Biolokacija – kai informacija gaunama nežinomu būdu

Jau Babilone, sen. Indijoje, Kinijoje virgulėmis buvo ieškoma vandens ir įvairios rūdos.

Viduramžiais šiuo metodu buvo atrasta daugelis įvairių metalų telkinių Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje.

Dabar veikia net specialios mokyklos, kur apmokomi operatoriai kariniams ir civiliniams tikslams. Biolokaciją I pasaulinio karo metu naudojo Anglija ir Vokietija, II pasaulinio karo metu – abi kariaujančios pusės. Asmenys, mokantys naudoti biolokaciją, užsienio firmose atlieka įvairias užduotis.

TSRS biofiziniu efektu pirmąsyk sėkmingai pasinaudota 1935-38 metais, aprūpinant Užkaukazės kaimus vandeniu. 1968 metais buvo įkurta tarpžinybinė biolokacijos komisija, kuri koordinuoja atskirų grupių darbą ir organizuoja konferencijas. Vakaruose leidžiami žurnalai šia tema, yra įsikūrusios specialios draugijos su dešimtimis tūkstančių narių. Kai kurios jų rengia operatorius, net išduoda diplomus, leidžiančius atlikti specialius darbus.

Biolokacija naudojamasi ir ieškant požeminių tuštumų. Taip Podolsko mieste buvo aptiktos tuštumos, atsiradusios XIX amžiuje iškasus klinties sluoksnius. Borodino mūšio lauke virgule buvo rastos vilkduobės, iškastos 1812 metais prancūzų kavalerijos veiksmams riboti. Kasinėjimų duomenys tiksliai patvirtino A. Plužnikovo nupieštą vilkduobių sistemą. Biolokacija naudojasi ir architektai, restauratoriai įvairiose Maskvos vietose ir priemiesčiuose.

Tyrimai rodo, kad operatorius kartu su virgule sudaro jautrią sistemą, kurią veikia išorinis laukas. Operatoriaus laikomas rėmelis yra ne tik antena, bet ir rodyklė, kurios pasukimo kampas atitinka objekto biofizinio lauko stiprumą.

Biofizinį efektą, t.y. virgulės judėjiomą operatoriaus rankose sukelia ir neorganiniai, ir organiniai materialaus pasaulio kūnai. Maži objektai virgulę pasuka priartėjus prie jų maždaug iki metro. Vidutinio dydžio objektai (aukštos įtampos linijos, požeminiai vamzdžiai) fiksuojami dešimčių metrų atstumu, o dideli objektai (rūdų telkiniai, požeminiai vandenys) aptinkami už šimtų metrų. Biofizinį efektą sukelia medžiai ir kiti augalai, gyvūnai, žmonės.

Eksperimentai. Bandymuose buvo naudojamasi dviem U formos virgulėmis iš 2 mm storio plieninės vielos. Kartais naudotos L formos virgulės. Rėmelius laikė abiem rankomis ėjimo kryptimi maždaug krūtinės aukštyje. Biofizinio efekto atveju abu rėmeliai sukasi aplink statmeną ašį: pasisuka į vidų (vienas į kitą) arba į išorę. Galima naudotis ir vienu rėmeliu, nešamu vienoje rankoje.

Buvo ištirtas 600 žmonių biofizinis laukas. Bandymus kartojo keli operatoriai ir jų parodymai kokybiškai visuomet sutapdavo. Skirdavosi tik rėmelio posūkio kampas, kuris, matyt, priklauso nuo operatoriaus jautrumo. Artėjant prie kito žmogaus su atkištais rėmeliais, pastarieji gali arba susiglausti, arba išsiskirti. Pagal sukimosi pobūdį žmonės skirstomi į 4 grupes.

Operatoriui artinantis prie I grupės žmonių iš priekio ar iš užpakalio, rėmeliai glaudžiasi, o artinantis iš šonų – skiriasi. II grupė: iš priekio ir užpakalio – skiriasi, iš šonų glaudžiasi. III grupė – iš bet kurios pusės glaudžiasi. IV grupė – iš bet kurio šono skiriasi.

Vyrų daugiausia rasta I ir IV grupės. Moterų – III ir IV grupės. Įvairios kūno dalys rodo įvairaus stiprumo biofizinį efektą. Paties sukeltas efektas gali būti kriterijus atrenkant gabius operatorius. Rankos plaštakos efektas gali būti sustiprintas sugniaužus kumštį. Biofizinį efektą galima sustiprinti įkvėpus į plaučius oro ir jį sulaikius.

Operatoriams dirbant, buvo užrašomos kardiogramos ir encefalogramos. Sukantis virgulei, operatoriaus pulsas padažnėjo 10-14 tviksnių per minutę, o encefalogramose sumažėjo smegenų Alfa ritmo bandų amplitudė ir pasirodė atskiri 120-130 mikrovoltų impulsai.

Žmogaus biolaukas nėra susijęs su ūgiu ir svoriu, tačiau augaluose toks ryšys yra. Medžių biofizinis efektas tiesiogiai susijęs su storiu. Skiringai nuo žmonių, visų medžių laukas vienodas – artinantis prie jų, rėmeliai dažniausiai susiglaudžia (80 proc atvejų). Pvz., tuopos skleidžia stipresnius laukus, taip pat ir kai kurie tos pačios rūšies medžiai skleidžia daug stipresnius laukus už kitus savo rūšies ir to pat svorio medžius.

Bandymai su vaisiais ir daržovėmis rodo, kad vieni gali paveikti kitų biolaukus. Vienas ropes pakaitinus ugnimi ir perleidus per jas elektros srovę, kitų biofizinis efektas susilpnėja ir tai trunka keliolika minučių.

Šaltinis: visokybes.com