Gyvybės kokonas

Kai rusų kosmonautų komanda po daugiau nei metų, praleistų kosmose, grįžo į Žemę, jų gydytojai sunerimo pamatę, kad kosmonautų laukai praretėjo 80 procentų. Ši problema nuo to laiko sprendžiama, erdvėlaivio denyje sukuriant stiprius dirbtinius magnetinius laukus, ir tai rodo, koks svarbus gyvybei yra žemės magnetinis laukas.

 

Kaip ir žmogaus kūnas, žemė į išorę spinduliuoja energijos lauką, vadinamą geomagnetiniu lauku. Tai yra „TS“ arba „tiesioginė srovė“, vienkryptis magnetinės energijos laukas, kuris sudaro žemės šerdį ir spinduliuoja energiją net už atmosferos ribų. Jis atlieka apsauginio kokono — vibruojančios ir stimuliuojančios energetinės aplinkos, kurioje egzistuoja gyvybė, funkciją.

 

Šio lauko stiprumas skirtingose vietose vis kitoks — priklausomai nuo vidinių žemės sluoksnių topografijos ir paviršiuje esančių mineralų sankaupų.

 

Lauke yra akivaizdžių netolygumų. Pavyzdžiui, virš Šiaurės Amerikos ir Rusijos geomagnetinis laukas yra du kartus stipresnis nei virš Brazilijos ploto, geofizikams žinomo kaip „Brazilijos žemuma“. Kalbant apie mūsų magnetostatinį jautrumą, šių skirtumų poveikis tiksliai nežinomas, bet galima numanyti, kad „gyvenimo džiaugsmas“, apibūdinantis brazilų kultūrą (sakoma, kad brazilai moka švęsti), ir Šiaurės Amerikos bei Rusijos konservatyvumas su šiuo reiškiniu kažkaip susiję.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Be to, žinoma, kad Brazilijos žemuma veikia jautrius orbitoje skrendančių palydovų įrenginius. Pavyzdžiui, kiekvieną kartą Hubble’o teleskopui skiejant virš šios vietos, mokslininkai priversti šiuos jautrius įrenginius atjungti, nes priešingu atveju jie sugestų.

 

Kad ir kur jūs būtumėte, laukas nežymiai kinta, priklausomai nuo paros laiko. Jei jums kada nors teko dirbti naktinį darbą, tikriausiai pajutote, kaip kartais būna sunku užmigti dieną — tai vienas iš dienos-nakties ciklo poveikių.

 

Tamsioje, saulės neapšviestoje planetos pusėje laukas visada būna truputį stipresnis. Taip yta todėl, kad dienos metu saulė tame pusrutulyje „suslegia“ žemės lauką.

 

Nors žemės laukas plečiasi į erdvę visomis kryptimis, susidūręs su lauku, sklindančiu nuo saulės, jis sumažėja. Jo „flukso“ (magnetinės energijos) linijos nebūna tokios ilgos, todėl ir ne tokios stiprios, kaip toje žemės pusėje, kur naktis ir kuri yra toliau nuo saulės. Todėl mūsų kūnus veikiantis magnetinis laukas naktį stipresnis, o į kosmosą nusidriekiančios linijos ilgesnės nei dienos metu. Stipresnis laukas palankesnis sveikatai (tai paaiškinsiu vėliau), ir dėl to nakties miegas labiau atgaivina negu dienos miegas.

 

Žemės geomagnetiniame lauke vyksta ilga, lėta medžiagų apykaita, kurios metu jo stiprumas pasiekia aukščiausią laipsnį, o po to mažėja iki minimumo, ir tai kartojasi kas penki šimtai tūkstančių metų. Mokslininkai nustatė, kad kitas tūkstantmetis bus šio ciklo pabaiga. Per paskutinius keturis tūkstančius metų geomagnetinio lauko stiprumas paviršiuje sumažėjo 90 procentų — nuo 4.0 gausų iki 0.4 gausų. Tai buvo nustatyta, žemės sluoksniuose stebint kompaso rodyklės svyravimą šiaurės-pietų poliaus link.“

 

Mįslė įminta

 

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje Japonijoje, sparčiai vystantis šalies pramonei ir ekonomikai, gydytojai pastebėjo keistą pacientų mažos energijos sindromą, nemigą ir bendro pobūdžio skausmus. Po ilgų, varginančių ir nesėkmingų priežasties ieškojimų, grupė pastabių mokslininkų nustatė, kad visi tie žmonės praleido daug laiko metaliniuose pastatuose ir todėl buvo atskirti nuo natūralaus žemės magnetinio lauko.

 

Šią ligą praminė „magnetinio lauko tankumo sindromu“, ir jos simptomai buvo pašalinti, iš išorės ligoniams taikant magnetinius laukus. Šiandien magnetinis gydymas Japonijoje labai populiarus ir tapo reikšminga pagrindinės medicinos dalimi.

 

Mes tik dabar pradedame suvokti, kad magnetiniai laukai, o ypač neigiamo krūvio žemės laukas, yra būtini ir gali pagerinti sveikatos būklę. Žemės laukui natūraliai silpstant, nutoldami nuo jo, mes dar labiau komplikuojame situaciją.

 

Tačiau kaip žemės laukas gali veikti mūsų kūnus? Atsakyti j šį klausimą galima būtų taip: bet koks magnetinis laukas paskatina „krūvį turinčių dalelių“, iš kurių susideda mūsų fiziniai kūnai, veiklą. Atsitinka taip, tarsi mūsų visos atominės dalelės pradeda greičiau judėti ir daug energingiau sąveikauja tarpusavyje. Magnetinis laukas yra tarsi generatorius; generuojantis jame esančių atominių dalelių energiją ir priverčiantis jas greičiau suktis. Cheminės reakcijos, gijimas ir kitokia stipresnio lauko įtakojama ląstelių veikla suaktyvėja ir būna efektyvesnė naktį, nes naktį laukas stipresnis.

 

Visuotinis geomagnetinio lauko susilpnėjimas gali būti vienas iš šių laikų chroniškų ir nepagydomų ligų atsiradimo veiksnių. Mes žinome, kad užterštumas, bloga dieta, stresai ir dirbtiniai elektromagnetiniai laukai yra tokių ligų priežastys, ir kūnui reikia pagalbos, kuri padėtų įveikti šiuos priešus. Įdomu pastebėti, kad Budos ir Jėzaus laikais mūsų protėviai gyveno daug stipresniame geomagnetiniame lauke, nei mes gyvename šiandien. Neturėdami vaistų nuo tokių ligų kaip vėžys, chroniško nuovargio sindromas, fibromialgija ir Alzheimerio liga, mes turėtume rimtai apsvarstyti, kaip dar galime gelbėti savo sveikatą, ir pagalvoti apie magnetinio lauko terapiją.

 

Laikrodžio atsukimas

 

Ar padėtų geomagnetinių sąlygų, buvusių prieš keturis tūkstančius metų, atkūrimas? Dr. Deanas Bonlie iš Albertos, Kanadoje, inžinierius ir magnetinės terapijos tyrinėtojas, išrado ir užpatentavo magnetinių miegamųjų čiužinių naudojimo sistemą, kuri stimuliuoja mūsų eros žemės lauką.

 

Jo priemones įvertino Albertos universiteto mokslininkai ir preliminariais duomenimis nustatė, kad kenčiantys nuo įvairių chroniškų ligų žmonės pajunta pagerėjimą. Medituotojai taip pat pareiškė, kad jų meditacijos yra veiksmingesnės, kai jos atliekamos „įsisupus“ į tokį lauką.

 

Parengta pagal: William Collinge „Subtilioji Energija“, arnis-best.mylivepage.ru


wpDiscuz