Telepatiją patvirtinantys tyrimai

Telepatija – viena iš tų temų, kurią tu priimi arba kaip galimybę ar realybę, arba kaip kažką nematerialaus, ką atlieka sumanūs iliuzionistai. Iš esmės yra nuomonė, kad skirtingi protai turi ryšį bei sąveikauja tarpusavyje nepaisant atstumo ar aplinkybių. Tai labai prieštaringa istorija. Iki šiol ji arba prieštaravo realybei, arba buvo atmetama nė nesvarsčius.

 

Praėjusiais metais britų mokslo asociacija dalį savo „kasmetinio mokslo festivalio“ skyrė mokslininko Ruperto Šeldreiko (Rupert Sheldrake) diskusijoms apie „telepatijos telefoną“. Visi mes esam tai patyrę, arba bent jau dauguma iš mūsų. Galvojam apie tariamą asmenį ir visai netikėtai pasigirsta telefono skambutis, ir pasirodo, kad tas asmuo, kuris skambina, ir yra tas, apie kurį galvojom. Dėl diskutuojamos temos asociacija atsidūrė milžiniškame ginčų centre.

 

Profesorius Piteris Atkinsas (Peter Atkins) radijo interviu komentavo, kad panaudotas pavyzdys buvo labai mažas, o efektas statistiškai buvo bereikšmis, tęsdamas, kad eksperimentams nebuvo vadovaujama „moksliniu“ būdu.

 

Vėliau profesorius Atkinsas pripažino, kad iš tikrųjų jis nėra matęs jokių eksperimentų duomenų, tačiau atkakliai tvirtino, kad pirminiam jo tvirtinimui tai neturi jokio skirtumo, pridurdamas, kad nėra rimtų priežasčių tikėti telepatija. Vis dėlto, kaip pamatysime, ne visi mokslininkai sutinka Atkinsu.

 

Už mėginimus tirti, ar „telepatijos telefonas“ buvo tikras, britų asociacija sulaukė daug kritikos. Skeptikų manymu atmintis pasirinko būtent tą žaidimą, kuriame buvo įvyksiančio įvykio žmogus, tačiau buvo nekreipiama dėmesio į tai, kad tame nėra nieko neįprasto. Šiuo klausimu buvo atlikti tyrimai. Daktaras Rupertas Šeldreikas (Rupert Sheldrake) tyrė šią sritį kelerius metus. Jis tvirtino, kad asmens skambutis yra akivaizdus minčių apie jį, prieš jam paskambinant, rezultatas. Tai yra, šis asmenį kitame gale fiziškai pajuto prieš jam paskambinant.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Šeldreikas surinko kelis šimtus savanorių, iš kurių kiekvienas pasirinko po keturis draugus. Tada vienas iš tų keturių atsitiktinai buvo atrinktas paskambinti gavėjui. Prieš atsakydamas į skambutį, gavėjas turėjo pasakyti, kuris iš tų keturių jo manymu skambino. Statistiškai, tikimybė 1 iš 4, kad pasiseks arba 25 % visų teisingų spėjimų. Rezultatai parodė, kad skambinantįjį teisingai identifikavo 42 % spėjimų. Bet paminėtas atvejis vos ne dvigubai didesnis, nei vienos tikimybės.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Skeptikai reikalavo pakartoti. Sekantis žmonėms pasiūlytas testas buvo „ganzfield“, kuriame reikėjo įvardinti figūrą, pavaizduotą nuo žmonių nusuktoje kortoje. Neseniai buvo baigta šių testų analizė. Šį testą sudaro virš 3000 pavyzdžių, su kuriais buvo atliekami tyrimai iki pat 2004 m. Testai ir vėl įvertinti sėkmingai, vieninteliu spėjimu surinkta 25 %. Rezultatai parodė, kad bendras įvertinimas siekė 32 %, mažiau, bet statistiškai skaičius reikšmingas. Ilgas kelias buvo nueitas tik tam, kad kritikai pasakytų – per mažai žmonių buvo patikrinta. Visus kaltindami netinkama analize atvirai sukčiaujant, sutikti su išvadomis skeptikai vis dar atsisakė.

 

Naujas didelis atradimas

 

Jungtinės Karalystės (UK) bei JAV mokslininkai suteikė įrodymų, kurie yra iššūkis iracionaliam skepticizmui. Šiuo metu vykdomi eksperimentai, kuriuose tiriamos žmonių smegenys. Šių eksperimentų rezultatai smulkiai išdėstomi moksliniuose žurnaluose, rodo, kad vyksta tikrai kažkas nepaprasto.

 

Su tam tikromis pažangiomis technologijomis ir vėlesniais techniniais tyrimais, atmesti šiuos eksperimentus nėra taip paprasta. Geriausių telepatijos arba naujo, mažiausio sąmonės fenomeno įrodymų suteikė daktaras Marios Kittenis iš Edinburgo universiteto, panaudodamas EEG (elektroencefalogramos) metodus. Žmonės, kurie nepagrįstai ryžtingai tvirtino, kad visi tarpusavyje sujungti telepatiniu ryšiu, sutiko pabūti „siuntėjais“ ir „gavėjais“.

 

Jie buvo atskirti skirtinguose kambariuose ir laidais sujungti su EEG mechanizmais, kurie sekė tam tikrų smegenų dalių aktyvumą. Kad visų jų sąmonė būtų panašios būsenos, jie buvo veikiami ritmiškais mušamaisiais garsais. Jiems esant šioje būsenoje, „siuntėjas“ buvo spinduliuojamas generuojamais šviesos signalais. Tai suaktyvino vizualinę smegenų žievę (sritį, kuri aktyvuojama iš akių gaunamais signalais). Stebino tai, kad „gavėjų“ vizualinė žievė taip pat panašiai sureaguodavo, nors jie nebuvo veikiami jokiais šviesos signalais.

 

Skeptikai susiduria su daugybe sunkumų, nes paneigti šiuos duomenis, tvirtinant, kad eksperimente galėjo būti kažkokia nežinoma klaida, lėmusi tokius rezultatus, nėra taip paprasta. Dar daugiau, prieš darydami šias nepagrįstas išvadas, kaip tai darė Atkinsas, jie net nesidomi eksperimentais. Amerikoje, Todd Richards, iš Vašingtono universiteto, atliko panašius tyrimus naudodamasis žymiai sudėtingesne technika – funkcionaliniu magnetiniu rezonansu (FMRI). Šiuo metodu tiriama išsami smegenų veikla.

 

Buvo gautas toks pat rezultatas, kaip ir EEG atveju. Tas siuntėjas, kuris buvo veikiamas šviesos signalais, kažkaip sukėlė tą pačią reakciją gavėjo vizualinėje žievėje. Buvo atlikta daugybė tokių eksperimentų ir kiekvieną kartą stulbino tie patys rezultatai. Abi komandos teigė, kad prieš darant galutines išvadas reikia atlikti daugiau eksperimentų, tačiau net išankstinis tikėjimas šiuo atradimu bus „anomalaus fenomeno“ rezultatas.

 

Išvados

 

Be jokios abejonės, skeptikai ir toliau liks su tais pačiais stereotipiniais atsakymais. Metų metus jie reikalauja įrodymų, o kai šie atsiranda, jie nepagrįstai tvirtina, kad šie ne „moksliniai“. Dabar yra mokslinių įrodymų, tad jie neabejos metodų tikrumu, kaip buvo su Šeldreiku ankstesniais metais. Kartais aš stebiuosi, kaip mes tobulėjam, kai tiek daug žmonių ilgą lailą nesutinka su tuo, ką daugybė žmonių jau pripažino kaip faktą, ir tai tęsiasi šimtus, o gal tūkstančius metų.

 

Šis straipsnis bus pratęstas apie neseniai Italijoje atliktus naujus eksperimentus. Jie parodė, kad nervinės ląstelės tarpusavyje sąveikauja net tada, kai yra atskirtos ir izoliuotos viena nuo kitos. Tokiu pačiu būdu, kaip ir šviesos signalai tarp gavėjo iki siuntėjo kitame kambaryje. ABI šios nervų ląstelės atlieka tą patį, kai tik viena iš jų veikiama šviesa.

 

Pagr. šaltinis: book-of-thoth.com, vertė: Šešėlis – gyvas.sapnas.net

Rekomenduojami video:


2500
3 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
sandrute burbuliukaas

As labai noreciau suzynoti kas manes lauke gyvenime?

unknown

Čia galima grybo pripjauti….

Clear_Sky

na ka galiu pasakyti, as uz tai kad mums reiketu tobuleti o ne kariauti tarpusavije, ir isnaudoti kuno ir proto galimybes pvz. psi ball
ar bendrauti mintimis super :)

Taip pat skaitykite