Kotinglio fėjų legenda

Mokslo pasaulyje žinoma daug atvejų, kai didieji atradėjai praeina ilgą kančių kelią, kol įtikina žmones savo teorijos, išradimo ar reiškinio tikrumu. Tačiau būna ir taip, kad absurdiškiausias įvykis sukelia galybę kontroversiškų nuomonių, skirtingų hipotezių ir šalininkų. Taip atsitiko ir XX amžiaus pradžioje, kai dvi mergaitės įtikinėjo tėvus, jog jos mato fėjas…

 

Norėjo įtikinti tėvus

 

1917 metų liepos mėnesį šešiolikmetė Elzė Rait ir jos dešimtmetė pusseserė Frensė Grifit, nebepakęsdamos nuolatinių tėvų pašaipų, nutarė nufotografuoti fėjas, kurias tikino mačiusios netoli namų esančiame miškelyje.

 

Mergaitės gyveno Kotinglio miestelyje, Bredfordo priemiestyje, vakarų Jorkšyre, Anglijoje. Jos dažnai žaisdavo miškelyje ir grįžusios tėvams pasakojo apie ten matytas nedidukes fėjas ir nykštukus. Vieną liepos mėnesio dieną Elzė supyko, kad tėvas ja netiki, paėmė jo fotoaparatą ir padarė vieną nuotrauką. Tėvas išryškino juostą, ir dideliam abiejų tėvų nustebimui nuotraukose pamatė Frensę ir būrį prieš ją šokančių fėjų.

 

Elzės gimdytojus tai sukrėtė, bet nuotrauka tėvo neįtikino. Po mėnesio Frensė nufotografavo Elzę, žaidžiančią su nediduku nykštuku. Ponas Raitas vis tiek nepatikėjo, kaip ir šeimos draugai, matę nuotraukas. Mergaičių padarytos nuotraukos tuo metu nesukėlė didesnio susidomėjimo…Tačiau po dvejų metų viskas pasikeitė.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Sudomino Konan Doilį

 

Netrukus Elzės mama susidomėjo paranormaliais reiškiniais ir pradėjo lankyti teosofistų susirinkimus. Kartą ji atsinešė mergaičių darytas nuotraukas į Bredforde vykusį teosofistų susirinkimą. Per neįtikėtinai trumpą laiką nuotraukos tapo diskusijų dėmesio centru. Iš visų tikinčių, kad fėjos iš tiesų egzistuoja, žymiausias buvo seras Artūras Konan Doilis. 1920 metais A.K.Doilis išspausdino pirmąsias nuotraukas žurnale „Strand“. Nuotraukos ir straipsnis, pasakojantis apie fėjų egzistavimą, sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje. Be abejo, taip išgarsėjo ir fėjas fotografavusios mergaitės.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tais pačiais 1920 metais Artūras Konan Doilis susitiko su Elze ir Frense ir davė joms fotoaparatą, kad šios dar kartą nufotografuotų fėjas. Merginos sakė, kad fėjas matyti ir nufotografuoti gali tik jos, nelydimos kitų asmenų. Elzė ir Frensė padarė dar tris nuotraukas, kurios buvo paskutinės, nes merginos apsigyveno atskirai ir tikino nebematančios fėjų. A.K.Doilis išspausdino nuotraukas su savo ankstesnio straipsnio tęsiniu ir 1922 metais išleido knygą „Fėjų atėjimas“.

 

Kotinglio fėjų legenda metų metus buvo pasakojama daugelyje populiarių žurnalų ir vaikiškų knygų. Jeigu ši istorija tuo ir pasibaigtų, vieninga nuomonė niekuomet nebūtų pasiekta. Tačiau nepaprastai didelis susidomėjimas įvykius pakreipė kita linkme.

 

Pripažino apgaulę

 

Susidomėjimas nuotraukomis nenuslūgo iki pat 1960 metų, kai, atsiradus naujoms technologijoms, jos buvo pakartotinai ištirtos. Tuomet buvo rimtai suabejota nuotraukų autentiškumu. Pusseserės buvo kviečiamos į įvairias televizijos laidas ir pradėjo painiotis pasakodamos apie nuotraukas. 1966 metais Elzė sakė, kad užfiksavo savo vaizduotės reginius, nors anksčiau fėjos buvo laikomos tikromis būtybėmis. Dar vėliau – 1976 metais laidoje „Kalendorius“ 69 metų Frensė ir 75 metų Elzė atsakinėjo į įvairius klausimus. Paklaustos, ar jos kokiu nors būdu sufabrikavo nuotraukas, Elzė tvirtai atsakė: „Aišku, kad ne“, tuo tarpu Frensė mestelėjo: „Jūs pasakykite mums, kaip Elzė galėjo tai padaryti…tuomet mes pasakysime jums…Nepamirškite, jai buvo tik šešiolika, o man dešimt metų“.

 

1982 metais Džiofris Krolis, „British Journal of Photography“ redaktorius, išspausdino straipsnį apie paties atliktą Kotinglio fėjų nuotraukų negatyvų tyrimą. Straipsnyje jis aiškino, kad mergaitės fotografavo fotoaparatu „Midg“, kuriuo tiesiog neįmanoma padaryti tokių aiškių ir ryškių nuotraukų. Neįtikėtina, bet Dž.Krolis surado ir tikruosius negatyvus, kurie stulbinamai skyrėsi nuo minėtųjų. Originalai buvo neryškūs ir apsiblausę. Frensės veidą buvo vos galima įžiūrėti, o fėjos atrodė kaip baltos dėmės. Būtent tokios kokybės nuotraukų ir buvo galima tikėtis iš „Midg“ fotoaparato. Kruopščiai ištyrus ryškiuosius negatyvus, paaiškėjo, kad fėjos yra stipriai retušuotos, o mergaitės veidas tiesiog įkeltas į negatyvą. Populiarioji nuotraukų versija, pasirodžiusi visuose žurnaluose ir laikraščiuose, buvo apgaulinga.

 

1983 metų kovo 18 dieną 76 metų Frensė Grifit pripažino, kad pirmosios keturios nuotraukos buvo suklastotos. Tuomet buvusi 82 metų Elzė Rait iš pradžių atsisakė komentuoti, bet vėliau ir pati pripažino apgaulę. Mergaitės iškirpo Elzės nupieštas fėjas iš kartono ir prisegė jas smeigtukais. Pirmosios nuotraukos fėjos buvo nukopijuotos iš pasakų knygos „Princesės Marijos dovanų knyga“ 104 puslapio. Tačiau abi senutės nesutarė dėl penktosios nuotraukos. Abi tvirtino, kad jos padarė tą nuotrauką. Frensė tikino, kad nuotrauka yra autentiška, o Elzė sakė, kad tai jos kompozicija, kuriai ji ruošėsi kelias savaites ir laukė tinkamo oro.

 

Šią paskutiniąją mįslę lengvai paaiškino tas pats Džiofris Krolis. Pasirodo, kad dėl senučių nesutarimo kalta dviguba ekspozicija, t.y. tas pats kadras buvo apšviestas du kartus. Frensė nufotografavo tuščius krūmus, o vėliau Elzė tame pačiame kadre užfiksavo savo iškarpytas fėjas. Todėl šiuo atveju nė viena apgavikė nemelavo – jos abi padarė penktąją nuotrauką.

 

Elementaru, daktare Vatsonai…

 

Įdomu tai, kad klaidos nuotraukose buvo pastebėtos ir anksčiau, tačiau jos buvo aiškinamos kvailiausiais pateisinimais. Pavyzdžiui, nuotraukoje, kur Elzė žaidžia su nykštuku, kažkas pastebėjo įtartiną dėmelę, kuri iš tiesų buvo smeigtuko galvutė. Seras Artūras Konan Doilis šią dėmelę taip pat pastebėjo, bet paskelbė, kad tai nykštuko bamba, todėl galima spręsti, kad nykštukai dauginasi kaip ir žmonės.

 

Trečiojoje nuotraukoje, kur nufotografuota Frensė su fėja, viena fėjos koja yra nelogiškai prijungta prie kūno. Vėliau Elzė pripažino, kad tai – jos piešinio klaida. Tačiau tuomet buvo manoma, kad tai įrodymas, jog fėjos – eterinės būtybės, o jų kūnai nėra visiškai standūs.

 

Dar buvo pastebėta, kad fėjos atrodė keistai dvierdvės ir gerai išdėstytos mergaičių atžvilgiu. Dar vienas keistas dalykas – fėjų šukuosenos buvo labai modernios tam laikmečiui. Apgaulės hipotezę dar labiau sustiprino tai, kad Elzė kurį laiką dirbo fotostudijoje, kur spalvino senas nespalvotas nuotraukas. Dar viena apgaulės užuomina – mergaitės fotografuoti fėjų eidavo vienos ir neleisdavo niekam kitam eiti kartu. Tačiau fėjų šalininkai sakė, kad fėjos pasitiki tik mergaitėmis.

 

Artūro Konan Doilio daryta protekcija daug pasitarnavo nuotraukų populiarumui. Pats A.K.Doilis buvo žinomas spiritualistas ir domėjosi įvairiais paranormaliais dalykais. Kurioziškiausia tai – kad knygoje, iš kurios mergaitės nukopijavo fėjas, buvo ir vienas paties A.K.Doilio kūrinys. Taigi rašytojas, iki pat mirties tikėjęs tokia absurdiška apgaule, nepastebėjo panosėje buvusios užuominos. Kai kam gali pasirodyti, kad pats A.K.Doilis buvo labiau panašus ne į savo herojų Šerloką Holmsą, o į daktarą Vatsoną…

 

Parengė Žygimantas Pauliukevičius, klaipeda.diena.lt


Facebook komentarai
1 komentaras "Kotinglio fėjų legenda"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
AnonymousUser

skaičiau šita Iliustruotasis mokslas (žurnalo dalyje prie pabaigos)

wpDiscuz