Paralelinis šėtono pasaulis

Kaip tik tokie dalykai dažnai nutinka Fajeto Kantry, miesteliūkštyje netoli Putnamo (Ajavos valstija). Tas žemės ūkio regionas pernelyg niekuo nesiskirtų nuo kitų JAV teritorijų, jeigu ne vienas faktas… Kaip tik jame yra vadinamasis „Putnamo veidrodis“, arba „Slenkstis į paralelinį lygmenį“. Tą mistišką vietą žymi keturių didelių vieškelių sankryža.

Aplink ją besidriekiančios apylinkės nuo seno garsėja įvairiais neramumais bei neįtikėtinais įvykiais, kurie kartkarčiais vis papildo žmonijos neįmintų mįslių katalogą.

Keistų apylinkės reiškinių statiska pradėta maždaug nuo praėjusio amžiaus vidurio. Teigiama, kad nuo 1945m. šioje sankryžoje „ore ištirpo daugiau nei 80 transporto priemonių – žemės ūkio mašinų, dešimtis tonų sveriančių sunkvežimių bei bei lengvųjų automobilių! Pasak pranešimų, „Putnamo veidrodyje“ yra pradingę net keli nedideli lėktuvai.

Priskaičiuojama per 700 žmonių, pradingususių toje vietovėje. Per pusę amžiaus taip ir nebuvo aptikta kokių nors liekanų ar kitokių detalių, kurios galėtų būti užuomina apie tuos žmones ištikusį likimą. Tačiau labiausiai vietinius gyventojus gąsdina tai, kad tokiu nepaaiškinamų nutikimų vis dažnėja.
Tas baugus klausimas neduoda ramybės fermeriais, turintiems žemių greta „Putnamo veidrodžio“.

Valstijos valdžios atstovai iš pradžių stengėsi visus mįslingus įvykius nuslėpti, informaciją apie juos apkaišė įvairiais draudimais. Tačiau pastaruoju metu į keistojo reiškinio tyrimus įtraukta gana daug žmonių – įvairių sričių specialistų ir ekspertų, tad informacija po truputį smelkiasi ir vis labiau audrina Ajovos (ir ne tik) gyventojus.

Jau daug mettų minėtos valstijos gyventojai padangėja virš savo namų stebi nesuprantamus reiškinius. Pasak liudytojų, gana dažnai dangus nusidažo keista, kažin kokia nenatūralia geltona spalva. Giedromis, saulėtomis dienomis, rodos, nei iš to ima čaižyti ryškūs žaibai, o visoje apylinkėje pradingsta elektros srovė.

Kai kurie tvirtina matę virš migla aptraukto horizonto pulsuojantį „šviesos kamuolį“.

Įvairių paaiškinimų ieškantys specialistai bei šiaip smalsuoliai pavartoja ir termina „ išėjimas į kitų matavimų erdvę“. Tarp kitų svarstoma ir NSO aktyvumo zonos hipotezė.

Apie tai, jog šioje vietoje gali egzistuoti vartai į paralelinį pasaulį, garsiai prabilta po to, kai staiga prapuolė šeši laukuose derlių nuiminėję kombainai kartu su juos vairavusiais vyrais. Tiems, kurie jų ieškojo, nepavyko rasti nieko – net provėžų, kurias sunkiasvorių mašinų ratai bųtū turėję įspausti dirvoje, ar žymių kelylje. Dingusiujų artimieji pasamdė detektyvų komanda, tačiau ir tie tik skėčiojo rankomis – jokių pėdsakų! Nuo tada laukas, kuriame, spėjama, prapuolė žemdirbiai su visa technika, vadinamas „paraleliniu šėtono pasauliu“. Kiti jį vadina „paraleline mirties erdve“.

Dingusių žmonių paieškoje dalyvaujantis vietos šerifas Stivenas Beimsas netiki, kad tos mįslės niekas taip ir neįmins. „Nejaugi po zeme būtų kiaurymė? – svarsto jis. – Nejau gali būt tokia gili, kad į ją prasmegtų ir be jokios žymės pradingtų tiek griozdiškų mašinų ir žmonių?“ Šerifas, kaip ir daulis kitų, primygtinai reikalauja, kad Fajeto Kantry vietovė būtų įtraukta į sąrašą įstabių mūsų pasaulio reiškinių, kuriuos būtina kuo greičiau ištirti.

Tiesą sakant, į tą vietą nuolat vyksta specialistai ir mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių. Tačiau beveik visus juos anksčiau ar vėliau atstumia pastangų tuštumas – nesant jokių detalių ar įrodymų, neįmanoma paneigti ar patvirtinti jokių spėjimų ar teorijų.

Vienas atkakliausiųjų jų – daktaras K.M Šeferis buvo įsitikinęs, kad Fajeto Kantry veikia tos pačios jėgos, kurios viešpatauja ir seniai legenda tapusiame Bermudų trikampyje. Tokius samprotavimus jis išdėstė prieš mirtį parašytoje savo knygoje. Tuos mįslingus reiškinius knygos autorius siųlė nagrinėti siejant juos su A.Enšteino sukurta Žemės magnetizmo teorija. Tiesa, jis neatmetė ir galimybės, kad minėtos vietovės paslaptis susieta su daugeliui žinomu gaktu – virš Ajovos valstijos daug metų stebimu NSO.
Kai K.M Šeferio darbus ėmė aptarinėti vis daugiau žmonių, į svečius jį pasikvietė Ajovos gubernatorius.

Deja, dalykiškai pasikalbeti jiems taip ir nepavyko. Netrukus K.M Šeferis buvo rastas negyvas automobilyje, stovinčiam vienoje iš Fajeto Kantry šalikelių. Policijos pareigūnai atmetė savižudybės versiją, nors kaip tik tokią mintį turėjo įpiršti mirusiojo rankose rastas priešmirtinis laiškas. Netrukus pasklido kalbos esą K.M Šeferio mirtis – įspėjimas nerimstamtiems ir mėginantiesiems įmintį keistų dingimų paslaptį.

Visi Fajeto Kantry gyventojai žino, kokiomis aplinkybėmis žuvo Putnamo policijos kapitonas Denas Delmonikas.

Mat pareigūnas spėjo radijo ryšiu pranešti nuovados kolegoms persekiojąs paslaptingą obejktą. Tai nutiko birželio mėnesį, kai D.Delmonikas patruliavo apylinkėje.“Matau didelį cigaro formos objekta, abu jo galai išgaubti, – komentavo pareigūnas. – Jis ką tik aplenkė mano automobilį. Spėju, kad yra 150-299 pėdų (50-100 m) ilgio. Pralėkė maždaug 70 mylių per valandą (110 km/h) greičiu. Tolsta. Mėgina dingti man iš akių“.

Pasak vėliau užfiksuotų liudininkų parodymų. Pareigūno automobilis lėkė plačiai nusidriekusio kukurūzų lauko link. Deja, D.Delmonikas taip ir neatsirado. Kilus sąmyšiui dėl pradingusio kapitono, į policiją kreipėsi netoli numanomo įvykio vietos gyvenantis fermeris. Jis tvirtino prieš porą metų matęs kaip nuo kelio pranyko pilnas vaikų autobusiukas. „Iš pradžių virš autobusiuko pasirodė neįprastos formos darinys, – pasakojo vyriškis. – jį sudarė dvylika apskritų švytinčiu objektų. Šis nuostabus daiktas kurį laiką lydė automobilį, o paskui dingo lyr ne nebuvęw. Tą pačią akimirka prapuolė ir autobusiukas su vaikais“.

Tenka pripažinti, jog K.M Šeferio spėlionės, kad prie mįslingų įvykių nagus bus prikišę NSO, remia vis daugiau tyrinėtojų. Pasak jų, gali būti, jog labai stiprus magnetinis laukas sudaro sąlygas materialimes daiktams iš žemiškosios realybės „stryktelėti“ į kitų matavaimų pasaulį. Ta vieta – savotiški vartai, pro kuriuos NSO įšoka į mūsiškę tikrovę, pasistveria tai, kas jiems reikalinga – dažniausia žmones, ir žaibiškai neria atgal y savo pasaulį. Tokią prielaidą paremia Putnamo policijos seržanto E.Mantelio liudijimas. Jam, kaip ir D.Delmonikui, teko susidurti su keistu nežinomu objektu, tačiau seržantas laimingai išsisuko nuo mirties. „ Iškart po to, kai nutrūko radijo ryšys, užmegztas su kitu policijos patruliu, pamačiau keistai žemai sklendžiantį skraidymo aparatą, – prisiminė E.Mantelis. – Puoliau vytis. Jis akivaizdžiai krypo į rytų pusę, ten, kur plyti „ Paralelinis šėtono pasaulis“. Objektas vis arčiau žemės. Kai atlėkiau į tą vietą, kur jį ką tik mačiau, ten jau nieko nebebuvo!“.

Šį fenomeną tyrinėjantys specialistai vis dažniau klausia, kodėl visos šios keistenybės vyksta būtent prie Putnamo? Spėjama, jog dabartinės Ajovos valstijos teritorijoje kadaise yra gyvavusi aukšto išsivystimo lygio civilizacija. Žinoma, kad jos link vedė kelias, einantis ten būta ir kokios nors ypatingos – šventos magiškos – vietos. Visaip gali būti… Pavyzdžiuj, Meksikoje, tose vietovėse, kur kadaise būta kulto statinių ar kitokių jėgos vietų, žmonės pasakoja irgi dažnai regintis NSO.

O gal Putnamo apylinkėse veikianti svetima jėga domisi žemiečiu kultivuojamu žemės ūkiu? Štai ir grobia žmones, vildamiesi išpešti reikalingos informacijos… Galbūt Bermudų trikampyje dinstantys laivai ir lėktuvai – ne kas kita kaip pagrobimai, siekiant gauti daugiau informacijos apie Žemės gyventojų techniką?… O gal svetimo pasaulio gyventojai ieško naujų mitybos šaltinių?

Beje, kai kurie ekspertai linkę manyti, kad kaip tik Ajovos valstijoje JAV karinės pajėgogos kuria ir bando naujos kartos ypatingąjį ginklą. Ir kaip tik amerikiečių karinės struktūros yra atsakingos už visas tose apylinkėse vykstančias tragedijas. Deja, tokius kaltinimus metantieji savo spėjimu negali paremti jokiais rimtesniais įrodymais.

Kol kas aošku tik viena – Putnamo apylinkėmis ir toliau domisi įvairių sričių mokslininkai. Tyrimus finansiškai remia daugelis privačių asmenų, tik… Žmonės nuolat atsimuša tarsi į veidrodį, sustoja ties riba, kurios lyg ir nėra, bet peržengti jos taip pat neįmanoma….

Šaltinis: žurnalas „Būrėja“ 2005 rugpjūčio mėnesio, Nr. 08