viena tokių kometų nukrito Šiaurės Amerikoje ir pradėjo kataklizmą, pražudžiusį daugybę mamutų bei kitų didelių žinduolių.

 

Metalas skrodė iltis

 

Keliose kasinėjimų vietose mokslininkai kartu su žmonių nudobtų mamutų palaikais aptiko ir katastrofos pėdsakų,. Jau seniai išsiaiškinta, kad tose vietovėse žmonės medžiojo mamutus, tačiau medžioklė negalėjo tapti šių gauruotų žinduolių išnykimo priežastimi.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Dar vienu mokslininkų argumentu tapo rastos 34 tūkstančių metų senumo mamutų iltys. Jose aptikti mažyčiai “krateriai”, kuriuos paliko smulkučiai geležies gabaliukai, skrieję 10 tūkstančių kilometrų per sekundę greičiu. Šie geležies grūdeliai greičiausiai atskriejo nuo sprogusios prieš 7 tūkstančius metų už 250 šviesmečių nuo Žemės buvusios žvaigždės.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Pasak mokslininkų tyrimo, prieš 13 tūkstančių metų į Šiaurės Ameriką nukrito 10 kilometrų skersmens kometa. Prieš šį didžiulį susidūrimą Žemė buvo intensyviai atakuojama mažų geležies grūdelių, kurie pirmą kartą Žemę pasiekė prieš 34 tūkstančius metų.

 

Radioaktyvūs meteoritai

 

Norėdami patvirtinti, jog toks susidūrimas su kometa tikrai įvyko, mokslininkai pateikė keliose vietovėse iškastus 13 tūkstančių metų senumo metalinius įmagnetintus rutuliukus. Tose pačiose vietose buvo rasti ir nedideli anglies rutuliukai, kurių radiacija viršijo normalią. Naudodamiesi vien magnetu ir Geigerio skaitikliu, mokslininkai atrado panašių rutuliukų visoje Šiaurės Amerikoje. Visi rutuliukai buvo rasti to paties 13 tūkstančių metų senumo kloduose.

 

Išanalizavę įsimagnetinusius rutuliukus, Kanados mokslininkai išsiaiškino, kad juose gausu titano, geležies, mangano, vanadžio, torio, urano ir kai kurių kitų Žemėje retai pasitaikančių elementų. Šių rutuliukų sudėtis labai primena į prieš 10 tūkstančių metų į Žemę nukritusius Mėnulio meteoritus.

 

Tai leidžia spėti, kad tiek Žemė, tiek Mėnulis ir visa Saulės sistema buvo bombarduojama po galaktiką pasklidusiais materijos gabaliukais po didžiulio supernovos sprogimo, įvykusio prieš 41 tūkstantį metų. Ištyrus gabalėlius dar nuosekliau, paaiškėjo, kad kai kuriuose jų gausu kalio -40 izotopo. Specialistai teigia, kad to laikotarpio Žemės kloduose kalio-40 gausiau nei visoje Saulės sistemoje. Izotopas atsiranda tik sprogstant supernovai. Natūralus Žemėje buvęs šio izotopo kiekis nuo Žemės susiformavimo pradžios suiro. Todėl mokslininkai tiki, kad prieš 13 tūkstančių metų į Žemę atsitrenkusio kūno kilmė – supernovos sprogimas.

 

Šūviai pėdsakų nepaliko

 

R.Fajestounas ir A.Vestas aptiko dar ankstesnių Žemės bombardavimo geležies grūdeliais įrodymų. Trejos mamutų iltys, rastos Aliaskoje ir Sibire, turėjo minėtuosius miniatiūrinius kraterius, atsiradusius prieš 34 tūkstančius metų. Iltys rastos geležingoje vietovėje, o jų radiacija truputį viršijo normalią.

 

Mamutų iltys sudarytos iš dentino, kuris yra itin kietas, todėl šie krateriai nėra lengvai padaromi. Per bandymus į iltis buvo šauta medžiokliniu šautuvu, kurio kulkos lekia maždaug tūkstančio kilometrų per valandą greičiu, tačiau jos nepaliko ant ilčių jokių žymių.

 

Po supernovos sprogimo Žemėje užfiksuoti trys didžiuliai radioaktyvių anglies dalelių pikai. Jų pėdsakai aptikti buvusios jūros dugno kloduose. Jie įvyko prieš 41 tūkstantį, 34 tūkstančius ir 13 tūkstančių metų. Pikų radioaktyvumas viršijo normalų atitinkamai 150, 175 ir 40 procentų. Tokius neįtikėtinus svyravimus galėjo sukelti tik kosminis spinduliuotę skleidžiantis įvykis, toks kaip supernova.

 

150 procentų didesnis jūros dugno radioaktyvumas nuo sprogusios prieš 41 tūkstantį metų supernovos atitinka ir derinasi su radioaktyvumo padidėjimu medžių rievėse, kuris užfiksuotas su palyginti nesenu supernovos SN 1006 sprogimu.

 

Hipotezę labiausiai patvirtina faktas, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai Žemę atakavo geležies rutuliukai ir kometos, netikėtai išnyko didžiuliai sausumos žinduoliai – mamutai.

 

Parengė: Žygimantas Pauliukevičius, klaipeda.diena.lt


2500