Vudu Magija

Vudu yra labai sena ir primityvi juodosios ir baltosios magijos sistema, kurios šaknys yra afrikietiškoje teologijoje ir ceremonijose. Tai katalikybės ir Afrikos religinių tikėjimų bei ritualų mišinys, sukuriantis gyvą ryšį tarp materialaus ir dvasios pasaulio ir didžia dalimi valdantis Haičio valstiečių gyvenimą.

Daugelis Vudu religijos dievybių yra vadinamos loas. (Loa Kongo kalba reiškia “dvasia”.) Galutinis Vudu tikslas yra leisti loas, kurios turi gamtos jėgų galią, pasireikšti gyvų žmonių kūnuose taip, kad dvasios apsėstas žmogus įgytų visą loa jėgą ir visareginčią išminį.

Sakoma, kad kai vyras ar moteris yra loa valdžioje, dvasia užlipa ant šeimininko pečių, kaip kad raitelis užšoka ant žirgo. Kiekviena atskira loa gali būti garbinama jai skirtą dieną ir “pamaitinta” aukomis – pašventintais viščiukais ar ožiukais, vaisiais ar kitu maistu.

Neturėdamos fizinių kūnų ir negaudamos aukai pašventintų gyvulių, kurie tradiciškai vidurnaktį paliekami kryžkelėse, loas prarastų savo ypatingas galias ir dingtų amžiams.

Yra dvi pagrindinės Vudu dievybių kategorijos: Rada loas ir Petro loas. Taip pat yra ir žemesnių klasių dievybių, tarp kurių yra Kongo, Ibo, Nago ir Vangol. (Vudu atsirado vakarų Indijoje. Ją sukūrė vergai iš Afrikos <...> Vergai prekybai buvo gaunami iš daugelio skirtingų genčių, turinčių skirtingus savo tikėjimus ir religines praktikas. Tai paaiškina priežastį, dėl kurios Vudu dievybės yra sugrupuotos į atskiras kategorijas.)

Rada yra apsaugančios loas, daugiausia kilę iš Dahomėjos ir Nigerijos, ir šaukiamos dažniausiai baltosios magijos ritualuose.

Petro yra agresyvios loas. 1768 metais jas atgabeno į Haitį ispanų houngan‘as (Vudu kunigas), vardu Don Pedro, kuris buvo plačiai pagarsėjęs tuo, kad gerdavo romą, sumaišytą su smulkiu paraku. Ispaniškasis houngan‘as supažindino Haičio vergus su daugeliu naujų Vudu ritualų. Tarp jų buvo ir laukinių dvasių šokis, daug žiauresnis, negu seni Rada šokiai, kuriuos atlikdavo salos žyniai ir žynės. Nuo tada Petro juodosios magijos kultas ir jo loas vadinami vardu Don Pedro, “dieviškojo pranašo”, atsakingo už jų garbinimą.

Loa garbinimui vadovauja houngan‘ai ir mambus – Vudu žyniai ir žynės (nurodyta tvarka). Naudodami baltąją magiją, jie gali išgydyti sergančius ir sužeistus žmones, naudodami juodąją magiją, jie gali priversti mirusiuosius atgyti ir tapti zombiais, nešančiais bėdas ar net mirtį priešams.

Kita svarbi houngan‘ų ir mambu funkcija yra ateities numatymas, ir ateities spėjikai turi daugiausia darbo. Spėja paprastai asmuo, kurį apsėdusi loa, bet galima naudoti ir žvelgimą į kristalus.

Haitiečių Vudu ceremonijoje, iškviečiančioje loa, ant žemės miltais ar pelenais išpiešiamos veves (sudėtingos, simbolinės įvairių loas, kuriuos ruošiamasi iškviesti, emblemos). Ant taip paruoštos žemės iškeliamos dvi šventovės (viena Rada dvasioms, kita Petro dvasioms) taip, kad sudarytų galeriją. Galerijos centre pastatomas poteaumitan‘as, stulpas, skirtas loa Legba, per kurį ateina loas. Ant veves išdėstomos kiekvienai loa skirtos atitinkamos žvakės. Taip pat skaitomos specialios maldos, įskaitant ir katalikiškas “Tėve mūsų” bei, “Sveika Marija”.

Pabaigus skaityti maldas, pradedami mušti Vudu būgnai, po to pašventinami viščiukas, ožiukas ar kitas gyvulys ir atiduodamas virėjui, kad paruoštų jį loa altoriui. Aidint būgnams atitinkamu ritmu ir prasidėjus iškvietimui, giedamos specialios giesmės, skirtos loas.

Būgnai yra tarp svarbiausių Haičio Vudu simbolių. Jie laikomi šventais, nes yra svarbus loa iškvietimo ritualo elementas. Būgnų mušimas turi daug funkcijų Vudu rituale. Keičiantis ritmų kombinacijos, šokėjai gali pasiekti apsėdimo transą. Dažniausiai tai pasiekiama vedančiojo būgno ritmo ir metro manipuliacijų dėka, tarp jų galingų ritmo permušimų, vadinamų casses. Perkusinė šokių muzika taip pat yra svarbiausia jėga, palaikanti tolimesnį ritualą po to, kai šokėjus apsėda loas. Didžiausia svarba teikiama tam, kad būgnininkai ir toliau šokdintų loas, taip pat naudotų specialius ritmus, nuvejančius nekviestas dvasias.
Vudu ceremonijoje pašvęstieji, kuriuos apsėda loas, turi teikti patarimus patekusiems į bėdą ir rodyti stebuklus, tokius kaip sergančiųjų gydymas ir ateities įvykių nupasakojimas.

Vudu loas panteonas

Šiame sąraše yra vardai ir aprašymai pagrindinių Rada ir Petro loas, garbinamų Vudu religijoje.

Agve
Rada Vudu jūros dievas, žvejų ir jūreivių loa globėjas, moteriškosios loa Erzulie sutuoktinis. Agve yra vaizduojamas kaip žaliaakis maišytos rasės vyras, dažniausiai dėvintis laivybos karininko uniformą.

Aizan
Haičio Vudu loa, kuris gyvena vandenyje ir suteikia savo pašvęstiesiems galią gydyti ir nuspėti ateitį.

Aiida Vedo
Haitiečių/dahomėjiečių Vudu loa, kuri vaizduojama kaip vaivorykštės spalvų deivė-gyvatė. Ji yra dievo-gyvatės Damballah žmona ir dažnai simbolizuojama gyvate, slibinu ar drakonu.

Baron Samedi
Petro Vudu mirties ir juodosios magijos loa. Kapinių valdovas, vaizduojamas kaip nykštukas. Jo simbolis yra juodas kryžius ant kapo, kryžius apgobtas juodu apsiaustu ir iš viršaus uždengtas skrybėle. Jis valdo vyrų ir moterų, kuriuos nužudė juodoji magija, dvasias. Sakoma, kad, kai jis iškviečiamas vidurnaktį, jam pasirodant girdėti keistas ir bauginantis žvangančių grandinių garsas. Baron Samedi yra dažniausiai Vudu juodojoje magijoje šaukiamas loa.

Bosu
Haitiečių Vudu loa, kuris apsigyvena kalnuose ir upėse. Jo šventa spalva yra juoda.

Dambala
Rada Vudu loa, žinomas kaip Dangaus Slibinas, Krintančių Vandenų Tėvas, visos dvasinės išminties loa. Dambala yra Aiido Veda, vaivorykštės-gyvatės, vyras. Jis garbinamas ir kviečiamas ketvirtadieniais, o jo šventa spalva yra balta.

Erzulie
Rada Vudu meilės, grožio ir moteriškumo loa. Jos svarbiausiais atributas yra puikumas, todėl ji visada vaizduojama kaip jauna, graži, gerai atrodanti ponia, pasipuošusi daugeliu auksinių žiedų ir vėrinių. Jos mėgiamiausias gėrimas yra šampanas ir, kaip ir Mergelės Marijos, jos simbolis yra persmeigta širdis. Bet, kaip ir Mergelė Marija, Erzulie turi labai erotišką pobūdį. Ji yra dievo Ogun, karo ir ugnies loa, ir dievo Agve karališkojo jūros loa, žmona. Savo Petro forma, ji žinoma kaip Erzulie Ge-Rouge (Erzulie Raudonos Akys) ir vaizduojama kaip išbalusi, drebanti moteris, nesuvaldomai kūkčiojanti, nes niekas negali pakankamai ją mylėti. Jos spalvos yra balta ir rožinė, ir ji garbinama penktadienį – jai pašvestą dieną.

Gede
Rada Vudu mirties loa. Jis iškviečiamas beveik prieš kiekvieną Rada ceremoniją. Jis vilki spalvingą klouno arba juokdario kostiumą ir visada turi tarp kojų gigantišką medinį falą. Jis niūniuoja nešvankias daineles ir mėgaujasi, trikdydamas žmones seksualinėmis užuominomis. Didžiųjų Ceremonijų metu jam aukojami pašventinti juodi ežiai, kaip ir djakati (viščiukai raibomis plunksnomis, kurie, kaip tikima, turi antgamtiškų sugebėjimų atrasti, iškasti ir suardyti piktus maginius amuletus, skirtus viščiukų šeimininkams).

Gede garsėja nepasotinamu alkiu, todėl asmuo, kurį jis apsėda, suvalgo neregėtą gausybę ritualinio aukojamo maisto. Jo šventa diena yra šeštadienis, o mėgiamiausia spalva – juoda. Nors jis yra mirties loa, bet gali būti puikus gydytojas. Savo Petro forma jis žinomas kaip Baron Samedi (Baronas trečiadienis), Kapinių Valdovas.

Legba (Papa Legba)
Rada Vudu takų ir kryžkelių loa. (Vudu religijoje visi ir bet kokie kryžiai turi simbolinę prasmę.) Iš pradžių tai buvo dahomėjiečių Saulės dievas. Legba yra pats svarbiausias loa ir kiekviena Rada ceremonija pradedama jo iškvietimu. Jis yra kitų loas interpretatorius ir leidžia joms iškilti strypu (svarbiausiu Vudu ceremonijų objektu), įbestu į žemę. Jis yra raktų, atrakinančių vartus, skiriančius materialųjį pasaulį nuo dvasinio, sargas ir savininkas. Legba dažnai apsireiškia kaip šlubuojantis, varganai apsirengęs valstietis, rūkantis pypkę ir besiramstantis ramentais, bet jis be galo galingas. Sakoma, kad jo apsėdimas yra žmogui labai žiaurus, sukeliantis tam asmeniui sąnarių iškraipymą, lyg šis būtų invalidas, ir paverčiantis jo veidą senu ir nuvargusiu. Pietų Haityje Legbai pašvenčiami ožiai patinai ir mažiausias kiekvieno perėjimo viščiukas. Ceremonija vyksta Legbos šventą dieną antradienį. Savo Petro forma Legba žinomas kaip Carrefour, Kryžkelių Šeimininkas.

Loco (Papa Loco Dahomey)
Haitiečių Vudu gydymo loa ir žolių bei vegetacijos dvasia, suteikiantis lapams gydančią galią. Jo šventa spalva yra žalia.

Marasa
Mistiški Vudu loas – dvyniai, turintys dievišką galią, bet besielgiantys kaip žmonės. Tikima, kad Marasa yra visos žmonijos tėvai ir yra vieninteliai loas, kuriuos sukūrė dievas (krikščioniškąja prasme). Jie vaizduojami kaip vaikai dvyniai, ir kai ką nors apsėda, priverčia jį arba ją elgtis vaikiškai.

Ogoun
Haitiečių/Nigeriečių karo ir ugnies loa, kuris apsaugo savo garbintojus nuo kulkų bei ginklų padaromų žaizdų. Savo apsėstuosiu jis sustriprina, užšokdamas ant jų ir pakeldamas į orą. Kaip ir kiti loas, jis yra iškviečiamas ceremoniniu romo laistymu, kuris po to padegamas. Jo šventa diena yra trečiadienis, simbolis – kardas, o mėgiamiausia spalva – raudona.

Sombi
Triukšmingas ir dažnai irzlus Petro Vudu loa, kuris žinomas kaip magiškų galių globėjas. Tikima, kad jis apsigyvena mango ir ilgmoliūgio medžiuose. Jis garbinamas ir šaukiamas savo šventą dieną – antradienį.

Sobo
Haitiečių/dahomėjiečių Rada Vudu griaustinio ir žaibo loa, kurio šventas simbolis yra avinas. Vudu išpažintojai tiki, kad Sobo kala šventus griaustinio akenis (iki Kolumbo padarytas kirvių galvas), svaidydamas griaustinio strėles į žemę, skaldydamas akmenų atodangas ir mėtydamas akmenis į slėnio dugną. Prieš tai, kai houngan‘as gali paliesti griaustinio akmenį savo rankomis, šis turi būti išgulėjęs čia metus ir vieną dieną.

Ti Kita
Galinga ir labai bauginanti Petro Vudu moteriškos lyties loa, siejama su magijos ir mirusiųjų kultu. Ji “maitinasi” ožiais ir paršais, o jos šventa spalva yra juoda.

Zaka
Haitiečių Vudu žemdirbystės loa. Jis pasirodo kaip valstietis šiaudine skrybėle, rūkantis pypkę ir turintis rankoje mačetę.

Ištrauka iš: Gerinos Dunwick “Žvakių Magija”, speciali padėka: Beelzebub