Mokslininkai sukūrė medūzą iš žiurkės ląstelių

Dabar Frankenšteinas namuose galėtų auginti net gi medūzą. Mokslininkų komanda paėmė ląsteles iš žiurkės širdies, patalpino jas ant guminio silikono gabalėlio, pajungė elektrą ir sukūrė „Franken – jelly“ (dirbtinę medūzą).

Dirbtinė medūza elgiasi kaip ir natūralios medūzos, plaukia aplink, savo varpo formos kūnu pumpuodama vandenį. Mokslininkai tikisi, kad šis atradimas ateityje gali padėti, kuriant dirbtines širdis ir kitus organus.

Jaunojo mėnulio medūza (Aurelia aurita), kuri dažniausiai yra 10 – 12 cm pločio, plaukia ritmiškai. Pirmiausia, ji greitai ir vienu metu sutraukia raumenis, išstumia vandenį, kai ji yra kupolo formos. Tada kūnas lėtai atsipalaiduoja ir išsilygina, pasiruošia naujam raumenų susitraukimui. Mokslininkai žino, kurios ląstelės padeda judėti medūzai, ir kaip jos dirba kartu išstumiant ir įsiurbiant vandenį. Dabar jie siekia išsiaiškinti, kaip geriausia atkurti šį funkcionavimą naudojant turimas medžiagas laboratorijoje.

Bioinžinieriai John Dabiri iš Kalifornijos Technologijų instituto Pasadenoje, ir Kevin Kit Parker iš Wyss Biologijos instituto, įkvėpto Harvardo Universiteto inžinierių, kurių moto yra: Kopijuoti gamtą, bet ne per daug. „Kai kurie inžinieriai savo kūriniams naudoja betoną, varį, plieną – o mes kuriame iš ląstelių“, – sakė Parker.

Šie mokslininkai ir jų kolegos padarė medūzos kūno šabloną iš silikono pagal natūralios medūzos formą. Ši panaudota medžiaga yra tvirta, bet lanksti kaip ir natūrali medūza. Mokslininkai augino žiurkės raumenų ląsteles, kurios buvo apvilktos elastinga medžiaga elastomeru, lygiagrečiomis juostomis ant silikono. Norėdami, kad jų dirbtinė medūza pradėtų plaukti, mokslininkai panardino ją į sūrų tirpalą ir leido elektros srovę per vandenį, kuri privertė susitraukti ir judėti žiurkės ląsteles.

Parker pabrėžia, kad tyrėjų komanda, kuriant šią medūzą atliko daug bandymų ir gavo daug klaidų kol viskas buvo atlikta teisingai. Silikono sluoksnis, naudojamas imituoti medūzos kūną, turėjo būti stiprus, bet ne per stiprus, kad raumeninės ląstelės negalėtų jo įtempti, ir kūno skiltys turėjo būti pakoreguotos, kad jomis galėtų tekėti vanduo.
Sveikų širdžių vožtuvai atsidaro plačiai ir užsidaro sandariai. Kai yra patologija, gali būti rimtų sveikatos pasekmių. Nagrinėdami, kaip medūza geba manipuliuoti savo kūno skysčiais, Parkeris sako, kad mokslininkams gali pavykti nustatyti tikslesnius būdus kaip išgydyti ar net pakeisti pažeistus širdies vožtuvus.

Joseph Ayers, neuropsichologas iš Northeastern Universiteto Bostone, kuris nėra susijęs su šiuo tyrimu, yra sužavėtas, ypač, dėl to, kad mokslininkai naudojo energiją gaunamą iš raumenų ląstelių, o ne baterijas, įgalinančias medūzas, o tai jas daro praktiškai nepriklausomomis. „ Tai žymus įvykis. Aš manau, kad ilgainiui tai bus taikoma ir medicinoje.“,- sakė jis.

Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.